Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Eduardui Jakovlevui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei D. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė D. L. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje sutiko su 3 970 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5666 ha žemės sklypą dydžiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ 2019-08-29 pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą valstybės vardu bei pradėti žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl antrojo reikalavimo – atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės D. L. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti, kad P. J., mirusio (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjai atsakovei D. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybės teise valdomą 0,5666 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 970 Eur.

Minėtas 3 970 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės D. L. 0,5666 ha dydžio žemės sklypą nustatytas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo parengta 2018 m. balandžio 4 d. VĮ Registrų centras Šiaulių filialas vertintojos I. K. ir vertintojos asistentės J. K. pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“.

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, Ministerija) buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 31), pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovės nuosavybės teise valdomo 4,8700 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 0,5666 ha dydžio dalies atžvilgiu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Žemės sklypas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“

Atsakovės žemė visuomenės poreikiams paimama NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.6757/0004:240) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2018 m. lapkričio 26 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas atlyginimo dydis 3 970 Eur.

Pareiškėja prašė nustatyti 3 970 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės žemės sklypą dydį pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo parengta 2018 m. balandžio 4 d. VĮ Registrų centras Šiaulių filialas vertintojos I. K. ir vertintojos asistentės J. K.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Šiuo atveju, pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

Turto vertinimo ataskaita atlikta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė VĮ Registrų centras Šiaulių filialas turto vertintoja I. K. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vertintojos asistentė J. K. ( kvalifikacinis turto vertintojo asistento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančioje turto vertės nustatyto pažymoje – išvadoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo 0,5666 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 3 970 Eur , kitų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nenustatyta.

Atsakovė D. L. nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei žemės sklypo vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. (duomenys neskelbtini), nei Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Jau buvo paminėta, kad atsakovė D. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu sutiko su atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę 3 970 Eur dydžiu.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės D. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 0,5666 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 970 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2019 m. rugsėjo 9 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateiktu prašymu prašo iš atsakovės D. L. priteisti 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos advokato P. J. ir advokato padėjėjos D. U. suteiktas teisines paslaugas (pareiškimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams dydžio nustatymo parengimo, sutikrinimo ir teismui pateikimo, bei prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atstovui 2019-04-19 teismo posėdyje parengimas bei pateikimas teismui ) .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, teismas privalo įvertinti, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat privalu atsižvelgti į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y. ar proceso šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013, 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, aiškindama nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pabrėžė, jog ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas (administracinė byla Nr. P858-104/2014).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų sumos dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas įvertina minėtus kriterijus, t. y. tai, kad atstovas teisinę pagalbą pareiškėjai teikia ir kitose analogiško pobūdžio bylose, nagrinėjamose Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose ir Kauno rūmuose, todėl pareiškimo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų ir iš esmės buvo tipinis, pareiškimas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė D. L. būtų ginčijusi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto (duomenys neskelbtini) ar Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, nesutikusi su atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžiu, teismo posėdžio metu atsakovė su atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą 3 970 Eur dydžiu sutiko.

Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėją atstovaujantys teisininkai konkrečiu atveju prieš kreipiantis į teismą, neišsiaiškino atsakovės D. L. tikrosios valios, pozicijos dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio, tai rodo, kad procesinius veiksmus atliko nepakankamai racionaliai, nesiekė taupyti pareiškėjos ir kitų proceso dalyvių laiką bei lėšas, kad proceso šalies išlaidavimas nebūtų perteklinis.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus, sunkiai supranta ir vertina jai teikiamus dokumentus. Iš jos paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, kad ji gyvena viena, vaikai jai nepadeda, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama apie 200 Eur pensija. Teismas vertina, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki.

Remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas tenkina pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies, sprendžia, jog 100 Eur suma būtų teisinga ir pagrįsta pareiškėjai priteistina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai atsakovei D. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,5666 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 970 Eur.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (j. a. k188620589) iš atsakovės D. L. 100 Eur (šimtą eurų ) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.