Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. R. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, prieš tai ją BK 65 straipsnio tvarka pakeitus 40 dienų laisvės atėmimo bausme, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams,

E. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, prieš tai ją BK 65 straipsnio tvarka pakeitus 40 dienų laisvės atėmimo bausme, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė E. J. paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. liepos 22 d. (viena para), prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. ir E. J. nuteisti už tai, kad 2011 m. liepos 21 d. apie 14.15 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – parduotuvei (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: 1 vnt. 30 ml talpos tualetinį vandenį „Christina Aquilera Inspire“, kurio vertė 88,99 Lt, 1 vnt. 50 ml talpos tualetinį vandenį „Christina Aquilera Inspire“, kurio vertė 124,99 Lt, iš viso svetimo turto už 213,98 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes E. J. buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo su prekėmis: 30 ml talpos tualetiniu vandeniu „Christina Aquilera Inspire“ bei 50 ml talpos tualetiniu vandeniu „Christina Aquilera Inspire“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį dalyje dėl kvepalų vagystės, atlikti byloje įrodymų tyrimą ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, priimti naują nuosprendį dėl 2010 m. balandžio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neobjektyvus, šališkas, jam neteisingai nustatyta neatliktos bausmės dalis, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, dėl ko buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės. Pažymi, kad nuosprendį jis skundžia dėl to, kad pirma, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pasikėsinus padaryti baudžiamąjį nusižengimą ir nepagrįstai paskyrė jam pačią griežčiausią – 40 parų arešto bausmę, antra, dėl neteisingai 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo įsitikinimu, teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis liudytojų K. M. ir G. P. parodymais, nes šių parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Be to, minėtų liudytojų parodymai yra paremti prielaidomis, o teismų praktikoje visos prielaidos ir abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Atkreipia dėmesį, kad jis į parduotuvę atėjo ne su maišeliu, specialiai pritaikytu vogti, kaip parodė liudytojas G. P., o su paprastu permatomu maišeliu, kuriame buvo jo rūbai.

Pažymi, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Teigia, kad jam iš anksto nebuvo pranešta apie tai, kada vyks teisiamasis posėdis, pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka prokuroras jam įteikė teismo koridoriuje, po penkių minučių jau vyko posėdis, kurio metu jį gynė paskirtas advokatas, nors jis visuomet advokatus samdydavosi pats. Nuteistojo V. R. įsitikinimu, minėti baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas jo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti jo bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.

Anot apelianto, teismo šališkumą patvirtina ir jam paskirta per griežta bausmė. Atkreipia dėmesį, kad iki jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo jis neturėjo nei vienos nuobaudos, o kiek jis žino, asmuo į įkalinimo įstaigą grąžinamas tik tada, kai turi tris nuobaudas. Esant tokioms aplinkybėms, nurodo manantis, kad teismas nepagrįstai nukreipė jį atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę, ir tai rodo, jog teismas buvo per griežtas, neteisingas ir šališkas. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis nusižengimų nepadarė beveik tris mėnesius, tačiau teismas į bausmę neįskaitė jam nė vienos dienos.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį, t. y. į tai, kad jo nepilnametė dukra gyvena viena ir jos nėra kam prižiūrėti. Teigia, kad jam už baudžiamąjį nusižengimą yra paskirta pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, be to, jis už patį pirmą nusižengimą yra grąžintas atgal į pataisos namus, į bausmę neįskaitant laisvėje be nuobaudų jo išbūto laiko.

Apeliantas, papildymas savo skundą, nurodė, kad paskutinį kartą jis buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 6 mėn. 25 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreipia dėmesį, kad iš pataisos įstaigos jis buvo paleistas ne teismo nutarties priėmimo dieną – 2011 m. balandžio 5 d., o 2011 m. balandžio 11 d., t. y. po nutarties priėmimo pataisos namuose jis išbuvo dar 6 paras. Esant tokioms aplinkybėms, prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti 6 paras, pataisos namuose išbūtas nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. balandžio 11 d., ir sutrumpinti jam paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 6 paromis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pasikėsinus įvykdyti kvepalų vagystę, atlikti byloje įrodymų tyrimą ir iš naujo subendrinti jam paskirtas bausmes.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas, per griežtas, neteisingai nustatyta neatliktos bausmės dalis, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir tai leidžia daryti išvadą, kad jį nuteisė šališkas teismas. Pažymi, kad nuosprendį skundžia dalyje dėl kvepalų vagystės ir dėl neatliktos bausmės dydžio.

