- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-84-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite, Vilmantas Antanas Gaidelis
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- R. S.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-84/2010
Teisejas Eugenijus Maciulaitis Procesinio dokumento kategorija:
1.2.4.5.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.;
1.1.8.6.6.; 2.1.15.1.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. B. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 1 metu laisves apribojimo bausme, uždraudžiant jam laisves apribojimo bausmes vykdymo laikotarpiu bendrauti su R. S. .
R. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš G. B. R. S. naudai priteista 172,70 Lt turtinei žalai atlyginti, 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš G. B. R. S. priteista 2300 Lt proceso išlaidu advokatu ir advokato padejejo teisinei pagalbai apmoketi.
G. B. ipareigotas per 2 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos nukentejusiajai R. S. atlyginti 172,70 Lt turtine žala.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. B. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogu, tai yra 2008 metu gegužes 13 diena, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), uždarosios akcines bendroves (duomenys neskelbtini) patalpose, pasibaigus vadovu pasitarimui, koridoriuje, prie posedžiu sales, susigrume su R. S. , noredamas iš jos atimti turimus rankoje dokumentus, tycia sugriebe pastarajai už dešines rankos, kelis kartus stipriai suspaude bei pasuko i abi puses, tuo nukentejusiajai padarydamas nesunku sveikatos sutrikdyma (sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienu laikotarpiui), pasireiškusi delnakaulio spiraliniu lužiu viduriniame trecdalyje su poslinkiu i ploti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendi ir perduoti baudžiamaja byla nagrineti iš naujo kitam pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, teismas, pripažindamas ji kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., padare eile materialines ir proceso teises normu pažeidimu, ko pasekoje prieme nepagrista sprendima. Teismas buvo nenuoseklus, neadekvaciai vertino byloje esancius irodymus, faktines bylos aplinkybes, ribojo rungimosi principo taikyma bylos nagrinejimo metu ir pažeide jo teise i gynyba.
Apelianto isitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino situacija, kuri susikloste 2008 m. gegužes 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose vykusiame vadovu pasitarime. Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Varenos rajono apylinkes prokuratura, buvo 2 kartus nutrauktas, nenustacius jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., sudeties.
Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad pirmosios instancijos teisme netenkinti trys ji ginancio adv. S. Katausko prašymai: kviesti teismo psichologa; pateikti i byla UAB (duomenys neskelbtini) patalpu, kuriose ivyko incidentas, plana; ipareigoti R. S. gražinti i byla jos ligos istorija ir dešines rankos plaštakos 5 rentgenogramas.
R. S. 2007-07-04 diagnozuota difuzine striuma. Psichologas ekspertas šiuo atveju turejo nustatyti, ar nukentejusiosios veiksmai buvo adekvatus ir proporcingi susidariusiai situacijai ir/ar nesukele konflikto tarp susirinkimo dalyviu. Apylinkes teismui netenkinus šio prašymo ir specialistui nevertinant be jokio pagrindo isisiautejusios ir ji puolancios saugos darbe inžinieres R. S. psichologines – psichiatrines busenos, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, t.y. buvo pažeista BPK 7 str. itvirtintas rungimosi principas bei BPK 206 str. 2 d. nuostatos, nustatancios, kad asmens psichines bukles tyrima atlieka tik teismo psichiatras, teismo psichologas (o ne teismas, kaip šiuo atveju). Be to, netenkinant šio prašymo, buvo pažeistos jo teises, numatytos BPK 1 str. (nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas).
Apelianto nuomone, byloje esantis, nors ir ne mažas kiekis fotografiju, padarytu atliekant parodymu patikrinima vietoje, tinkamai neatspindi ivykio aplinkybiu, remiantis jomis nera aišku, kaip ir kur judejo ivykio dalyviai ir ypac nukentejusioji saugos darbe inžiniere R. S. , neaišku kur ivyko incidentas. Apelianto isitikinimu, tik esant patalpu planui butu tinkamai nustatytos aukšciau išdestytos aplinkybes, be to taptu akivaizdu, jog priešingai nei teigia V. G. ir saugos darbe inžiniere R. S. , jis neketino išnešti dokumentu (projektu) ir net nejudejo link išejimo iš pastato. Priešingai – jis, isispraudes i kampa, esanti priešingoje koridoriaus puseje, stengesi perskaityti iškeltus isakymus. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio jo prašymo, pažeide Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalyje itvirtinta baudžiamosios bylos nagrinejimo „teisingumo principa”, pagal kuri privaloma atsižvelgti i visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir i nukentejusiojo asmenybe.
