Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį (1 veika).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. sužalojo savo šeimos narį, o būtent, ji 2016 m. vasario 29 d. apie 21.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu su sutuoktiniu I. K., pastarajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, priėjusi prie jo iš už nugaros, keturis kartus smogė keptuve jam į dešinę galvos pusę, padarydama poodinę krausjosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės šoninės-užpakalinės sienelės, dešinio žandinio ančio užpakalinės sienelės lūžimus, sumušimus galvos smegenų dešinėje kaktinėje-pamatinėje ir smilkininėje dalyse, t.y. padarydama sužalojimus, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, T. K. mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent, ji 2016 m. balandžio 1 d. apie 22.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 1.98 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su sutuoktiniu I. K., pastarajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, priėjusi prie jo iš už nugaros, ne mažiau trijų kartų medine pjaustymo lentele smogė jam į galvą, padarydama muštines žaizdas kaktoje ir viršugalvyje, t.y. padarydama sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, T. K. mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, ji 2016 m. balandžio 16 d. apie 16.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 2.13 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su sutuoktiniu I. K., pastarajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, paėmusi plaktuką, vieną kartą sudavė juo I. K. į dešinės rankos plaštaką, padarydama kraujosruvą ir tuo sukeldama fizinį skausmą.

Be to, T. K. mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent, ji 2016 m. balandžio 29 d. apie 03.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi, žodinio konflikto metu su sutuoktiniu I. K., pastarajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, tuščiu šampano buteliu ne mažiau dviejų kartų smogė jam į veidą, padarydama poodines kraujosruvas, t.y. padarydama sužalojimus, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, T. K. sužalojo savo šeimos narį, o būtent, ji 2016 m. birželio 20 d. apie 14.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi, žodinio konflikto metu su sutuoktiniu I. K., pastarajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, ne mažiau 5 kartų užsimojusi taburete smogė jam į galvos sritį, ne mažiau 2 kartų pataikydama į galvą, o nukentėjusiajam I. K. bandant rankomis užsidengti galvą nuo smūgių, pataikydama į rankas, tokiu būdu jį sužalojo, padarydama jam pakaušio srities muštinę žaizdą, kairės plaštakos žaizdą, kairės plaštakos II piršto artimojo pirštakaulio kūno lūžį, t.y. sužalojimus, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, T. K. mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent, ji 2016 m. liepos 14 d. apie 21.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 2.16 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su sutuoktiniu I. K. išlaužta kambaryje stovėjusio medinio stalo dalimi smogė ant sofos-lovos sėdėjusiam I. K. į galvą, padarydama muštinę žaizdą su nubrozdinimais kaktoje, t.y. padarydama sužalojimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, T. K. grasino nužudyti ir mušdama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent, ji 2017 m. kovo 27 d. apie 20.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 1,41 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su sutuoktiniu I. K., pastarajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, paėmusi metalinį virdulį ir jį laikydama rankoje, žodžiu pagrasinusi, jog tuoj užmuš, tuo dėl anksčiau ne kartą patirto smurto nukentėjusiajam I. K. duodama pakankamą pagrindą manyti, kad jos ketinimai gali būti įvykdyti, minėtu virduliu ne mažiau 2 kartų smogė I. K. į galvos sritį, padarydama dvi muštines žaizdas kaktoje, t.y. padarydama sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. K. prisipažino kalta dėl jai pareikštų kaltinimų, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad paskutiniu metu suprastėjo atmintis, geriau atsimena tik paskutinį epizodą. Paaiškino, kad tada parėjo iš darbo, Igoris jai davė 20 eurų, nuėjo į parduotuvę produktų ir nupirko 2 butelius alaus. Buvo šalta, turėjo atsipalaiduoti, nes dirbo sunkų darbą, jos vyras irgi, kiek žino, išgėrė, atsigulė miegoti. Ji irgi norėjo pailsėti. Pamiegojo neilgai, vyras prabudo, buvo agresyvus, priekaištavo, kodėl taip anksti ji nuėjo miegoti. Ji pasakė, kad atstotų, nes nužudys, bet tai nebuvo grasinimas, tai buvo patys baisiausi žodžiai, kad jis atstotų. Kilo jų abiejų agresija ir ji nebeatsimena, kaip ten kas toliau buvo. Ji sudavė jam smūgį tuo, kas pasitaikė po ranka, trenkė arbatinuku, bet jo metalas minkštas, nieko baisaus nebuvo. Kol atvyko policija, miegojo, nes buvo pavargusi. Taip pat parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl visų epizodų. Taip pat prisimena epizodą po gimimo dienos, taip, kaip aprašyta byloje. Ji tada miegojo, o vyras žiūrėjo televizorių, nedavė jai ilsėtis, kilo konfliktas. Taip pat buvo epizodas su keptuve. Nuolat būdavo tas pats, vyras ją puola, žodis irgi gali užmušti žmogų, ir tada jos tokia reakcija. Konkrečiai dėl epizodų su pjaustymo lentele, plaktuku, taburete neatsimena. Po įvykių, kai buvo apklausiama, stengėsi atsiminti, ką atsiminė, tas ir buvo užrašyta ikiteisminio tyrimo metu, ji savo parodymus skaitė, taip, kaip parašyta, galėjo būti. Nurodė, kad turi problemų dėl sveikatos, geria vaistus, bet kai gerdavo vaistus, stengdavosi nevartoti alkoholio, negerdavo kasdien. Konfliktai nevyko sistemingai, 2016 m. gegužę nebuvo konfliktų, vienas buvo birželį, tada liepos 14 d., o nuo to laiko nebebuvo konfliktų, tik paskutinis konfliktas įvyko, nes persipildė kantrybės taurė, ji stengėsi, kad jiems užtektų pinigų, dirbo, vyras nedirbo. Paaiškino, kad jos būsena pasikeitė po sūnaus savižudybės.

