- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-722-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04029-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- S. T.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo S. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., nubaustas 500 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., nubaustas 300 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. kovo 28 d., apie 09.30 val., Laisvės pr. 82, Vilniuje, prie namo sustabdytas policijos pareigūnų dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d., aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, stumdėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK, adresu Žemynos g. 6-38, Vilniuje, toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos vagimis, plėšikais, žulikais ir lodariais, į perspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jam inkriminuotus kaltinimus ir iš pareigūnų priteisti jam padarytos turtinės (vaistams, transporto išlaidoms) ir moralinės žalos atlyginimą, nes jau beveik du mėnesius jam sapnuojasi košmarai. Apeliantas prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tik jo, o ne policijos pareigūnų veikos neteisėtumo klausimą. Apeliantas pažymi, kad tiek policijos pareigūnai, tiek teismas į jo paaiškinimus neatsižvelgė. Apeliantas nurodo, kad dėl policijos pareigūnų S. J., E. B. ir M. C. nepagrįstų bei netinkamų veiksmų jis raštu 2013-03-29 kreipėsi į Generalinį komisarą, tačiau atsakymo negavo, tik 2013-05-25 gavo Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininko V. Č. raštą, kuriame patrulių veiksmuose neteisėtumo ar drausmės pažeidimo neįžvelgta.
Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnai neprisistatydami, kaip to reikalauja pareigūno etikos kodeksas, ėmėsi prieš jį smurtinių veiksmų, pareigūnai buvo agresyvūs ir savo veiksmais sukėlė apeliantui šoką. Apelianto aiškinimu, kadangi nuvežus jį į policijos komisariatą, minėti policijos pareigūnai ir toliau tyčia vykdė neteisėtus veiksmus bei neleido eiti į tualetą, tuo pažeisdami piliečio teises, apeliantas jų veiksmus įvardijo palygindamas „kaip plėšikų ar banditų“. Pasak apelianto, šie palyginimai padaryti tik dėl psichinės ir fizinės prievartos. Apeliantas kategoriškai atmeta visus, jo manymu, melagingus pareigūnų parodymus, kad jis juos stumdė, keikėsi, mojavo rankomis, spardėsi, vadino juos visokiais žodžiais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą bei apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje turimus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Mano, kad apylinkės teismas teisingai ir objektyviai išsprendė administracinę bylą, teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, proceso metu buvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, S. T. kaltė, kitos aplinkybės.
Pasak institucijos, apeliantas S. T. nepateikė kitų naujų ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo nekaltumą, todėl jo skundo motyvai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi yra pagrįsti tik S. T. nurodytais argumentais. Mano, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, o surinktoje medžiagoje turimi rašytiniai įrodymai Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo teisingai įvertinti ir buvo pagrįstai priimtas nutarimas S. T. patraukti administracinėn atsakomybėn.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. T. 2013 m. kovo 28 d., apie 09.30 val., Laisvės pr. 82, Vilniuje, prie namo sustabdytas policijos pareigūnų dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d., aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, stumdėsi, įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK, adresu Žemynos g. 6-38, Vilniuje, toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos vagimis, plėšikais, žulikais ir lodariais, į perspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo.
ATPK 187 str. 1 d. numatyta, kad pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Nors apeliantas kategoriškai nesutinka, kad jis policijos pareigūnus stumdė, keikėsi, mojavo rankomis, spardėsi, vadino juos visokiais žodžiais, tačiau šiuos apeliacinio skundo teiginius paneigia byloje esanti medžiaga. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulė E. B. ir VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulis S. J. tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-4), tiek apklausti pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad S. T. elgėsi agresyviai, stumdė policijos pareigūnę E. B., kai buvo sustabdytas dėl padaryto pažeidimo, mosavo rankomis, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, vadino juos užgauliais ir įžeidžiančiais jų garbę ir orumą žodžiais (b. l. 26-27). Agresyviai elgėsi ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK policijos komisariatą, kur atsisakė duoti paaiškinimus, nesakė savo asmens duomenų, toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos vagimis, plėšikais, žulikais ir lodariais, į perspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Tai tarnybiniame pranešime (b. l. 5) ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 27-28) patvirtino ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas M. C.. Įvykio metu policijos pareigūnai E. B. ir S. J. vykdė tarnybines - viešosios tvarkos saugojimo pareigas Laisvės pr. Vilniuje, stebėjo, kaip pėstieji laikosi Kelių eismo taisyklių. Pareigūnė E. B. nuosekliai aiškinusi, kad priėjusi prie pažeidėjo jam prisistatė. Kad nurodyti asmenys yra policijos pareigūnai pažeidėjas, kaip matyti iš jo aiškinimų, suprato.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, nurodytomis aplinkybėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai neprisistatydami, kaip to reikalauja pareigūno etikos kodeksas, ėmėsi prieš jį smurtinių veiksmų, pareigūnai buvo agresyvūs ir savo veiksmais sukėlė apeliantui šoką. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; 2 d. numatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka; 21 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta policijos pareigūno pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai; 18 str. 1 d. 2 p. nurodyta policijos pareigūno teisė, užtikrinant jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, užfiksavę S. T. galimai daromą teisės pažeidimą, turėjo teisę jį sustabdyti, jam priešinantis panaudoti antrankius ir pristatyti į policijos komisariatą administracinio protokolo surašymui. Pažymėtina, kad iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininko V. Č. 2013-05-25 rašto, matyti, jog patrulių S. J. ir E. B. veiksmuose neteisėtumo ar drausmės pažeidimo neįžvelgta (b. l. 39). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo byloje yra nagrinėjamas S. T., o ne policijos pareigūnų veikos neteisėtumo klausimas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. T. aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, norintiems jį sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą administracinio protokolo surašymui, todėl spręstina, kad S. T. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat įrodyta, kad S. T. pareigūnų atžvilgiu elgėsi įžūliai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK, adresu Žemynos g. 6-38, Vilniuje, toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos vagimis, plėšikais, žulikais ir lodariais, į perspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Kad policijos pareigūnus vadino vagimis, plėšikais, žulikais ir lodariais, neginčija ir pats apeliantas. Nors apeliantas nurodo, kad minėtus žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo palygindamas, tačiau tai, be abejo, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, todėl to pakanka spręsti, kad asmens veika pagal ATPK 187 str. 2 d. kvalifikuota taip pat tinkamai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad S. T. pažeidimai, numatyti ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.