Teise i gynyba itariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje. Teismas privalo užtikrinti teise i gynyba ir tenkinti kaltinamojo prašymus, jei tai susije su gynyba nuo pareikšto kaltinimo, taciau teismas, turedamas pareiga užtikrinti jam galimybe istatymu nustatytomis priemonemis ir budais gintis nuo kaltinimu, nemotyvuodamas atmete jo prašymus ir taip suvarže jo teise i gynyba. Šis pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso istatymo pažeidimas, nes del to buvo suvaržytos istatymo garantuotos teises (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 3 dalis), ir tai yra pagrindas gražinti byla iš naujo nagrineti pirmos instancijos teismui.
Skunde pažymima ir tai, kad baudžiamojoje byloje, iki šiol nera visur minimu nukentejusios R. S. dešines rankos plaštakos 5 rentgenogramu, nera jos ligos istorijos, kuriu praše prijungti prie bylos advokatas S. Katauskas. Apelianto teigimu, jis kaip kaltinamasis, neturi galimybes susipažinti su visa medžiaga, kuria yra paremtas kaltinimas ir tuo paciu neturi galimybes tinkamai gintis (BPK 10 str.). Nesant byloje šiu dokumentu (ju taip pat nera nei Varenos ligonineje, nei Varenos pirmines sveikatos priežiuros centre) yra negalimas objektyvus nukentejusios sužalojimo ir nedarbingumo pagrindimas irodymais.
Teismas atmete visus jo ir ji ginancio advokato prašymus, tuo tarpu priešingos puses visi prašymai buvo patenkinti, todel, apelianto isitikinimu, akivaizdu, jog buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7), eliminuota bet kokia galimybe tinkamai ir visapusiškai nustatyti faktines bylos aplinkybes, nustacius nusikaltimo sudeti, tinkamai pritaikyti istatyma.
Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ir jo gynejo prašymus, net neisigilines i ju reikšme tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinejimui, ju nesprende nutartimi ir tuo pažeide LR BPK 253 str. 1 d. nuostatas, kas turejo esmines itakos neteisingam bylos išsprendimui.
Apelianto nuomone, vertinant teismo šališkuma ir akivaizdu nenora tinkamai ir visapusiškai išnagrineti bylos aplinkybes, svarbu pažymeti tai, kad Varena yra mažas miestelis, gyventojai vieni kitus pažysta. Varenos mieste veikianciu imoniu vadovai, medicinos istaigu vadovai bei teismo vadovybe yra susieti tarpusavyje artimu pažinciu ir ilgalaikio bendravimo ryšiais. Sprendžiant apelianto ieškini, kuriuo praše pripažinti jo atleidima iš UAB (duomenys neskelbtini) neteisetu, jo prašymai buvo atmesti net 14 lapu sprendimu (jo prašymai prijungti ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat buvo atmetami). Be to, tai ypac akivaizdu, vertinant aplinkybe, jog R. S. ambulatorines korteles ir rentgenogramos yra atiduotos paciai nukentejusiai, nors remiantis galiojancia tvarka, pastarosios privalo buti saugomos gydymo istaigoje. O ambulatorine kortele apskritai neišduodama pacientui i rankas. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog šiuo atveju buvo imtasi visu priemoniu, kad su šiais esminiais irodymais jis nesusipažintu nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinejimo metu. Todel apeliantas mano, kad ir sprendžiant šia baudžiamaja byla teismas buvo šališkas, teismui itakos turejo susiformaves ilgalaikis ir tamprus ryšys tarp teismo administracijos vadovu ir imoniu, ypac pavaldžiu savivaldybei, vadovu.