Dėl 2016 m. vasario 29 d. įvykio

Dėl 2016 m. balandžio 1 d. įvykio

I. K. medicininiuose dokumentuose (t. 1, b. l. 109-113) nurodyta informacija apie jo būklę, sužalojimus.

Dėl 2016 m. balandžio 16 d. įvykio

Dėl 2016 m. balandžio 29 d. įvykio

Dėl 2016 m. birželio 20 d. įvykio

Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis T. K., suduodama smūgius taburete savo šeimos nariui – sutuoktiniui į galvos sritį, o jam bandant rankomis užsidengti veidą – pataikydama ir į rankas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, nurodytą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia (ji suprato savo veiksmų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, ir to siekė), sprendžia, kad T. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Taigi pripažintina, kad T. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta.

Dėl 2016 m. liepos 14 d. įvykio

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. K. 2016 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėją sumušė žmona. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė I. K.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2016 m. liepos 14 d. apie 21.00 val. pranešėjui I. K. sutuoktinė T. K., būdama neblaivi, medine stalo dalimi sudavė į kaktą. Ant I. K. matėsi smurto žymės. T. K. buvo neblaivi. I. K. taip pat buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas (t. 2, b.l. 72-73).

2016 m. liepos 14 d. protokole-pareiškime I. K. nurodė, kad 2016 m. liepos 14 d. apie 21.00 val. jo žmona T. K., būdama neblaivi, konflikto metu bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė jam į galvos ir kaktos sritį su medinio stalo dalimi, tais savo veiksmais sukeldama jam fizinį skausmą; žmona smurtauja prieš jį ne pirmą kartą (t. 2, b. l. 70).

Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu T. K. prisipažino kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Įvertinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: T. K. 2016 m. liepos 14 d. apie 21.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 2.16 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui su sutuoktiniu I. K., išlaužta bute stovėjusio medinio stalo dalimi smogė ant sofos-lovos sėdėjusiam I. K. į galvą, padarydama muštinę žaizdą su nubrozdinimais kaktoje. Šios aplinkybės nustatytos remiantis pirmiausia nukentėjusiojo parodymais, taip pat liudytojo N. A. parodymais, tarnybiniu pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, apžiūros protokolu. Nurodytu veiksmu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 1145/2017(01) (t. 2, b.l. 91). Taip pat nustatyta, kad atitinkamus veiksmus T. K. padarė būdama neblaivi - nustatytas 2.16 promilių girtumas, ką patvirtina alkotesterio parodymai (t. 2, b.l. 114).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis T. K. mušdama savo šeimos nariui – sutuoktiniui I. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, konstatuotina, kad nustatyti objektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Pastebėtina, kad kaltinamajame akte, apibūdinant inkriminuojamos veikos aplinkybes, taip pat nurodyta, kad T. K. prieš smūgio sudavimą nukentėjusiajam pradėjo agresyviai elgtis, stumdydama I. K. bei aptaškydama jį vandeniu. Teismas, įvertinęs tai, kad minėta aplinkybė – kad I. K. buvo stumdomas bei aptaškytas vandeniu, nurodyta jo parodymuose, tačiau kitokių duomenų, tai patvirtinančių, byloje nėra (apie nurodytą aplinkybę jis nenurodė nei pareigūnams, atvykusiems pagal iškvietimą, nei pranešime-protokole), taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji detaliai aplinkybių nenurodė, sprendžia, kad šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo, kadangi nėra pakankamai duomenų, tai patvirtinančių. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo atitinkamos veikos kvalifikavimo nekeičia.

Taigi nustatyta tiek objektyvioji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pusė, tiek ir subjektyvioji – T. K. tiesioginė, tyčia, nes ji suvokė savo veiksmų esmę, pavojingumą, taip pat galimas jais sukelti pasekmes, ir to siekė, todėl pripažintina, kad T. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Dėl 2017 m. kovo 27 d. įvykio

Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2017 m. kovo 27 d. apie 11 val. ji grįžo namo į butą, kuris nuosavybės teise priklauso jiems abiem. Jos sutuoktinis I. jai davė 20 eurų, ji nuėjo į parduotuvę, nusipirko 2 skardines alaus po 0,5 litro. Atėjo namo, išgėrė alų, tačiau eidama iš parduotuvės sutiko savo sutuoktinį, jis buvo neblaivus, kadangi ji matė kai jis gėrė alų, piktas, ji jo paklausė, kur jis eina, jis jai keiksmažodžiais atsakė ir nežino, kur išėjo. Kai ji išgėrė alų, pavalgė ir apie 16-17 val. nuėjo į parduotuvę antrą kartą, nusipirko dar dvi skardines alaus. Kai grįžo iš parduotuvės, sutuoktinis jau miegojo. Ji ramiai atsisėdo, išgėrė savo alų. Apie 18 val. ji atsigulė miegoti ir prabudo nuo triukšmo, atmerkusi akis lovūgalyje pamatė I., kuris jai šaukė, ji net nesuprato, ko jis iš jos nori. Šaukė, kabinėjosi „ko tu čia guli”, pradėjo reikšti jai priekaištus. Ji atsikėlė nuo lovos, buvo smarkiai susijaudinusi. Vyras, pamatęs, kad ji keliasi, nubėgo į virtuvę. Tuomet ji nuėjo paskui jį, pagriebė pirmą pasitaikiusį daiktą, tai buvo metalinis elektrinis virdulys, kuris stovėjo ant virtuvinio stalo. Su elektriniu virduliu trenkė jam į galvą. Trenkė ne mažiau dviejų kartų. Tuomet jos sutuoktiniui pargriuvus ant žemės, ji daugiau negalėjo jam trenkti, kadangi, visų pirma, sulūžo virdulys, o antra – nepatogu buvo trenkti. Kai ji jį mušė, jis jos prašė sustosi, bet ji negalėjo sustoti. Po to ji nubėgo į kambarį, o jis greitai išbėgo į laiptinę. Ji nurimo, atsigulė į lovą ir užsnūdo. Atmerkusi akis pamatė, kad į butą atėjo vyras su policijos pareigūnais. Tuomet ji kartu su pareigūnais atvyko į antrąjį policijos komisariatą. Kartu buvo atvykę ir medikai. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, t.y. pripažįsta, kad ne mažiau dviejų smūgių sudavė savo sutuoktiniui į galvą, bet šie smūgiai buvo sutuoktinio išprovokuoti. Labai gailisi, kad nesusivaldė. Ji jam negrasino. Kai ji smūgiavo, jokių grasinimų savo sutuoktiniui nesakė, iš to susijaudinimo negalėjo ištarti nė vieno žodžio (t. 2, b.l. 161-162).

