Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. 2011 m. sausio 22 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name kilusio buitinio konflikto metu tyčia sudavė savo sugyventinei V. Š. apie 10 smūgių kumščiais ir metaliniu strypu į galvą ir liemens sritį ir padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą - kairės pusės daugybinius šonkaulių lūžius su kairiojo plaučio pažeidimu, kairės pusės pneumohemotoraksu, krūtinės ląstos poodine emfizema ir krūtinės ląstos deformacija, blužnies plyšimus su hemoperitoneumu, kadangi nuo sužalojimų išsivystė sunki mažakraujystė dėl nukraujavimo, V. Š. neteko blužnies, kurią dėl kraujavimo iš plyšimo teko pašalinti ligoninėje, kas kartu su kairiojo plaučio pažeidimu, kairės pusės daugybiniais skeveldriniais šonkaulių lūžiais su dideliu poslinkiu, krūtinplėvės pažeidimu ir krūtinės ląstos deformacija sukėlė realų pavojų gyvybei, be to, dėl blužnies netekimo nukentėjusioji prarado didelę dalį (30%) darbingumo. Tokiu būdu kaltinamasis V. G. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę V. Š..

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-01-22 vakare namuose, virtuvėje prie stalo, girtavo su sugyventine V. Š., abu buvo girti, o V. Š. dar ir apsvaigusi nuo išgertų raminančių vaistų. Apie 21 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. Š., pakilusi nuo kėdės, delnu trenkė jam per veidą. Tada jis atsistojęs smogė sugyventinei kumščiu į veidą, nuo smūgio sugyventinė nugara atsitrenkė į krosnį ir po to dešiniu šonu užvirto ant šalia krosnies stovėjusių kibirų. Sugyventinei atsistojus, jis smogė jai kumščiu į krūtinę, sugyventinė griūdama vėl nugara atsitrenkė į krosnį ir kniūbsčia nugriuvo ant kibirų. Kadangi nugriuvusi V. Š. nebesikėlė ir toliau žodžiais prie jo kabinėjosi, jis trumpam išnešė ją į lauką ir paguldė ant sniego. Po to parnešė į namus ir paguldė kambaryje į lovą, kur V. Š. užmigo. Kambaryje tuo metu du jaunesnieji vaikai miegojo, o vyriausiasis žiūrėjo televizorių. Kitą rytą sugyventinė pasijuto blogai, skundėsi skausmais šone, krūtinėje. Keletą dienų ji bandė gydytis nuskausminamaisiais vaistais, tačiau būklei negerėjant, jie išsikvietė GMP, ir sugyventinė buvo išvežta į ligoninę. Pagal išankstinį susitarimą abu su V. Š. medikams pasakė, kad ji susižalojo, nukritusi nuo stogo, tokiu būdu siekdami, kad jis nebūtų patrauktas atsakomybėn už sugyventinės sužalojimą. Tvirtina, kad metaliniu strypu sugyventinės nemušė, daugiau smūgių kumščiu jai nesudavė, o liudytojai dėl šių aplinkybių jį apkalba, tačiau negalėjo nurodyti jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių liudytojai galėtų jį apkalbėti. Dėl savo veiksmų gailisi, su V. Š. susitaikė ir toliau gyvena kartu, anksčiau niekuomet nėra prieš ją smurtavęs. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 46-52).

Nukentėjusioji V. Š. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai, kaip ir kaltinamasis, taipogi parodė, jog medikai nustatė, kad jai yra lūžę šonkauliai bei trūkęs plautis, ji buvo operuojama. Šiuo metu jos sveikata atsistatė, su kaltinamuoju susitaikė ir jam atleido. Tvirtina, kad sugyventinis sudavė jai tik du smūgius kumščiu, geležiniu strypu nemušė. Apie tai, kad buvo mušama geležiniu strypu, niekam iš byloje apklaustų liudytojų nesakė, liudytojai dėl jai nežinomų priežasčių kaltinamąjį apkalba. Anksčiau kaltinamasis niekuomet nebuvo prieš ją smurtavęs.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2011 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) sutiko žmonos sesers V. Š. sugyventinį V. G., kuris pasakė, kad jo sugyventinė V. šiuo metu yra ligoninėje, kur yra ruošiama išvežti dėl planinės kojos operacijos į Klaipėdos ligoninę. Žmonai nuvykus į Klaipėdos ligoninę aplankyti sesers paaiškėjo, kad ji pristatyta į ligoninę dėl traumų, patirtų neva nukritus nuo stogo, tačiau daktarai pasakė, kad toks sužalojimų patyrimo mechanizmas yra nerealus. Tuomet V. Š. prisipažino seseriai, kad sugyventinis ją sumušė metaliniu strypu, tą patį jo žmonai patvirtino ir V. Š. vaikai, o V. Š. paprašė žmonos pranešti apie įvykį policijai.