Skunde pažymima, jog saugos darbe inžinieres R. S. parodymai viso proceso metu yra nenuoseklus, prieštaringi. Kaip matyti iš R. S. duotu parodymu, pastaroji kiekviena karta „pakoreguoja” parodymus taip, kad jie atitiktu nauja (ir tuo paciu skirtinga) specialisto išvada ar kita procesini veiksma. Atsižvelgiant i tai, apelianto nuomone, R. S. parodymai vertintini kritiškai.
Atkreipiamas demesys i tai, kad V. G. santykiai su apeliantu iki 2008-05-13 ivykus incidentui bei po to, buvo priešiški, kadangi jis V. G. apskunde Valstybinei darbo inspekcijai, kuri pastarajam paskyre nuobauda. Iki skundo pateikimo apeliantas su V. G. nuolat konfliktuodavo del jam pavaldžiu darbuotoju darbo organizavimo ir kitu klausimu. Be to, kaip matyti iš 2008-05-14 V. G. pareiškimo (5 bylos lapas), pastarasis siekia apelianto baudžiamosios atsakomybes. Todel, apelianto isitikinimu, V. G. nera ir negali buti objektyvus šioje byloje, yra nusistates prieš ji priešiškai, jo parodymai yra tendencingi, nesutampa netgi su nukentejusiosios R. S. parodymais, todel vertintini kritiškai.
Tuo tarpu visiškai nepagristai ir nemotyvuotai, apelianto nuomone, kritiškai ivertinti liudytojo V. P. parodymai, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas V. P. nei su nukentejusiaja, nei su V. G. nekonfliktavo. Liudytojo V. P. parodymai yra nuoseklus, atitinka kitu liudytoju parodymus.
Liudytoja R. C. , parode, kad „tie dokumentai nebuvo susukti i ritini, jie buvo laikomi pluoštu gražiai” (nuosprendžio 3 lapas, b.l. 138-139 lapai). Tai patvirtina aplinkybe, jog dokumentai buvo suglamžyti tik po to, kai apeliantui nuleidus rankas R. S. sugriebe. Taigi, juos suglamže R. S. ir tokioje bukleje dokumentai buvo pateikti i byla.
Veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. l d. numatyta nusikaltimo sudeti, tik tuo atveju jeigu ji yra irodoma esant padaryta tycia. Apelianto teigimu, jo veiksmai buvo nukreipti išimtinai i sieki susipažinti su isakymais. Jo veiksmai, nuolat ji inirtingai puolant R. S. , pasireiške tik kaip gynyba nuo isisiautejusios, šoko busenoje esancios moters aktyviu, neteisetu veiksmu. Tuo tarpu Varenos rajono apylinkes teismas nevertino ir nenustatinejo šio nusikaltimo sudeties subjektyviosios puses požymio, apskritai neirodinejo ir net del jo nepasisake skundžiamame nuosprendyje. Apelianto teigimu, fakta, jog jo veikoje nera tycios patvirtino ir Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokuroru 2008-07-09 ir 2008-10-27 nutarimai nutraukti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nenustacius G. B. veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., požymiu. Sutinkamai su LAT praktika, apelianto nuomone, nenustacius jo kaltes, baudžiamoji byla jo atžvilgiu privalejo buti nutraukta.
Aplinkybe, jog Varenos rajono apylinkes teismas netinkamai nustate faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyre byla ir netinkamai pritaike materialines teises normas patvirtina ir teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad „kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu kaip ir ja sunkinanciu nenustatyta”. Kaip matyti iš byloje esanciu, liudytoju parodymu, taip pat ir pacios nukentejusiosios parodymu, butent ji apelianto atžvilgiu atliko aktyvius, tycinius, neteisetus veiksmus, siekdama išplešti jo laikomus dokumentus. Pati nukentejusioji apklausu metu nurodo „aš jam pastojau kelia ir minetus dokumentus man pavyko ištraukti iš jo ranku”, „aš ji pasitikau prie duru”, „aš griebiau už tu dokumentu” (2008-05-20 apklausos protokolas). Tuo tarpu, sutinkami BK 59 str. l d. 6 p. atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikoma aplinkybe, kai veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusio asmens elgesys.