2017 m. balandžio 13 d. T. K. parodė, kad savo kaltę dėl padarytų sužalojimų pripažįsta pilnai, dėl grasinimų - ne. T. K. teigimu, I. ją išprovokuoja, kad jam suduotų kokiu nors daiktu, jog jis nutiltų. T. K. taip pat parodė, kad 2017 m. kovo 27 d. užmušti jo nenorėjo, bet pripažįsta, jog jam sakė „atstok arba aš tave užmušiu“ prieš suduodant virduliu per galvą. Bet ji tai pasakė, kad jis atstotų nuo jos. Jis tikrai negalvojo, kad ji jį užmuš. Tai buvo tiesiog perspėjimas. Ji virduliu sudavė tik keletą kartų per galvą, kad nutiltų ar atstotų nuo jos. Igoris būna agresyvus, kuomet išgėręs. Neduoda ramybės. Žodiniu sutramdymu negalima susitarti, todėl ji vis suduoda kokiu nors daiktu, kas pakliūna po ranka. Ji labai gailisi, kad taip įvyksta, nes vyras ją provokuoja, o ji negali susitvardyti (t. 3, b.l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinėje. 2017 m. kovo 27 d. nuo 19.00 val. iki 2017 m. kovo 28 d. 8.30 val. dirbo kartu su savo kolege E. M.. 2017 m. kovo 27 d. apie 21 val. gavo iškvietimą vykti į šeiminį konfliktą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Eilinį kartą, nes ten jie jau buvo ne kartą. Nuvykus į vietą ir užėjus į buto vidų, juos pasitiko I. K.. Jis buvo neblaivus. Jo galva, kakta buvo kraujuota. I. K. jiems pasakė, kad jį sumušė žmona su virduliu. Galvoje ties viršugalviu, smilkiniu, kakta, buvo matyti muštinės/kirstinės žaizdos. I. K. sakė, kad žmona virduliu jį daužė per galvą. Kiek kartų sudavė, negalėjo nurodyti, sakė, kad neskaičiavo. Virdulio, su kuriuo jam buvo daužyta galva, neparodė. I. K. buvo šlapias, galimai virdulyje buvo vandens smūgių sudavimo metu. Bute buvo ir T. K., kuri, jiems atvykus, sėdėjo lovoje apsiklojusi antklode. Buvo rami. Paklausus kas atsitiko, T. K. pasakė, kad I. K. ją pažadino, nedavė miegoti. Ji pasakė I. K., kad nusiramintų, kitaip jį „pamokys“, jam nenusiraminus, sudavė virduliu per galvą. Į pokalbį įsiterpė I. K., kuris jiems pasakė, kad jo žmona norėjo jį užmušti. Sakė, kad žmona prieš suduodant smūgius į galvą pagrasino, sakydama jam „dabar užmušiu tave“, o tada pradėjo jam talžyti galvą. I. K. buvo išsigandęs ir kartojo, kad žmona vos neužmušė jo. Jis buvo įsitikinęs, kad jis galėjo būti užmuštas su virduliu. T. K. buvo sulaikyta ir nuvežta į Vilniaus m. 2 PK, o nukentėjusysis nugabentas į Žalgirio klinikas (t. 2, b.l. 147-148).

