- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-459/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- UAB ,,Buona vita“, A. C.
- Ieškovas
- AB DnB Nord banko
- Trečiasis asmuo
- S. J., R. J., AB bankas ,,Hansabankas“
- Advokatai
- Algis Tursas, Rimgaudas Černius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Buona vita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-985-565/2009 pagal ieškovo AB DnB Nord banko ieškinį atsakovams UAB ,,Buona vita“, A. C. (A. C. ) (tretieji asmenys: S. J. , R. J. , AB bankas ,,Hansabankas“ (šiuo metu AB ,,Swedbank“)) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB ,,Buona vita“ ir A. C. solidariai 233 462,04 Lt skolą pagal 2005 m. liepos 11 d. kreditavimo sutartį Nr. 3991-05IL, kurią sudaro 222 465,23 Lt negrąžintas kreditas ir 10 996,81 Lt palūkanos; 14,09 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. liepos 11 d. kreditavimo sutartimi Nr. 3991-05IL ieškovas suteikė atsakovui UAB „Buona vita“ 280 000 Lt kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , pirkti, už kredito grąžinimą laidavo atsakovas A. C. . Atsakovas UAB „Buona vita“ laiku negrąžino ieškovui kredito ir nemokėjo palūkanų, todėl 2008 m. kovo 3 d. raštu kreditavimo sutartis buvo nutraukta. 2008 m. kovo 31 d. dieną negrąžintas kreditas sudarė 222 465,23 Lt, o palūkanos – 10 996,81 Lt. Ieškovo manymu, atsakovų nurodytos aplinkybės, kad kreditą už atsakovą UAB „Buona vita“ grąžino trečiasis asmuo R. J. , pervesdama į ieškovo sąskaitą 233 972,56 Lt, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovų prievolė ieškovui įvykdyta tinkamai. Atsakovų nurodyta suma – 233 972,56 Lt, vadovaujantis Mokėjimų įstatymu 2007 m. rugsėjo 4 d. buvo grąžinta trečiajam asmeniui R. J. , nes pagal duomenis, nurodytus mokėjimo nurodyme, nebuvo galima nustatyti, už kokį skolininką grąžinamas kreditas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Buona vita“ įvykdyti prievolę pagal kreditavimo sutartį pasitelkė trečiuosius asmenis S. J. ir R. J. . Trečiasis asmuo S. J. pagal 2007 m. liepos 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1. punktą įsipareigojo pervesti į ieškovo tranzitinę sąskaitą 233 972,56 Lt atsakovo UAB „Buona vita“ įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartį dengti. Tačiau trečiasis asmuo S. J. šio savo įsipareigojimo neįvykdė – nepervedė į ieškovo tranzitinę sąskaitą už parduotą butą 233 972,56 Lt, nors tokią galimybę turėjo, kadangi trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ kreditą butui pirkti suteikė ir trečiajam asmeniui S. J. . Trečiasis asmuo R. J. , pervesdama į ieškovo tranzitinę sąskaitą 233 972,56 Lt, 2007 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1 nurodė, kad lėšų gavėjas yra AB DnB Nord bankas, o mokėjimo paskirtis – ,,2005 m. liepos 12 d. kreditavimo sutarties Nr. 3991-051L dengimas“. Teismas nurodė, kad pagal Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį būtinas mokėjimo nurodymo turinio rekvizitas yra lėšų gavėjas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju 233 972,56 Lt gavėjas yra ne ieškovas, o atsakovas UAB ,,Buona vita”, kadangi ši suma sumokama atsakovui UAB ,,Buona vita” už parduotą atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, o pervedama į ieškovo tranzitinę sąskaitą tik tam, kad iki buto įkeitimo atsisakymo atsakovas nepanaudotų šių pinigų kitiems tikslams. Mokėjimo paskirtyje trečiasis asmuo R. J. nurodė tiek neteisingą lėšų gavėją, tiek neteisingus kreditavimo sutarties datą bei numerį. Teismas nurodė, kad iš ieškovo atstovo paaiškinimų matyti, jog, esant neteisingiems kreditavimo sutarties datai ir numeriui, mokėjimo paskirtyje nenurodžius įmonės, kuriai suteiktas kreditas yra grąžinamas, pavadinimo, bankas neturėjo galimybės nustatyti lėšų gavėjo, t.y. kokiai įmonei suteiktam kreditui grąžinti yra skirtos šios lėšos. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei 2007 m. birželio 27 d. raštas Nr. 3.1/1798, nei 2007 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. 31./2273 nėra skirti trečiajam asmeniui, vykdančiam prievolę pagal kreditavimo sutartį už atsakovą UAB ,,Buona vita”, todėl mokėjimo paskirtis turėjo būti nurodyta ne pagal šių raštų formuluotes, o pagal 2007 m. liepos 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1 punkto formuluotę, nes būtent šiuo punktu trečiasis asmuo S. J. įsipareigojo pervesti dalį buto pardavimo kainos į ieškovo tranzitinę sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad nors šiame punkte kreditavimo sutarties data nurodyta neteisingai, tačiau teisingai nurodytas unikalus kreditavimo sutarties numeris, pagal kurį, ieškovo atstovo paaiškinimu, būtų buvę galima identifikuoti įmonę, kuriai suteiktam kreditui grąžinti buvo pervesti 233 972,56 Lt. Jei informacija (duomenys) apie gavėją yra netikslūs, klaidingi arba pateiktos informacijos nepakanka gavėjui atpažinti (nustatyti), gavėjo kredito įstaiga ne vėliau kaip kitą banko darbo dieną po pasibaigusio mokėjimo nurodymo vykdymo termino praneša apie tai mokėtojo kredito įstaigai. Jei mokėtojo kredito įstaiga per dvi banko darbo dienas nepatikslina gavėjo informacijos, gavėjo kredito įstaiga grąžina lėšas mokėtojo kredito įstaigai (Mokėjimų įstatymo 10 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovo darbuotojas, pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo Nr. 1 duomenis negalėdamas nustatyti lėšų gavėjo, t.y. įmonės, kuriai suteikto kredito dengimui skirti 233 972,56 Lt, telefonu kreipėsi į trečiąjį asmenį AB banką ,,Hansabankas”, prašydamas pateikti trečiojo asmens R. J. kontaktinius duomenis arba informuoti R. J. apie netikslumus mokėjimo nurodymo rekvizituose, tačiau atsakymo negavo. Šios aplinkybės nurodytos ir ieškovo 2008 m. vasario 11 d. rašte. Teismas iš nurodytų aplinkybių padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai grąžino 233 972,56 Lt, pervestus 2007 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1. Teismas pažymėjo, kad Mokėjimų įstatymas nenustato ieškovo pareigos prieš grąžinant lėšas atlikti mokėtojo paieškos ir informavimo procedūras. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo R. J. , ieškovui grąžinus 233 972,56 Lt, turėjo galimybę patikslinti mokėjimo nurodymo turinio rekvizitus ir tinkamai įvykdyti prievolę, tačiau to nepadarė.Teismas ieškovo 2007 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 3.2/2717 nelaikė įrodymu, kad atsakovo UAB ,,Buona vita” prievolė pagal kreditavimo sutartį buvo įvykdyta tinkamai. Teismas nurodė, kad šis raštas buvo surašytas jau po to, kai ieškovas grąžino 233 972,56 Lt. Teismas , nurodęs, kad atsakovo UAB ,,Buona vita” prievolės pagal kreditavimo sutartį nėra įvykdytos, sprendė, jog buvo pagrindas iš atsakovo UAB ,,Buona vita” ir atsakovo A. C. ieškovo naudai solidariai priteisti 233 462,04 Lt skolą, 14,09 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.881 str. 1 d., 6.81 str. 1, 2 d, 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Buona vita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Trečiasis asmuo R. J. , remdamasi paties ieškovo AB DnB Nord banko 2007 m. birželio 27 d. raštu Nr. 3.1/1798, pervedė į jo tranzitinę sąskaitą 233 972,56 Lt sumą, kad padengtų UAB ,,Buona vita“ skolą pagal 2005 m. liepos 12 d. kreditavimo sutartį. Mokėjimo paskirtyje ieškovas nurodė įrašyti: ,,2005-07-12 kreditavimo sutarties Nr. 3991-15IL dengimas“, kas ir buvo padaryta. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju 233 972,56 Lt gavėjas yra ne ieškovas, o atsakovas UAB ,,Buone vita“, nes ši suma sumokama atsakovui UAB ,,Buona vita“ už parduotą atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą. Pats teismas pripažįsta, kad pinigai į ieškovo nurodytą sąskaitą buvo pervesti tinkamai – į ieškovo nurodytą tranzitinę sąskaitą, siekiant užtikrinti pervestų pinigų saugumą, kad iki buto įkeitimo atsakovas nepanaudotų šių pinigų kitiems tikslams. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. J. nurodė tiek neteisingą lėšų gavėją, tiek neteisingus kreditavimo sutarties datą bei numerį, todėl ieškovas neturėjo galimybės nustatyti lėšų gavėjo bei kokiai įmonei suteiktam kreditui grąžinti yra skirtos šios lėšos. Skola pagal 2005 m. liepos 12 d. kreditavimo sutartį buvo padengta remiantis paties ieškovo išduotu 2007 m. birželio 27 d. raštu Nr. 3.1/1798, t. y. mokėjimo paskirtyje nurodant būtent tai, kas šiuo raštu buvo reikalaujama nurodyti.Tai, kad pinigai buvo įskaityti, įrodo paties ieškovo 2007 m. rugsėjo 19 d. išduotas raštas Nr. 3.2/2717, kuriuo pranešta, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. į AB DnB Nord banko sąskaitą Nr. LT74400042400263080 buvo pervesta 233 972,56 Lt. Šie pinigai buvo skirti dengti UAB ,,Buona vita“ paskolą pagal 2005 m. liepos 12 d. kredito sutartį Nr. 3991-15IL. Iš šio taip pat oficialaus ieškovo rašto matyti, kad jis patvirtino 233 972,56 Lt įplauką į jo tranzitinę sąskaitą, taip pat, kad jis žinojo, jog minėta pinigų suma skirta dengti UAB ,,Buona vita“ paskolą pagal 2005 m. liepos 12 d. kredito sutartį. Šiuo raštu ieškovas aiškiai patvirtino, kad tinkamai nustatė lėšų gavėją, dėl to teismo teiginys ir ieškovo paaiškinimai, kad ieškovui nebuvo žinomas lėšų gavėjas, yra nesąžiningi ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Minėtas raštas patvirtina, kad atsakovas UAB ,,Buona vita“ savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai, ieškovas prievolę priėmė. Teismas nepagrįstai nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 3.2/2717 nelaikytinas įrodymu. UAB ,,Buona vita“ turėjo teisę kreiptis į ieškovą dėl tinkamo prievolės įvykdymo patvirtinimo. Ieškovas ginčo sumą grąžino 2007 m. rugsėjo 4 d., tuo tarpu patvirtinimą išdavė tik 2007 m. rugsėjo 19 d., t. y. daugiau nei po dviejų savaičių. Todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovas pats yra kaltas dėl susidariusios situacijos. Pagal CPK 6.259 straipsnį, kuomet prievolė yra laikoma neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši taisyklė yra taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo. Teismui nusprendus, kad UAB ,,Buona vita“ neįvykdė ar netinkamai įvykdė prievolę, turėtų būti sprendžiamas ieškovo kaltės klausimas.Teismo teiginiai, kad trečiasis asmuo S. J. turėjo pervesti dalį buto pardavimo kainos į ieškovo tranzitinę sąskaitą, remiantis 2007 m. liepos 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1 punkto formuluote, nes šiame punkte teisingai nurodytas unikalus kreditavimo sutarties numeris, pagal kurį ieškovas būtų galėjęs identifikuoti įmonę, kuriai suteiktam kreditui grąžinti buvo pervesti pinigai, taip pat yra neteisingi bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. 2007 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 3.2/2717 patvirtina, jog minėta pinigų suma skirta dengti UAB ,,Buona vita“ paskolą pagal 2005 m. liepos 12 d. sutartį. Nesant žinomam pinigų gavėjui, ieškovas nebūtų išdavęs dokumento, jog pinigai pervesti būtent UAB ,,Buona vita“ paskolai dengti. Be to, ieškovo darbuotoja L. M. savo 2007 m. gruodžio 6 d. paaiškinime patvirtino, kad 233 972,56 Lt sumos gavėjas jai buvo žinomas.