Apelianto įsitikinimu, teismas padarė neteisingas išvadas, kad jis (E. J.) baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. R., o jo prisipažinimą vertino kaip dalinį. Atkreipia dėmesį, kad V. R. nurodė, jog dėl kvepalų vagystės su juo, t. y. E. J., nesitarė ir jokių vykdytojo veiksmų neatliko. Teigia, jog V. R. negalėjo suprasti, kad jis (E. J.) ruošiasi pavogti kvepalus, o liudytojai negalėjo patvirtinti, kad jie su V. R. kvepalus vogė kartu, liudytojų parodymai tėra tik prielaidos.

Apelianto teigimu, kaltę dėl savo veiksmų, kuriuos atliko, jis pripažino visiškai, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir arešto bausmę jam paskirti iki 25 parų. Mano, kad apylinkės teismas be pagrindo į bausmės laiką neįskaitė laiko iki baudžiamojo nusižengimo padarymo, kurio metu jam nebuvo paskirta nė viena nuobauda. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad iki bausmės pabaigos jam buvo likę tik 10 parų.

Papildydamas savo skundą, nuteistasis E. J. prašė atsižvelgti ir į tai, kad paskutinį kartą jis buvo nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 2 mėn. 25 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreipia dėmesį, kad iš pataisos įstaigos jis buvo paleistas ne nutarties priėmimo dieną, t. y. ne 2011 m. gegužės 19 d., o 2011 m. gegužės 31 d. Kadangi, V. R. teigimu, jis po teismo nutarties priėmimo pataisos namuose išbuvo dar 12 parų, prašo šį laiką įskaityti į jam paskirtos bausmės laiką. Taip pat pažymi, kad jis su tokiu pat prašymu buvo kreipęsis į nuosprendį priėmusį teismą, tačiau jo prašymas, kol įsiteisės teismo nuosprendis, paliktas nenagrinėtu. Prašo sutrumpinti jam paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 12 parų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų V. R. ir E. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai nuteistiesiems paskirtų galutinių subendrintų bausmių (baudžiamojo proceso kodekso, toliau – BPK 328 str. 2 p.).

Dėl V. R. ir E. J. kaltės bendrininkų grupėje padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką

Nors apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. neigia kartu su E. J. padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau V. R. kaltė yra įrodyta liudytojų K. M., G. P. parodymais, iš dalies – pačių nuteistųjų E. J. ir V. R. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Iš liudytojos, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) vadovės K. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (24-25, 26 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) matyti, kad 2011 m. liepos 21 d. apie 14.15 val., ji, dirbdama parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini), ir būdama prie vaizdo stebėjimo kamerų, pamatė, kaip į parduotuvę įėjo du apie 40 metų amžiaus vyriškiai, kurių vienas buvo apsirengęs baltais marškinėliais ir pilkomis trumpomis kelnėmis, su savimi turėjo melsvą polietileninį maišelį, o kitas buvo apsirengęs oranžiniais marškinėliais, šviesiomis trumpomis kelnėmis, per petį užsimetęs juodos spalvos rankinę, o rankoje turėjo žalios spalvos polietileninį maišelį. Nurodė mačiusi, kaip vyriškis su oranžiniais marškinėliais iš lentynos paėmė kvepalus ir juos dėjo į maišelį, kurį turėjo vyras su baltais marškinėliais. Įtarusi, kad vykdoma vagystė, ji iškvietė apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotojui ji apibūdino vyriškius, kurie tuo metu jau ėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, vienas iš vyriškių buvo sulaikytas, pas jį buvo rasti dveji kvepalai. Paaiškino mačiusi kaip vyriškis, kuris pabėgo, nuo lentynos du kartus ėmė kvepalus ir juos dėjo ne į savo, o į vyriškio, kuris buvo sulaikytas, maišelį, matė, kaip sulaikytasis vyriškis praskleidė savo maišelį. Teisiamojo posėdžio metu K. M. patvirtino per vaizdo kamerą mačiusi, kaip 2011 m. liepos 21 d. apie 14.15 val. V. R. du kartus ėmė kvepalus ir juos įdėjo į E. J. maišelį (136-137 b. l.). Abejoti liudytojos K. M. parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas G. P. nurodė (27-28 b. l., parodymai ištirti apylinkės teisme), kad jam 2011 m. liepos 21 d. dirbant minėtame prekybos centre, parduotuvės (duomenys neskelbtini) vadovė pranešė, parduotuvėje du vyriškiai į maišelį įsidėjo prekių ir ji įtaria, kad šie vyriškiai gali išeiti nesumokėję už prekes. Jam atėjus prie parduotuvės, šios parduotuvės vadovė pasakė, kad vyrai jau išėjo iš parduotuvės ir parodė juos einančius link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jam vyriškius pavijus, vienas jų puolė bėgti link pagrindinio išėjimo, o antrasis pasišalino. Bėgusį vyriškį padėjo sulaikyti apsaugos darbuotojas S. J.. Pas sulaikytąjį buvo rasti dveji kvepalai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. P. davė iš esmės analogiškus parodymus, taip pat paaiškino, kad kaltinamieji turėjo maišelį su užrašu „Bitė“, jame buvo įdėta folija, kad einant pro apsaugos vartelius nebūtų skenuojamos prekės (137 b. l.).