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. M. 2017 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad iš Vilniaus AVPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje smurtas. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė I. K., kuris paaiškino, kad jo neblaivi žmona T. K. konflikto metu trenkė jam virduliu į veidą bei į galvą. Ant I. K. galvos, veido matėsi kirstinės žaizdos, GMP 0823 išsivežė jį į Žalgirio ligoninę. Abi konfliktuojančios pusės neblaivūs: iš jų burnų sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo. I. K. taip pat teigė, kad konflikto metu T. K. jam sakė užsičiaupti, nes užmuš (t. 2, b.l. 121-123).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje apžiūra, bei kad apžiūros metu šiukšliadėžėje rastas ir paimtas sulankstytas metalinis virdulys. Įvykio vieta, virdulys, nukentėjusiojo sužalojimai užfiksuoti pridedamose nuotraukose (t. 2, b.l. 124-133).

Apžiūrėjus paimtą virdulį, surašytas 2017 m. kovo 29 d. daiktų apžiūros protokolas, padarytos virdulio nuotraukos (t. 2, b.l. 134-140).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 998/2017(01), atlikus I. K. medicininių dokumentų tyrimą, nurodyta, kad I. K. padarytos dvi muštinės žaizdos kaktoje mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b.l. 151).

Pagal alkotesterio „Dräger“ parodymus, 2017 m. kovo 27 d. 21.50 val. T. K. nustatytas 1.41 promilės girtumas (t. 2, b.l. 171).

Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad 2017 m. kovo 27 d., 21.17 val. gautas pranešimas, kad į pranešėją kreipėsi kaimynas I. K., kuris paaiškino, kad jį sumušė žmona, praskelta galva (t. 2, b. l. 120).

Teisiamojo posėdžio metu T. K. pripažino savo kaltė dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Dėl šio epizodo parodė, kad išgėrusi, nuėjo miegoti, nes reikėjo anksti keltis, neilgai pamiegojus, prabudo, vyras pradėjo priekaištauti, elgtis agresyviai, ji pasakė, kad atstotų, nes nužudys, bet ji nenorėjo rimtai grasinti, ji tik norėjo, kad jis paliktų ją ramybėje. Kilo abiejų agresija, ji sudavė smūgį vyrui tuo, kas pasitaikė po ranka, trenkė arbatinuku. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios parodymus, taip pat kitus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: T. K. 2017 m. kovo 27 d. apie 20.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 1,41 promilių girtumas), žodinio konflikto su sutuoktiniu I. K. metu, pastarajam sėdint kambaryje ant sofos-lovos, paėmusi metalinį virdulį, pagrasinusi, jog jį užmuš, minėtu virduliu ne mažiau 2 kartų smogė I. K. į galvos sritį. Nurodytais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytos dvi muštinės žaizdos kaktoje. Taip pat pažymėtina, kad nurodytus veiksmus T. K. atliko būdama apsvaigusi nuo alkoholio – jai nustatytas 1.41 promilės girtumas. Šios aplinkybės, be kaltinamosios parodymų, nustatytos taip pat remiantis nukentėjusiojo parodymais, liudytojo P. S. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, apžiūros protokolais, alkotesterio kvitu, specialisto išvada Nr. G 998/2017(01). Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad I. K. padarytos dvi muštinės žaizdos kaktoje, padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b.l. 151). Kvalifikuojant T. K. veiksmus, pripažintina, kad nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis sudavusi virduliu ne mažiau dviejų smūgių savo šeimos nariui – sutuoktiniui I. K., ir taip padariusi jam nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, atitinkamus veiksmus padariusi veikdama tiesiogine tyčia (t. y. suvokdama savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes, ir to siekdama), T. K. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. padarė nežymų savo šeimos nario sveikatos sutrikdymą.

Dėl T. K. veiksmų – grasinimo nužudyti nukentėjusįjį – teismas pirmiausia pažymi, jog T. K. parodė teisiamajame posėdyje, jog atitinkamus žodžius ji sakė, o būtent, parodė, jog norėdama, kad sutuoktinis paliktų ją ramybėje, ji sakė, kad jis atstotų, nes nužudys jį. Ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad sakė žodžius „atstok arba aš tave užmušiu“ (t. 3, b. l. 8). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atitinkami grasinantys žodžiai nukentėjusiajam buvo pasakyti, nurodyta ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 2, b.l. 121), kur, be kita ko, nurodyta, kad I. K. teigė, jog konflikto metu T. K. jam pasakė „užsičiaupk, nes užmušiu“, taip pat tokią aplinkybę (kad I. K. sakė, kad žmona, prieš suduodant smūgius į galvą, pagrasino, sakydamas, kad „dabar užmušiu tave“) nurodė ir liudytojas P. S..