Liudytoja L. R. parodė, kad gerai pažįsta savo sesers V. Š. šeimą. Žino, kad sesers sugyventinis V. G. prieš ją nuolat smurtaudavo, ant sesers kūno dažnai matydavo kraujosruvas. Po to, kai vyras jai pasakė, kad buvo sutikęs V. G. ir šis paminėjo, kad veža V. į Klaipėdą planinei kojos operacijai, iš V. G. dėdės sužinojo, kad sesuo guli ligoninėje kaltinamojo sumušta. Nuvykus į ligoninę, sesuo atrodė labai baisiai, gydytojai pasakė, kad vos pavyko išgelbėti jos gyvybę. V. Š. jai papasakojo, kad girtaujant su V. G., tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu V. G. sumušė ją su armatūros strypu ir išmetė į lauką, iš kur ją į namus parsinešė vaikai. Analogiškai įvykio aplinkybes jai nupasakojo ir sesers vaikai. Tuomet ji pasakė seseriai, kad kreipsis į policiją, ir parašė pareiškimą. Kol sesuo keletą savaičių gydėsi ligoninėje, jos vaikus pasiėmė pas save, kadangi V. G. tuo metu girtavo.

Liudytoja N. Š. parodė, kad jos dukters V. Š. sugyventinis V. G. nuolat mušdavo jos dukrą – dukra ne kartą yra atvykusi pas ją sumušta ir apie tai jai pasakojusi. V. G. nuolat girtaudavo, į girtavimą įtraukė ir jos dukrą, vartojo kažkokias tabletes. 2011-01-22 vakare jai paskambino anūkas D. ir pasakė, kad kaltinamasis mamą muša su armatūra, o vaikams liepė sėdėti kambaryje, prašė kviesti policiją. Ji pasijuto blogai ir policijos neiškvietė, 2-3 paras išgulėjo lovoje. Vėliau kaimynas atnešė vaistų, iš jo sužinojo, kad dukra ligoninėje. Nuvykus į ligoninę, rado sužalotą dukrą, ji nieko apie įvykį nepasakojo, tik pasakė, kad jeigu mirs, tai per V. ranką. V. G. po įvykio jai prisipažino, kad yra kaltas dėl V. sumušimo, ir turės už tai atsakyti.

BPK 186 str. 2 d., 276 str. 1 d. 1 p., 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnamečio (g. (duomenys neskelbtini)) liudytojo D. G., V. Š. sūnaus, parodymai, 2011-05-20 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 23-24). Šios apklausos metu liudytojas parodė, kad 2011-01-22 vakare patėvis su mama namuose girtavo. Girtaudami jie susipyko, ėmė triukšmauti, patėvis kumščiu smogė mamai į veidą, ir ji nuėjusi atsigulė į lovą miegoti. Tuomet patėvis išėjo į kiemą, atsinešė metalinį strypą ir juo ėmė mušti mamą, sudavė apie 10 smūgių. Jis prašė nemušti mamos, mama taip pat šaukė, kad jis baigtų mušti. Tada patėvis mamą išnešė į lauką, o po kurio laiko liepė jam ir broliui R. parnešti mamą vidun. Jie su broliu mamą parnešė, kadangi ji pati nepaėjo. Po to patėvis vėl išnešė mamą į lauką, po kiek laiko parnešė ir paguldė į lovą. Mama dejavo, jai iš galvos bėgo kraujas. Mama tris dienas nesikėlė iš lovos, o po to pati išsikvietė GMP. Būdamas girtas, patėvis ir anksčiau yra mušęs mamą, tačiau vaikų nemušdavo.