Liudytojų K. M. ir G. P. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta UAB (duomenys neskelbtini) pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Minėtame protokole nurodyta, kad 2011 m. liepos 21 d. 14:15:17 val. parduotuvėje pasirodo vyriškis, kuris vilki šviesiai melsvos spalvos bridžiais, baltos spalvos marškinėliais, rankoje turi mėlynos spalvos maišelį, iš išvaizdos labai panašus į įtariamąjį E. J. (toliau – E. J.) bei dar vienas vyriškis, kuris vilki šviesiai pilkos spalvos bridžiais, oranžinės - baltos spalvos marškinėliais su kapišonu, rankoje turi žalios spalvos maišelį, per petį užsidėjęs juodos spalvos rankinę, iš išvaizdos labai panašus į įtariamąjį V. R. (toliau – V. R.). E. J. kartu su V. R. apžiūrinėja prekes. 14:15:32 val. V. R. nuo lentynos paima prekę ar prekes, kiek vienetų, nesimato. Tuo metu E. J. stovi šalia. V. R., paėmęs prekes, jas apžiūrinėja kartu su E. J., stovi labai arti vienas kito, susiglaudę. 14:15:40 val. E. J. ištiesia ranką link lentynos. Ar jis ką nors paima, nesimato, nes tuo pat metu V. R. taip pat ištiesia ranką bei nuo lentynos paima dar prekę ar kelias prekes, kiek iš viso prekių, nesimato. Tuo metu abu stovi labai susiglaudę. Abiejų įtariamųjų maišeliai yra suglausti šalia vienas kito ir labai panašu, kad V. R. paimtas prekes sudeda E. J. į maišelį. Nei viena prekė, paimta iš lentynos, atgal nepadedama. Abu vyriškiai toliau apžiūrinėja prekes, savo maišelius laiko rankose. 14:18:32 val. E. J. su V. R. nueina į kitą parduotuvės galą ir jų filmuojamoje teritorijoje nebesimato (16-20 b. l.).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys liudija kad 2011 m. liepos 21 d. iš E. J. buvo paimti kvepalai: 1 vnt. 30 ml talpos tualetinis vanduo „Christina Aquilera Inspire“, kurio vertė 88,99 Lt, 1 vnt. 50 ml talpos tualetinis vanduo „Christina Aquilera Inspire“, kurio vertė 124,99 Lt (10, 21 b. l.). Minėti kvepalai apžiūrėti (22-23 b. l.).

Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju E. J. nurodė, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) „V.“ (V. R.) nuo lentynos paėmė dvejus kvepalus, kuriuos jis, t. y. E. J., įsidėjo į savo turėtą maišelį. Paaiškino, kad „V.“ žinojo, jog jis (E. J.) paėmė kvepalus, nes jis jam šiuos kvepalus padavė (38, 41 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu E. J. parodė, kad parduotuvėje V. R. apžiūrėjo kvepalus ir juos padavė jam (E. J.). Jis du buteliukus kvepalų įsidėjo į maišelį (136 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu V. R. patvirtino prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) paėmęs dvejus kvepalus ir juos padavęs E. Nurodė, kad įvykio metu jis buvo apsirengęs oranžinės spalvos marškinėliais su kapišonu, šviesiais bridžiais, turėjo žalios spalvos maišelį ir juodos spalvos rankinę (47-48 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl V. R. kaltės kartu su E. J. pasikėsinus pagrobti parduotuvei (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: 1 vnt. 30 ml talpos tualetinio vandens „Christina Aquilera Inspire“, kurio vertė 88,99 Lt, ir 1 vnt. 50 ml talpos tualetinio vandens „Christina Aquilera Inspire“, kurio vertė 124,99 Lt.

Skundu nuteistasis E. J. teigia, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti vienas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog baudžiamąjį nusižengimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. R..

