- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1-38-1022/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56457-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 01-1-56457-16, kurioje,
A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2016 m. gruodžio 3 d. apie 19 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje vieną kartą atgalia ranka sudavė ant lovos sėdinčiai savo žmonai A. Š. į kairę akį, taip smurtaudamas padarė jai kraujosruvą po kairiąja akimi ir sukėlė fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad su žmona A. Š. kartu gyvena apie dvidešimt dvejus metus. Per visą bendro gyvenimo laiką tai jau antras jo smurtas prieš žmoną. Prieš metus taip pat smurtavo jos atžvilgiu. 2016 m. gruodžio 3 d. nuo ryto su žmona išgėrė apie 6 vienetus 1 litro talpos butelius alaus. Po to jis išėjo į parduotuvę, o A. Š. toliau namuose vartojo alkoholį. Jis paaiškino nesijautęs girtas. Grįžęs iš parduotuvės, kur pirko televizorių, jį įjungė ir daugiau alkoholio nevartojo, o nuėjo miegoti, nes rytojaus rytą reikėjo į darbą. Jis jau buvo užmigęs, kai šalia ant lovos atsisėdo neblaivi jo žmona ir pradėjo jį žadinti, priekaištauti dėl kitai moteriai nupirkto televizoriaus. Priekaištaudama A. Š. sėdėjo jam už nugaros, prisilenkusi prie jo. Jis prabudęs prašė žmonos nurimti ir leisti jam miegoti, tačiau žmona nesiliovė. Jis, sukdamasis žmonos link, atgalia ranka trenkė jai į veidą, pataikydamas į kairę akį, dėl ko žmona pradėjo verkti ir išbėgo į virtuvę. Jis žmonai bandė sakyti, kad jai trenkė netyčia, nenorėjo jos užgauti ir nenorėjo jai sukelti skausmo, taip atsitiko netyčia, tačiau žmona jo nesiklausė. Jis, nenorėdamas didesnio konflikto ir problemų, iš buto išėjo. Tuo metu jų sūnus G. Š. buvo virtuvėje ir įvykio nematė. Dėl to, kas įvyko gailisi, kaltu prisipažįsta visiškai, žmonos jau atsiprašė ir ši jam atleido. Pasak jo, išgertas alkoholio kiekis jo poelgiui įtakos neturėjo (b.l. 39-40).
Motyvuojamoji dalis
A. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 3 d. apie 11 val. 00 min. ji su vyru A. Š. namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 6 butelius 1 litro talpos alaus, 7,5 procentų stiprumo. Vartodami alkoholį sukonfliktavo dėl to, kad A. Š. kitai moteriai nupirko televizorių. Ji vyrui dėl to pradėjo priekaištauti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu A. Š. tris kartus ranka trenkė jai į veidą. Vienu iš tų smūgių pataikė jai į kairę akį, padarydamas kraujosruvą paakyje. Supykęs, kad ji iškvietė policiją, A. Š. iš namų pabėgo. Nuo suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą (b.l. 8).
A. Š. papildomos apklausos metu parodė patvirtinanti savo anksčiau duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad su A. Š. kartu gyvenantys apie dvidešimt dvejus metus. 2016 m. gruodžio 3 d. apie 11 val. 00 min. kartu su vyru namuose vartojo alkoholį. Kambaryje buvo dviese, jų sūnus G. Š. buvo virtuvėje. Visą dieną abu gėrė alų ir vakare, apie 19 val. 00 min. sukonfliktavo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad vyras kitai moteriai nupirko televizorių, o ji jam dėl to priekaištavo. A. Š. jau gulėjo lovoje, o ji jam neleido miegoti, nes, atsisėdusi šalia jo, lovoje, priekaištavo. A. Š. gulėjo ant šono, ji buvo palinkusi link jo ir vyras, sukdamasis jos link, trenkė jai ranka į veidą ir pataikė į kairę akį, dėl ko jai labai skaudėjo ir netrukus akis pamėlo. Vyras, trenkęs jai ranka į veidą, reikalavo leisti jam miegoti. Trenkė ne kumščiu, o atgalia ranka. Po to ji verkdama nubėgo į virtuvę pas sūnų. Sūnus konflikto ir jai suduoto smūgio nematė. Tą dieną ji jautėsi stipriai apgirtusi, nes dviese išgėrė šešis butelius vieno litro talpos 7,5 procentų stiprumo alaus. Po konflikto A. Š. iš namų išėjo, o kitą dieną grįžęs jos atsiprašė, ji vyrui atleido. Dėl minėto įvykio į medikus nesikreipė (b.l. 21-22).
2016 m. gruodžio 3 d. 19 val. 26 min. alkoholio kiekio matuokliu A. Š. nustatytas 2.27 promilės girtumas (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip liudytojas G. Š. parodė minėto įvykio metu buvęs virtuvėje, kai kambaryje išgirdo tarp mamos ir tėvo vykstantį konfliktą, po kurio į virtuvę atbėgo verkdama mama, jos kairiajame paakyje buvo matyti kraujosruva. Pasiėmusi jo mobilųjį telefoną mama išsikvietė policiją. Jis nurodė paties smurto įvykio nematęs ir jo priežasčių nežino. Pasak G. Š., tėvai pykstasi dažnai (b.l. 24-25).
2016 m. gruodžio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra kambarys, esantis bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12).
2016 m. gruodžio 9 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmens rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Inesos Butnoriūtės tarnybiniame protokole aprašyti į apklausą atvykusios nukentėjusiosios A. Š. veide pastebėti sužalojimai – kraujosruva po kaire akimi, kurie užfiksuoti nufotografuojant (b.l. 16, 17).
Teismas konstatuoja, kad A. Š. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Byloje esantys duomenys vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir kaltinamojo kaltei pagrįsti. A. Š., smurtaudamas nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. Š. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, tyčia vieną kartą atgalia ranka sudavė ant lovos sėdinčiai savo žmonai A. Š. į kairę akį, taip smurtaudamas padarė jai kraujosruvą po kairiąja akimi ir sukėlė fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – žmonos atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors pateiktame kaltinime nenurodyta aplinkybė, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, kaip nurodė pats kaltinamasis ir nukentėjusioji, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o prokuroro pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog alkoholis turėjo įtakos tokiam A. Š. elgesiui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
A. Š. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 43-45).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 2), tačiau 2015 m. lapkričio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l.27, 28-29); baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 30-31); dirbantis (b. l. 34); VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitose nėra ir nesigydo (b. l. 32); į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir nusprendė paskirti jam vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. šeimos nario atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą, teismo nuomone, įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, tiek siekiant išvengti smurto apskritai, tiek ir artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, bei 72² straipsniu, A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41-42) naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti A. Š. 2016 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
- nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Išaiškinti A. Š., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.