BPK 186 str. 2 d., 276 str. 1 d. 1 p., 280 str. 3 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nepilnamečio (g. 1998-06-10) liudytojo R. G., V. Š. ir kaltinamojo sūnaus, parodymai, 2011-05-20 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 25-26). Šios apklausos metu liudytojas parodė, kad 2011-01-22 vakare namuose girtas tėvas žiūrėjo televizorių, o mama, gulėdama lovoje, garsiai kalbėjo ir jam trukdė. Tada tėvas keletą kartų sudavė mamai kumščiu į šonus. Kadangi mama ir toliau trukdė tėvui žiūrėti televizorių, tėvas supykęs iš lauko atsinešė apie 1 metro ilgio strypą ir juo apie 10 kartų sudavė mamai į šonus, nugarą, galvą, smūgiavo stipriai, užsimodamas. Mama šaukė, kad skauda, prašė nemušti, tačiau tėvas vis tiek ją mušė, kol įsikišo brolis D. ir nuramino tėvą. Mušimo metu mama visą laiką buvo lovoje, ji niekur nenuvirto ir neatsitrenkė. Po sumušimo mama tris dienas nesikėlė iš lovos, o po to pati išsikvietė GMP.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. Š. dėl politraumos, kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžimo, kairės krūtinės sienos trauminės deformacijos, kairio plaučio sužalojimo, oro ir kraujo krūtinės ląstoje, veido ir pilvo sumušimo, blužnies plyšimo ir jos pašalinimo, kraujo pilvaplėvės ertmėje ir mažakraujystės dėl nukraujavimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35).

Teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, jog V. Š. padaryti šie kūno sužalojimai:

kairės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII šonkaulių skeveldriniai-fragmentiniai lūžiai su kairiojo plaučio pažeidimu, kairės pusės pneumohemotoraksu (oras ir kraujas pleuros ertmėje), krūtinės ląstos poodine emfizema ir krūtinės ląstos deformacija,blužnies plyšimai su hemoperitoneumu (nukraujavimu į pilvo ertmę),poodinė kairės akiduobės kraujosruva,medicininiuose dokumentuose taip pat užfiksuotos kairės alkūnės ir kairės šlaunies sumušimo žymės.

Nuo sužalojimų išsivystė sunki mažakraujystė dėl nukraujavimo. Be to, V. Š. neteko blužnies, kurią dėl kraujavimo iš plyšimo teko pašalinti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2011-01-30. V. Š. patirtas kairiojo plaučio pažeidimas ir blužnies plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kairės pusės daugybiniai skeveldriniai šonkaulių lūžiai su dideliu poslinkiu, krūtinplėvės pažeidimu ir krūtinės ląstos deformacija taip pat sukėlė realų pavojų gyvybei ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo sužalojimų išsivysčiusi sunki mažakraujystė dėl nukraujavimo irgi vertinama, kaip sukėlusi realų pavojų gyvybei ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, V. Š. padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal pasekmes, nes dėl blužnies netekimo nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo (30%). Kiti sužalojimai vertinami, kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-01-22 apie 21-22 val. sumušus bukais daiktais, sužalojimai nebūdingi griuvimui. Daugybiniai skeveldriniai-fragmentiniai šonkaulių lūžiai apskritai negalėjo gautis griūnant. V. Š. patirti sužalojimai prieštarauja kaltinamojo ir nukentėjusiosios iškeltai sužalojimų padarymo versijai dar ir todėl, kad nukentėjusioji nugriuvo ant dešinio šono iš nedidelio aukščio. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie galėjo būti padaryti sudavus maždaug 10 smūgių. Ekspertizės akte taip pat paaiškinta, kad specialisto išvadoje paminėta politrauma suprantama kaip dviejų ar daugiau sunkių sužalojimų visuma, kuri sukelia pavojingas bendras organizmo reakcijas. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje taip pat yra pažymėta, jog pacientės ligos istorijoje yra gydančio gydytojo įrašas, jog gydymo eigoje pacientė prisipažino, jog patyrė traumą ne nukritusi nuo stogo, kaip teigė gydymo pradžioje, tačiau buvo sumušta sugyventinio V. (b. l. 126-130). Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas D. Vitkus paaiškino, kad poodinė kairės akiduobės kraujosruva tikėtinai buvo padaryta sudavus smūgį kumščiu. Medicininėje dokumentacijoje nepakanka informacijos detalizuoti, kokiu įrankiu (objektu) galėjo būti padaryti kairės alkūnės ir kairės šlaunies sumušimai. Krūtinės ląstos sužalojimai, kaip galima spręsti iš vidinių sužalojimų pobūdžio, galėjo būti padaryti suduodant stiprius smūgius tiek bukais, tiek ir pailgais cilindro formą turinčiais daiktais (vamzdžio gabalu, armatūros strypu, storu pagaliu ir pan.). Tiksliau identifikuoti žalojusį įrankį (objektą) nėra galimybės, medicininėje dokumentacijoje nesant išorinių sužalojimų aprašymo.

Aukščiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo V. G. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais patikimai nustatyta, kad teismo medicinos ekspertizės akte nurodytus kūno sužalojimus V. Š. patyrė ne nukritusi nuo stogo, kaip iš pradžių melavo gydytojams, o tuomet, kai 2011-01-22 vakare buvo sumušta V. G.. Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė tik du smūgius kumščiu (į veidą ir į krūtinę), o kitus sužalojimus nukentėjusioji patyrė griuvimo metu, šis jų aiškinimas akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti įvykį betarpiškai matę liudytojai - mažamečiai nukentėjusiosios vaikai - parodė, kad kaltinamasis jų mamą mušė kumščiais ir geležiniu strypu, sudavė apie 10 smūgių. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos visiškai – tiek dėl paties V. Š. sužalojimo mechanizmo, tiek ir dėl jai suduotų smūgių skaičiaus – patvirtina teismo medicinos ekspertizės aktas, eksperto teismui duoti paaiškinimai, liudytojų N. Š., L. R., R. R. parodymai. L. R., R. R. taipogi pavirtino, jog aplinkybę, kad V. Š. buvo mušama metaliniu strypu, L. R. nurodė ne tik mažamečiai V. Š. vaikai, bet ir pati V. Š.. Visi apklausti liudytojai taipogi patvirtino, priešingai, nei teigia kaltinamasis ir nukentėjusioji, jog girtas kaltinamasis ir anksčiau nuolat smurtaudavo prieš nukentėjusiąją. Tuo būdu teismas atmeta kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus apie V. Š. sužalojimo mechanizmą kaip aiškiai melagingus, neatitinkančius tikrovės ir vertina juos kaip šiuo metu susitaikiusių sugyventinių V. G. ir V. Š. bendrą tarpusavyje suderintą siekį, jog V. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – liudytojų parodymais, teismo medicinos ekspertizės aktu, juos iš dalies patvirtinančiais kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais apie tai, jog nukentėjusioji buvo sužalota būtent kaltinamojo smurtavimo jos atžvilgiu metu teismas laiko patikimai nustatytu, jog aukščiau aptartus kūno sužalojimus nukentėjusiajai, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis padarė, suduodamas apie 10 smūgių kumščiu ir metaliniu strypu. Byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia prielaidą, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų. Akivaizdu, kad suduodamas daugybinius stiprius (ką patvirtina sužalojimų pobūdis) smūgius kumščiais ir metaliniu strypu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių. Todėl jo veika pagal kilusias pasekmes vertinama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. BK 248 str. 2 d. nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu, be kita ko, yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravęs santuokos. Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. G. iki nusikaltimo padarymo ilgą laiką gyveno kartu neįregistravę santuokos, yra sugyvenę du bendrus vaikus, šie jų faktiniai šeiminiai santykiai tebesitęsia iki šiol. Taigi V. Š. BK 248 str. 2 d. prasme laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl V. G. veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip tyčinis sunkus savo šeimos nario sužalojimas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlusį dar sunkesnių pasekmių, nusikalto, be jokių pamatuotų priežasčių naudodamas brutualų žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingą smurtą prieš šeimos narį, savo vaikų motiną ir yra logiška liudytojų parodymais nustatyto kaltinamojo gyvenimo būdo – nuolatinio girtavimo ir smurtavimo šeimoje – pasekmė. Kaltinamasis, neigdamas esmines teismo pripažįstamas įrodytomis bylos aplinkybes, iš esmės nesigaili nusikaltęs ir savo elgesį vertina nekritiškai. Nusikaltimo padarymo metu ankstesni kaltinamojo teistumai buvo išnykę, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, po nusikaltimo padarymo užsiregistravo darbo biržoje. Nors kaltinamasis ir V. Š. augina 3 mažamečius vaikus, kaltinamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, o girtavimui, kaip matyti iš V. Š. parodymų, abu sugyventiniai naudoja kaip pašalpas už vaikus jiems skirtus pinigus. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog girtaujančio, smurtaujančio šeimoje, legalių pajamų neturinčio kaltinamojo, kuris girtavimui naudoja ir vaikų išlaikymui skirtus pinigus, indėlis į vaikų auklėjimą ir išlaikymą šeimoje yra minimalus. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Visgi, priimant dėmesin, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, ši jam atleido ir prašo griežtai nebausti, kaltinamasis ir nukentėjusioji toliau tęsia šeiminius santykius, teismas, net ir esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laiko galimu skirti kaltinamajam artimą sankcijos vidurkiui, tačiau jo nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 79-85), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios V. Š. 15300 litų 18 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiąją, ji dėl sužalojimų buvo gydoma. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu šešeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-10-11, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011-04-19 iki 2011-04-21. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį V. G. teisiamojo posėdžio salėje.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo V. G. 15300 litų 18 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.