Vertindamas nurodytą aplinkybę dėl T. K. išsakytų grasinamojo pobūdžio žodžių reikšmingu veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį aspektu, t. y. ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas, išsakytas nukentėjusiajam, gali būti įvykdytas, teismas pirmiausia pažymi, jog nors kaltinamoji neigia tokio grasinimo realumą (t. y. nenorėjo jo nužudyti, norėjo tik, kad jis atstotų nuo jos), visgi reikšminga yra tai, kaip nurodytus žodžius suprato būtent nukentėjusysis. Nagrinėjamu atveju aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis nurodytus grasinimus galėjo suvokti kaip realius ir konkrečius. Tokią išvadą lemia tai, jog kaltinamoji prieš nukentėjusįjį iki nurodyto 2017 m. kovo 27 d. įvykio ne kartą panaudojo smurtinius veiksmus, be to, paprastai atitinkami smūgiai nukentėjusiajam būdavo suduodami pasitaikiusiais daiktais – keptuve, pjaustymo lentele, taburete ir pan., ir šiuo atveju smurtinis kaltinamosios elgesys pasireiškė tuo, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti metaliniu virduliu, atitinkamų konfliktų metu nukentėjusiajam buvo padaryti ne tik nežymūs sveikatos sutrikdymai, tačiau dviem atvejais – ir nesunkūs, susiję su kaulų lūžiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis T. K. išsakius grasinimus vykusio konflikto metu, nukentėjusysis juos galėjo suvokti kaip realius ir kad grasinimai gali būti įvykti, todėl pripažintina, kad T. K. veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir ji pripažintina kalta, padariusi nurodytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad T. K. padarė 8 nusikalstamas veikas: 5 nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje – t. y. nesunkius tyčinius nusikaltimus savo šeimos nario sveikatai; 2 nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – t. y. tyčinius apysunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, ir vieną nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstamos veikos baigtos.

Nustatyta T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Epizoduose dėl 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 16 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 20 d., 2016 m. liepos 14 d., 2017 m. kovo 27 d. įvykių, nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (nurodytą aplinkybę – t. y. kad alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams, T. K. pripažino teisiamojo posėdžio metu) (BK 60 str. 1 d. 10 p.).

Be to, atsižvelgtina ir į T. K. asmenybę – išsilavinimas aukštasis, šiuo metu pensininkė (t. 3, b. l. 13), taip pat dirba (t. 3, b. l. 23), administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą (t. 3, b. l. 22), neteista (t. 3, b. l. 19-21). 2016 m. gruodžio 15 d. – 2017 m. sausio 24 d. atliktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-213/2016 nurodyta, be kita ko, kad T. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojami (duomenys neskelbtini); 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 16 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. liepos 14 d. įvykių metu ji buvo neblaivi (paprasto girtumo būsenoje), pagal savo psichikos sveikatos būseną, byloje nagrinėjamų įvykių metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; tuo metu ji nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje; šiuo metu T. K. konstatuojama – (duomenys neskelbtini); pagal esamą psichikos sveikatos būseną, T. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; T. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai; pagal savo psichikos sveikatos būseną T. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus bei šaukti į teismą; T. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (t. 3, b. l. 57-63)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji ir jos gynėjas prašė ją atleisti nuo atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nori baigti bylą jam susitaikius su kaltinamąja.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai.

Vertindamas galimybę T. K. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas pirmiausia pažymi, kad T. K. padarė 2 apysunkius nusikaltimus (numatytus BK 138 str. 2 d. 3 p.) ir 6 nesunkius nusikaltimus (numatytus BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.). Taigi šiuo aspektu Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. Taip pat nenustatyta aplinkybių, įtvirtintų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant negali būti taikomas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas.

