Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-205-601/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
2A-205-601/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
Pareiškėjas
D. K., A. K.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-205-601/2009Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 125.2; 121.15; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Teresė KlimienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant pareiškėjams D. K. ir A. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4021-301/2008, pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. K. ir A. K. pareiškimu prašė nutraukti santuoką abiejų sutuokitinių bendru sutikimu, paliekant pareiškėjams santuokines pavardes bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą patenkino. Teismas nustatė, kad nuo sutuoktinių santuokos sudarymo praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs ir sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taikytis nenori, kreditorių neturi bei nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą tarp A. K. ir D. K. , įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant pareiškėjai santuokinę pavardę – ., taip pat patvirtino sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: D. K. ir A. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį 3 kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto D. K. ir A. K. vardu; nepilnamečių vaikų D. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina D. K. ; materialinį išlaikymą iš A. K. priteisė turtu, t. y. ½ dalį buto, kuri, pasidalinant bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, buvo paskirta nuosavybės teise A. K. , o būtent: sūnui D. K. ir dukrai I. K. priteisė kiekvienam po ¼ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat iš A. K. priteisė vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant skaičiuoti nuo 2008-09-01 iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti D. K. , taip pat teismas priteisė iš A. K. 14,30 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu valstybės naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-10-20 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4021301/2008 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus materialines teisės normas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ir A. K. interesus (CK 3.53), t. y.

1) teismas pažeidė CK 3.198 str. 2 d. nuostatas, kadangi vaikams atitenkančios buto dalys turėjo būti paskaičiuotos pagal kiekvienam vaikui materialinio išlaikymo teikimo laiką, o ne lygiomis dalimis, kadangi . iki jo pilnametystės tuo metu buvo likę 109 mėnesiai, o I. - 128 mėnesiai, iš viso 237 mėnesiai, todėl D. nuosavybės teise turėjo būti paskirtos 109/237 dalys, o I. - 128/237 dalys iš V. K. priklausančios ½ buto dalies;

2) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptartas santuokoje įsigytas kilnojamasis turtas, baldai, namų apyvokos daiktai, nebuvo nustatyta turto vertė rinkos kainomis, nebuvo sudarytas turto balansas, dėl ko D. K. liko bute esantis visas kilnojamasis turtas;

3) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pažeista A. K. teisė į gyvenamąjį plotą. Jis yra registruotas bute, kitos gyvenamosios vietos neturi, kompensacijos už jam priklausančią buto dalį negavo, įsigyti kito gyvenamojo ploto neturi galimybės, dėl ko tapo benamis;

4) neturėdamas patirties, veikiamas streso, bei dėl sunkios materialinės padėties negalėdamas pasinaudoti advokato pagalba, A. K. nesuprato sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ir pasirašydamas sutartį, buvo įsitikinęs, kad jam tenka ½ dalis buto, o ne minėta dalis atitenka vaikams po ¼ dalį, kadangi jiems materialinis išlaikymas buvo nustatytas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį;

5) byloje nebuvo nustatyta kiek reikia lėšų kas mėnesį kiekvienam vaikui, kad užtikrinti būtinas vystytis sąlygas. Tvirtindamas sutartį teismas neišsiaiškino ar priskiriant vaikams materialinio išlaikymo dalį turtu sutuoktinė turi pajamas užtikrinti likusią vaikams materialinio išlaikymo dalį pinigais, kad būtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos, nepardavus vaikų gyvenamojo būsto;

6) šiuo metu A. K. ieško darbo, išsinuomojo gamybines patalpas, turi verslo liudijimą verstis variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, todėl galės skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas lėšas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja D. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-10-20 sprendimą Nr. 2-4021-301/2008 palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodo:

1) teismas nagrinėdamas civilinę bylą nustatė, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesų;

2) sudarant sutartį apeliantas nepageidavo, kad būtų sudarytas kilnojamojo turto balansas. D. K. bute liko daiktai, kurie į dalytino tarto balansą neįtraukiami, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Kitą kilnojamą turtą sutuoktiniai buvo pasidalinę iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo;

3) nėra pažeistos apelianto teisės į gyvenamąjį plotą, kadangi nuo 2008 - 08 – 04 jis gyvena pas savo motiną L. K. , adresu (duomenys neskelbtini) arba pas draugę Ž. B. , adresu (duomenys neskelbtini);

4) apeliantas nepagrindė aplinkybės, kad D. K. nesugeba vaikais pasirūpinti, juos išlaikyti, kad jai nepakanka lėšų juos išlaikyti;