Trečiasis asmuo AB bankas ,,Hansabankas“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo atsakovo UAB ,,Buona vita“ apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą, ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina prievolės pabaigos momentą dėl tinkamo įvykdymo, painioja prievolės vykdymą su įvykdymu, atsakomybę už prievolės neįvykdymą su pareiga įvykdyti prievolę. Apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto atsakomybės sumažinimo dėl kreditoriaus kaltės šiuo atveju negali būti svarstymo objektu, nes ginčo dalykas ne atsakomybė už prievolės neįvykdymą bet pats prievolės vykdymas, t. y. ar skolininkas turi prievolę kreditoriui ir ar turi pareigą ją vykdyti, o kreditorius turi teisę reikalauti ją įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2005 m. liepos 11 d. tarp šalių buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 3991-05IL (b. l. 4-14), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui UAB ,,Buona vita“ 276 000 Lt paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , pirkti (kreditavimo sutarties 3, 8 p.). Sutarties 11.1 punkte skolininkas įsipareigojo minėtą butą hipotekos lakštu įkeisti ieškovui, kas ir buvo padaryta. Be to, kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovo ir atsakovo A. C. buvo sudaryta laidavimo sutartis (b. l. 20-22). 2007 m. atsakovas UAB ,,Buona vita“ kreipėsi į ieškovą su prašymu leisti įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini) , parduoti (b. l. 50). Ieškovas 2007 m. birželio 27 d. ir tų pačių metų rugpjūčio 10 d. raštais davė sutikimą buto pardavimui su sąlyga, kad 226 301,32 Lt suma pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį bus pervesta į tranzitinę banko sąskaitą, šias lėšas nukreipiant atsakovo įsipareigojimų bankui padengimui (b. l. 51, 70). Abu kartus ieškovas raštuose nurodė, kad atsisakys buto hipotekos po visiško įsipareigojimo įvykdymo. 2007 m. liepos 19 d. tarp UAB ,,Buona vita“ ir S. J. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 57-61), kurios 3.1.1 punkte buto pirkėjas S. J. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 19 d. pervesti 233 972,56 Lt į ieškovo tranzitinę sąskaitą UAB ,,Buona vita“ prievolės bankui įvykdymui. 2007 m. rugpjūčio 20 d. R. J. mokėjimo nurodymu Nr. 1 nurodė AB bankui ,,Hansabankas“ (šiuo metu AB ,,Swedbank“) pervesti 233 972,56 Lt į ieškovo sąskaitą (b. l. 91). 2007 m. rugsėjo 4 d. ieškovas, nepavykus išsiaiškinti pinigų pervedimo paskirties, paminėtą sumą grąžino R. J. (b. l. 108). Ieškovas 2008 m. kovo 3 d. pranešė UAB ,,Buona vita“ ir A. C. , kad dėl įsipareigojimų nevykdymo, praėjus 10 dienų terminui nuo pranešimo išsiuntimo dienos vienašališkai nutrauks 2005 m. liepos 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. 3991-05IL (b. l. 23).
Gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, atsakovas nurodo, kad R. J. pinigus pervedė bankui, šį faktą grindžia banko vyresniosios pardavimo vadybininkės L. M. 2007 m. rugsėjo 19 d. raštu (b. l. 52), kuriame toks faktas patvirtinamas, bei 2007 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus 2-jo notarų biuro notarės liudijimu (b. l. 62), kad S. J. įvykdė su atsakovu sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sąlygas. Šių įrodymų pagrindu apeliantas teigia, kad jis prievolę ieškovui įvykdė, o bankas šį įvykdymą priėmė ( CK 6.123 str.). Apeliantas taip pat remiasi ieškovo darbuotojos L. M. 2007 m. gruodžio 6 d. paaiškinimu, kuriame, apelianto teigimu, ji patvirtino, kad 233 972,56 Lt sumos gavėjas jai buvo žinomas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyto paaiškinimo nėra byloje, todėl negalima juo remti apeliacinio skundo (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su apelianto pozicija bei jo pateiktu minėtų įrodymų vertinimu. Visų pirma vien tai, kad ieškovas grąžino pinigus R. J. , parodo, kad prievolė įvykdyta nebuvo. Tai, kad ieškovas prievolės įvykdymo nepriėmė, patvirtina aplinkybė, kad bankas buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įkeitimo nepanaikino. Tuo tarpu būtent šį veiksmą bankas, sutikdamas su minėto buto pardavimu, siejo su visišku atsakovo prievolės įvykdymu. Tai, kad prievolės įvykdymas nebuvo priimtas, nulėmė keletas aplinkybių, kurių atsiradimą, kolegijos nuomone, sąlygojo dalyvaujančių byloje asmenų, tame tarpe kaip ieškovo, taip ir paties apelianto, nerūpestingi veiksmai, tačiau tai negali būti pagrindu daryti išvadą, kad atsakovas prievolę įvykdė. Pareiga sumokėti dalį buto pirkimo kainos ne pirkėjui UAB ,,Buona vita“, o pervesti į AB DnB NORD banko tranzitinę sąskaitą, įvykdant UAB ,,Buona vita“ prievolės ieškovui įvykdymą, buvo nustatyta buto pirkimo-pardavimo sutartyje. Šios sutarties 3.1.1 punkte nurodyta, kad toks mokėjimas turi būti atliktas pagal 2005 m. liepos 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą kreditavimo sutartį (b. l. 57). Tokia kreditavimo sutarties data buvo nurodyta, nežiūrint to, kad vienai iš pirkimo-pardavimo sutarties šalių – UAB ,,Buona vita“ neabejotinai buvo žinoma, kada ji sudarė kreditavimo sutartį su ieškovu. Be to, net ir paties ieškovo raštuose dėl sutikimo butą parduoti ieškovas nurodė klaidingą kreditavimo sutarties sudarymo datą – 2005 m. liepos 12 d. (b. l. 51, 70). Visa tai nulėmė, kad pildydama mokėjimo nurodymą AB bankui ,,Hansabankas“ R. J. nurodė neteisingą kreditavimo sutarties datą (b. l. 91). Taip pat neteisingai buvo nurodytas ir kreditavimo sutarties numeris, vietoje 3991-05IL nurodyta 3991-051L, nors pirkimo-pardavimo sutartyje numeris buvo nurodytas teisingai. Taip pat šiame mokėjimo dokumente R. J. nepažymėjo, kaip to prašė savo raštuose ieškovas, kad pervedamos lėšos skirtos UAB ,,Buona vita“ įsipareigojimų padengimui. Svarbu yra ir tai, kad lėšos buvo pervestos ne buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkėjo S. J. , bet R. J. vardu. Pervesdamas lėšas ieškovui, trečiasis asmuo AB bankas ,,Hansabankas“ debeto pavedime Nr. 1 (b. l. 108) taip pat klaidingai nurodė, kad mokėjimo paskirtis: ,,2005 m. liepos 12 d. kreditavimo sutarties Nr. 3991-151L dengimas“. Nurodytų aplinkybių visuma sąlygojo tai, kad, gavęs paminėtą mokėjimą, ieškovas negalėjo jo identifikuoti ir kreipėsi į AB banką ,,Hansabankas“ dėl patikslinimo. Byloje liko nepaneigta, kad ieškovas reikiamos informacijos iš AB ,,Hansabankas“ negavo. To savo procesiniuose dokumentuose neteigia ir trečiasis asmuo. Todėl ieškovas 2007 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 999495 grąžino R. J. jos įneštus pinigus, nurodęs, kad mokėjimo paskirtis: ,,Grąžinamas 2007 m. rugpjūčio 20 d. mok. nur. Nr. 1 – nenurodytas lėšų gavėjas“. Todėl, atgavusi pinigus pagal įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 999495 (b. l. 108), R. J. galėjo ir turėjo suprasti, kad tarp jos tėvo S. J. ir UAB ,,Buona vita“ sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1 punkto sąlyga liko neįvykdyta. Ir nors šios sutarties sąlyga baigėsi tik 2009 m. rugsėjo 19 d., R. J. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad sumokėtų ieškovui jai grąžintus pinigus. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad skola bankui nebuvo grąžinta dėl visų bylos dalyvių (išskyrus A. C. ) didesnio ar mažesnio nerūpestingumo, tačiau kartu paneigia apelianto teiginį, kad ieškovas priėmė prievolės įvykdymą. Prievolę už skolininką gali įvykdyti ir kitas asmuo (CK 6.50 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tokią pareigą buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu turėjo S. J. . Tačiau kaip nustatyta aukščiau, jis jos neįvykdė. Todėl negalima teigti, kad atsakovas įvykdė savo prievolę pagal su ieškovu sudarytą kreditavimo sutartį.
Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir ieškovo vyresniosios vadybininkės L. M. pagal paties ieškovo prašymą surašytas 2007 m. rugsėjo 19 d. raštas (b. l. 52). Pažymėtina, kad šiame rašte objektyvi informacija neatsispindi, nes rašte kalbama tik apie 2007 m. rugpjūčio 20 d. pinigų pervedimą bankui, bet nieko nesakoma apie šios sumos grąžinimą R. J. . Be to, rašte, priešingai nei teigia apeliantas, nenurodyta, kad bankas pripažįsta, jog atsakovas įvykdė savo prievolę. Pastebėtina, kad šis raštas, skirtingai nei kiti į bylą pateikti banko raštai, nepatvirtintas banko antspaudu. Tuo tarpu Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės atstovo liudijimas, kuriuo konstatuojama, kad S. J. atsiskaitė su UAB ,,Buona vita“ už jo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , taip pat negali paneigti byloje nustatyto fakto, kad atsakovas šios prievolės bankui pagal kreditavimo sutartį neįvykdė. Pastebėtina, kad šis liudijimas buvo išduotas jau anksčiau aptartos banko 2007 m. rugsėjo 19 d. pažymos, kurioje nebuvo nurodyta, kad pinigai grąžinti R. J. , pagrindu.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovas neįvykdė savo prievolės ieškovui pagal kreditavimo sutartį, ir pagrįstai priteisė ieškovo nurodytą negrąžintos skolos bei palūkanų sumą. Pastebėtina, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei savo procesiniuose dokumentuose atsakovas neteigė, kad ieškovas neteisingai nurodė negrąžintos paskolos bei palūkanų dydį. Atmestinas apelianto argumentas, kad dėl to, jog pats ieškovas iš dalies kaltas dėl susidariusios situacijos, teismas turėtų CK 6.259 straipsnio pagrindu sumažinti atsakovo atsakomybę ar visiškai atleisti nuo jos. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl prievolės įvykdymo – negrąžintos skolos ir palūkanų priteisimo, tačiau neprašė skolininkui taikyti civilinės atsakomybės – priteisti nuostolius ar netesybas. Atsakovo nurodytas civilinio kodekso straipsnis reglamentuoja skolininko civilinės atsakomybės dėl kreditoriaus kaltės sumažinimo klausimus, tačiau, kai minėta, toks klausimas šioje byloje keliamas nebuvo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo UAB ,,Buona vita“ ieškovui AB DnB NORD bankui priteistinos 1 785 Lt išlaidos (b. l. 230) advokato pagalbai apmokėti, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteistinos 20,10 Lt išlaidos (b. l. 225), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Buona vita“ (įm. k. 300121930) ieškovui AB DnB NORD bankui (įm. k. 112029270) 1 785 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 20,10 Lt (dvidešimt litų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.