Atsakant į minėtą skundo argumentą, pažymima, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad E. J. ir V. R. nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti bendrininkų grupėje, abu veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai), nes kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jie pasikėsino padaryti bendrininkų grupėje. Todėl nuteistojo E. J. skundo argumentas, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis baudžiamąjį nusižengimą pasikėsino įvykdyti veikdamas bendrininkų grupėje, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. R. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas anksčiau penkis kartus teistas (98-102 b. l.), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, nepraėjus nė trims mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. R. yra vedęs, nors nedirba (113 b. l.), tačiau yra užsiregistravęs darbo biržoje (114 b. l.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino įvykdyti bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. R. už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad arešto bausmės dydis V. R. nustatytas nepažeidžiant BK 61 straipsnio reikalavimų ir BK 49 straipsnio nuostatų. Pastebėtina, kad lengvinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. R. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, būdamas paleistas lygtinai prieš 6 mėnesius 25 dienas, pilnai neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsniu bei BK 64 straipsnio nuostatomis, pagrįstai subendrino nauju nuosprendžiu ir minėtu 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu V. R. paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu likusios neatliktos bausmės dalies pridėdamas 35 laisvės atėmimo dienas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo nutartis, kuria V. R. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės buvo priimta 2011 m. gegužės 5 d. (109 b. l.), o realiai iš pataisos įstaigos V. R. buvo paleistas tik po 6 dienų – 2011 m. gegužės 11 d. (102 b. l.). Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pakeistinas sumažinant V. R. galutinės subendrintos bausmės dydį.

Atsakant į nuteistojo V. R. skundo argumentą, kad jo nepilnametė dukra gyvena viena, pažymima, kad tai, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu blogina šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Skirdamas bausmę nuteistajam E. J., teismas atsižvelgė į tai, kad jis pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas vienuolika kartų (54-60 b. l.), nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, yra baustas administracine tvarka (86-89 b. l.), nevedęs, nedirba (83 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (84 b. l.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino įvykdyti bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. J. už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Arešto bausmės dydis E. J. taip pat nustatytas nepažeidžiant BK 61 straipsnio reikalavimų ir BK 49 straipsnio nuostatų.

Nuteistasis E. J., prašydamas paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliuoja į tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009).

Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. savo kaltę pripažino tik verčiamas įrodymų, kaltu prisipažino tik iš dalies, savo veiksmų kritiškai nevertino, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.

Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. J. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, būdamas paleistas lygtinai prieš 2 mėnesius 25 dienas, pilnai neatlikęs Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsniu bei BK 64 straipsnio nuostatomis, pagrįstai subendrino nauju nuosprendžiu ir minėtu 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu E. J. paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu likusios neatliktos bausmės dalies pridėdamas 35 laisvės atėmimo dienas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo nutartis, kuria E. J. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės buvo priimta 2011 m. gegužės 19 d., o realiai iš pataisos namų E. J. buvo paleistas tik po 13 dienų – 2011 m. gegužės 31 d. (59-60 b. l.). Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pakeistinas ir E. J. sumažinant galutinės subendrintos bausmės dydį.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nuteistiesiems panaikinimo (BPK 360 str.), o nustačius, kad pastarieji naują nusikalstamą veiką padarė neatlikę ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, pagrįstai, kaip to reikalauja BK 64 straipsnio nuostatos, pastariesiems buvo subendrintos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis. Be to, įstatymas nenumato galimybės į nuteistajam paskirtą bausmę įskaityti laisvėje išbūto laiko. Į bausmės laiką, esant pagrindui, įskaitomas sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 str.) bei bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Dėl teisės į nešališką procesą užtikrinimo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo

Apeliantai nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas. Šiuos teiginius grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, paskyrė jiems per griežtas bausmes, be to, V. R. teigimu, teismas pažeidė įstatymą, reglamentuojantį bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

Kolegijos nuomone, šiuo atveju teigti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, prokuroras, konstatavęs, kad nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, vadovaudamasis BPK 426 straipsniu, su pareiškimu kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka (127-130 b. l.). Bylos duomenys taip pat liudija, kad kaltinamiesiems pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nuorašai buvo įteikti – šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir E. J., ir V. R. (135 b. l.), teisė į gynybą abiems kaltinamiesiems taip pat buvo užtikrinta – E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gynė advokatė S. Kručienė (34, 134 b. l.), o V. R. – advokatė S. Šulcaitė (46 b. l.). Nuteistojo V. R. skundo argumento, kad jis negalėjo pats pasisamdyti advokato, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pastarasis iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo suimtas – jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (49 b. l.), be to, teisiamajame posėdyje V. R. savo gynėjai nušalinimo nepareiškė, teismui prašymo leisti sudaryti susitarimą dėl gynybos su kitu advokatu, nepateikė (135-136 b. l.).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Tos aplinkybės, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistieji, taip pat, kad bausmės jiems buvo paskirtos ne tokios, kokių jie pageidavo, teismo šališkumo nepatvirtina.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį pakeisti:

sumažinti nuteistajam V. R. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį iki 7 mėnesių 15 dienų,

sumažinti E. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį iki 3 mėnesių 17 dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.