5) jau keletą metų apeliantas yra palikęs šeimą ir neištikimas sutuoktinei, todėl jo emocijos dėl santuokos nutraukimo jau seniai buvo išblėsusios. Advokato pagalba apeliantui taip pat buvo nebūtina, kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas griežtai reglamentuoja CK 3. 53 str. 3 d. normos, be to teismas patikrino ar sutarties sąlygos nepažeidžia suinteresuotų asmenų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 539 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau - sutartis), kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Taigi, teismas, prieš tvirtindamas sutartį, turi įsitikinti, kad nėra CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių sutartis negali būti tvirtinama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007, yra konstatavusi, kad sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos yra suprantamos ir aiškios.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog neturėdamas patirties, veikiamas streso, bei dėl sunkios materialinės padėties negalėdamas pasinaudoti advokato pagalba, A. K. nesuprato sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ir pasirašydamas sutartį, buvo įsitikinęs, kad jam tenka ½ dalis buto, o ne minėta dalis atitenka vaikams kiekvienam po ¼ dalį, kadangi jiems materialinis išlaikymas buvo nustatytas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nurodė, jog sudarydamas sutartį suprato jos esmę, tačiau vėliau persigalvojo dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formos, t. y. jis nori teikti išlaikymą vaikams tik periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį po 400 Lt, o ne turtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti, jog sutartis buvo sudaryta suklydus, t. y. apeliantui nesupratus sutarties sąlygų, kadangi, pats apeliantas pripažįsta, jog suprato sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių esmę, be to skundžiamas sprendimas buvo priimtas dalyvaujant teismo posėdyje abiems pareiškėjams (tiek D. K. , tiek A. K. ), įrodymų, jog buvo suklysta apeliantas nepateikė, todėl, darytina išvada, kad apeliantui buvo žinomos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, jis jas suprato ir dėl jų neprieštaravo bei veikė laisva valia.

Apeliantas A. K. nepagrįstai nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pažeista jo teisė į gyvenamąjį plotą, kadangi jis yra registruotas bute, kitos gyvenamosios vietos neturi, kompensacijos už jam priklausančią buto dalį negavo, įsigyti kito gyvenamojo ploto neturi galimybės, dėl ko tapo benamis. Iš šalių pateiktos ir skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šalys, sutartyje laisva valia pasidalijo lygiomis dalimis turtą (po ½ dalį), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Savo buto dalį dalį apeliantas paskyrė vaikų išlaikymui. Byloje nustatyta, kad apeliantas jau iki santuokos nutraukimo praktiškai negyveno tame bute, jis gyveno pas motiną L. K. , adresu (duomenys neskelbtini) arba pas draugę Ž. B. , adresu (duomenys neskelbtini), apelianto tvirtinimu dabar gyvena pas motiną. Tokiu būtu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė apelianto teisės į gyvenamąjį plotą. Kompensacijos klausimas šiuo atveju negali kilti, nes turtas (butas) tarp sutuoktinių buvo pasidalintas lygiomis dalimis (po ½ dalį).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptartas santuokoje įsigytas kilnojamasis turtas, baldai, namų apyvokos daiktai, nebuvo nustatyta turto vertė rinkos kainomis, nebuvo sudarytas turto balansas, dėl ko D. K. liko bute esantis visas kilnojamasis turtas. D. K. nurodė, jog visas nekilnojamsis turtas buvo pasidalintas iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo, apeliantas nurodytų aplinkybių nepaneigė, taip pat nenurodė, koks tiksliai nekilnojamasis turtas liko nepadalintas. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis) (LAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-384/2008).

Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu išlaikymu nepilnamečiams vaikams. Iš sutarties dėl asntuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog sutuoktiniai susitatrė, kad A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams teiks periodinėmis išmokomis ir turtu. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant vaikui tam tikrą turtą ir kt. (CK 3.196 str.). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė CK 3.198 str. 2 d. nuostatas, kadangi vaikams atitenkančios buto dalys turėjo būti paskaičiuotos pagal kiekvienam vaikui materialinio išlaikymo teikimo laiką, o ne lygiomis dalimis, kadangi D. iki jo pilnametystės tuo metu buvo likę 109 mėnesiai, o I. - 128 mėnesiai, iš viso 237 mėnesiai, todėl D. nuosavybės teise turėjo būti paskirta 109/237 dalys, o I. - 128/237 dalys iš V. K. priklausančios ½ buto dalies. CK 3.198 str. 2 d. įtvirtinta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečiams vaikams iš A. K. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, kiekviensm po 300 Lt per mėnesį bei priteista po ¼ dalį buto. Apeliaciniame skunde nurodytos vaikams nuosavybės teise priskirtinos buto dalys, pagal kiekvienam vaikui tenkančio materialinio išlaikymo laiką iki jų pilnametystės, skiriasi labai nežymiai, t. y. 19 mėnesių, be to, kiekvienam vaikui tenkančios ¼ dalies buto rinkos vertė nėra didelė (4 754,215 Lt), todėl iki pilnametystės šalių nepilnamečiam sūnui D. kiekvieną mėnesį atitenka po 43,61 Lt, o dukrai I.– 37,14 Lt išlaikymui paskirto buto (skirtumas tarp vaikams tenkančio vieno mėnesio išlaikymo yra tik 6,47 Lt), dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CK 3.198 str. 2 d. pažeidimo ir tuo pagrindu naikiti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl santuokinio turto padalijimo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo neprieštarauja CK reikalavimams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, todėl pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu pagrįstai ją patvirtino (CK 3.53 straipsnis), dėl ko naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Birutė BobrelAlgirdas Remeika