Vertinant kitų sąlygų buvimą, pažymėtina, kad būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, kas sprendžiama įvertinus ir minėtas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Vertindamas nurodytas Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, davė parodymus (kas, savo ruožtu, leido teismui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą), nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis nurodė, kad atsiprašymą priima ir nori baigti bylą susitaikius. Taigi nurodytos sąlygos yra tenkinamos. Dėl sąlygos atlyginti padarytą žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo, teismas pastebi, jog kaltinamoji nurodė, jog su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, apie civilinį ieškinį bei jo dydį sužinojo tik būdama suimta, todėl neturėjo objektyvios galimybės atlyginti šios turtinės žalos ar dėl to susitarti. Vis dėlto, net vertinant, kad pastaroji sąlyga (t. y. dėl žalos atlyginimo) yra tenkinama, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas – t. y. pagrindas manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl pastarosios sąlygos teismas pirmiausia pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji pripažinta kalta dėl 8 nusikalstamų veikų, iš jų – 2 apysunkių nusikaltimų. Taigi pripažintina, kad kaltinamoji sistemiškai darė nusikalstamas veikas savo šeimos nario – vyro I. K. atžvilgiu, susijusias su smurto naudojimu (taip pat padaryta viena nusikalstama veika – grasinimas nužudyti, BK 145 str. 1 d.). Nusikalstamų veikų padarymo metu elgesio modelis iš esmės panašus – t. y. kaltinamajai būnant neblaiviai, smurtiniai veiksmai atliekami su daiktais, papuolusiais po ranka (ką nurodė ir kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu), smūgius suduodant nukentėjusiajam daugeliu atveju į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Pažymėtina, jog po kiekvieno veikos epizodo, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji nurodydavo, kad gailisi dėl savo elgesio, tačiau ir po to jos smurtinis elgesys pasikartodavo. Taigi nepaisant to, kad kaltinamoji nėra teista, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl jos padarytų nusikaltimų pobūdžio ir pavojingumo, dėl kaltinamosios nusikalstamo elgesio sistemiškumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga dėl pagrįsto manymo, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis, be kita ko, užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas nemano, kad nurodytas tikslas gali būti pasiektas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant jam bausmės.

Įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, numato tik laisvės atėmimo iki penkerių metų sankciją. Sankcija už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas pirmiausia pastebi, kad skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra pagrindo manyti, kad esamoje situacijoje – kaltinamajai padarius dvi veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 3 p., laikotarpiui tarp nurodytų veikų padarymo nesiekiant ir keturių mėnesių, be to, įvertinus šių veikų padarymo konkrečias aplinkybes, numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl ko būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Atitinkamai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, taip pat pažymėtina, kad, kaip jau ne kartą minėta, veikos buvo daromos sistemiškai, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, jos akivaizdžiai pavojingos (smūgiai daugiausia atvejų buvo suduodami į nukentėjusiojo galvą pasitaikiusiais įrankiais (keptuve, medine lentele, buteliu, taburete, stalo koja, virduliu). Todėl teismas, įvertinęs nurodytus motyvus, sprendžia, kad kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąją, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei veikų padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad ji neteista, nustatant artimesnį minimaliai ribai.

Skirtina bausmė, kadangi kaltinamoji prisipažino kalta ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, kaltinamoji neteista, ji atsiprašė nukentėjusioji, nors yra pensininkė, tačiau dirbo iki suėmimo, taip pat į kaltinamosios paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kad ji suvokia, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui, kad ji dės pastangas jo nevartoti, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, gali būti pasiekti neskiriant realaus laisvės atėmimo, o kaltinamajai bausmės vykdymą atidedant. Todėl bausmės vykdymas, atsižvelgiant į jau akcentuotas aplinkybes dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų sistemiškumo, T. K. atidėtinas 2 (dvejiems) metams, nustatant jai įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, o būtent, jai skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 69 straipsnyje bei 72² straipsnyje.

T. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 27 d. (t. 3, b.l. 102-105). Suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

T. K. buvo laikinai sulaikyta: nuo 2016 m. kovo 4 d. 09.59 val. (t. 1, b. l. 75-76) iki 2016 m. kovo 4 d., 16.01 val. (t. 1, b. l. 77) (1 para), nuo 2016 m. balandžio 1 d., 22.20 val. iki 2016 m. balandžio 2 d., 14.21 val. (t. 1, b. l. 125-126) (1 para), nuo 2016 m. balandžio 16 d., 16.43 val. iki 2016 m. balandžio 17 d., 18.13 val. (t. 1, b. l. 154, 155) (2 paros), nuo 2016 m. balandžio 29 d., 6.40 val. (t. 1, b. l. 190) iki 2016 m. balandžio 29 d., 15.30 val. (t. 1, b. l. 193, 203) (1 para), nuo 2016 m. birželio 22 d., 16.50 val. iki 2016 m. birželio 23 d., 17.09 val. (t. 2, b. l. 57, 69) (1 para), nuo 2016 m. liepos 14 d., 21.58 val. iki 2016 m. liepos 15 d., 11.54 val. (t. 2, b. l. 115) (1 para). Šis laikinojo sulaikymo laikas (7 paros) įskaitytinas į bausmės laiką.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu nutarta atidėti T. K. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – vykdymą, sprendžia, kad kardomoji priemonė – suėmimas naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltų asmenų priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui turtinę žalą – 676,21 eurus, susidariusią dėl nukentėjusiojo I. K. gydymo (t. 2, b. l. 195-199).

Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutinka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų, jai sužalojus nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamosios T. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 676,21 eurų (šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų, 21 cento) turtinė žala.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios T. K. valstybės naudai priteisti 228,71 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pripažintas būtinu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamoji buvo suimta, be to, ji nemoka valstybinės kalbos (BPK 51 str. 1 d. 3 p.). Todėl siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškreipta būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, teismas sprendžia, kad iš T. K. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas (b. l. 24).

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2016 m. vasario 29 d. padaryta veika), ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. balandžio 1 d. padaryta veika), ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. balandžio 16 d. padaryta veika), ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. balandžio 29 d. padaryta veika), ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2016 m. birželio 20 d. padaryta veika), ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 14 d. padaryta veika), ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. kovo 27 d. padaryta veika), ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį bausmių, paskirtų pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1 nusikalstama veika), 140 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) ir Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (1 nusikalstama veika), ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikinojo sulaikymo laiką: nuo 2016 m. kovo 4 d. 09.59 val. iki 2016 m. kovo 4 d., 16.01 val. (1 para), nuo 2016 m. balandžio 1 d., 22.20 val. iki 2016 m. balandžio 2 d., 14.21 val. (1 para), nuo 2016 m. balandžio 16 d., 16.43 val. iki 2016 m. balandžio 17 d., 18.13 val. (2 paros), nuo 2016 m. balandžio 29 d., 6.40 val. iki 2016 m. balandžio 29 d., 15.30 val. (1 para), nuo 2016 m. birželio 22 d., 16.50 val. iki 2016 m. birželio 23 d., 17.09 val. (1 para), nuo 2016 m. liepos 14 d., 21.58 val. iki 2016 m. liepos 15 d., 11.54 val. (1 para) (iš viso – 7 paros).

Taip pat į bausmės laiką įskaityti T. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, skiriant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą – 676,21 eurus (BK 69 str.) ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir paleisti T. K. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 676,21 eurų (šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 21 cento) turtinę žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo I. K. gydymo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš T. K. išlaidas, patirtas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo netenkinti.

1) Kompaktinius diskus su garso įrašais palikti saugoti byloje;

2) Dėžę su daiktais – dvi keptuves, paimtas 2016 m. kovo 4 d., medinę pjaustymo lentelę, paimtą 2016 m. balandžio 1 d., pagalvės užvalkalą su kraujo dėmėmis, paimtą 2016 m. liepos 14 d. (t. 3, b. l. 9, 2016 m. lapkričio 30 d. kvitas B, serija BBB Nr. 002271, t. 3, b. l. 10); virdulį, paimtą 2017 m. kovo 27 d. (t. 3, b. l. 11) – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.