Pirmosios instancijos teismas, spesdamas neturtines žalos klausima, nesivadovavo LAT suformuota praktika, neivertino R. S. neteiseto, neadekvataus elgesio, neivertino ir tai, jog butent pati R. S. puole apelianta, o ne jis ja, butent ji išprovokavo konflikta, ir nepagristai priteise neturtine žala.
Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendi ir perduoti baudžiamaja byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Pažymetina, jog teismo nešališkumo principas itvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ši Baudžiamojo proceso kodekso norma kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad asmuo, kaltinamas padares nusikaltima, turi teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas. Toks principas itvirtintas ir Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
Teismo nešališkumo principo esme yra tai, kad nagrinejantis byla teismas su abiem proceso šalimis elgtusi vienodai, nerodydamas ne vienai iš ju palankumo t. y. kad teismas negali buti suinteresuotas priimti vienai iš šaliu palankaus sprendimo ir privalo vengti situaciju, kelianciu abejoniu del teismo nešališkumo.
Pažymetina, kad teiseju kolegija byloje nenustate jokiu Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje numatytu aplinkybiu, del ko butu pagrindas pirmosios instancijos teisma pripažinti šališku bei baudžiamaja byla perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.). LR BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisejas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliancias pagristu abejoniu teisejo nešališkumu, taciau iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš proceso dalyviu, byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo byla nagrinejancio teisejo nušalinimo teise ir nenurode jokiu aplinkybiu, kurios sukeltu pagristas abejones teisejo nešališkumu. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas netenkino triju apelianto gynejo prašymu, nesuteikia pagrindo išvadai, jog teismas byla nagrinejo šališkai. Kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, visi baudžiamosios bylos nagrinejimo metu pateikti proceso dalyviu prašymai, tame tarpe ir apelianto gynejo pateikti prašymai, buvo išspresti nepažeidžiant LR BPK 270 str. reikalavimu bei priimant motyvuota sprendima. Teismas nepažeide LR BPK 253 str. reikalavimu, teisiamojo posedžio metu pateiktus proceso dalyviu prašymus išsprende paciame teismo posedyje ir nutartis iraše i teisiamojo posedžio protokola, ka ir numato mineta baudžiamojo proceso istatymo nuostatos. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino apelianto gynejo prašymu: kviesti teismo psichologa; pateikti i byla UAB (duomenys neskelbtini) patalpu, kuriose ivyko incidentas, plana; ipareigoti R. S. gražinti i byla jos ligos istorija ir dešines rankos plaštakos 5 rentgenogramas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti nukentejusiosios ir apelianto parodymu patikrinimai vietoje, parodymu patikrinimo vietoje protokoluose yra išsamiai aprašytos proceso dalyviu nurodyta vieta, kurioje ivyko konfliktas, padaryta daug fotonuotrauku, iš kuriu galima susidaryti aišku ivykio vietos vaizda, proceso dalyviu judejimo krypti incidento metu. Nepagristas taip pat buvo ir prašymas ipareigoti R. S. gražinti i byla jos ligos istorija ir dešines rankos plaštakos 5 rentgenogramas. Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje buvo atlikta keletas tyrimu ir pateiktos trys specialisto išvados bei ekspertizes aktas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas išsamus medicininiu dokumentu tyrimas, jie gi išsamiai aprašyti. Be to, byloje yra R. S. asmens ambulatorinio gydymo priemimo skyriuje apskaitos korteles Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Nebuvo pagrindo šiuo atveju i teismo posedi kviesti ir eksperta – psichologa, kuris nustatytu, ar nukentejusiosios veiksmai buvo adekvatus situacijai, kadangi pastarajai 2007-07-04 buvo diagnozuota difuzine striuma. Atkreiptinas demesys i tai, kad konfliktas ivyko 2008-05-13, be to, tarp apelianto ir nukentejusiosios buvo susidariusi konfliktine situacija, kurioje, kaip teisingai yra pasisakes apylinkes teismas, naturalu, kad buvo pasikeitusi abieju minetu proceso dalyviu psichologine busena. Be to, kaip seka iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustu liudytoju parodymu, nukentejusioji R. S. nera konfliktiška asmenybe, yra gana rami moteris. Kitu duomenu, kurie suteiktu pagrinda abejoti nukentejusiosios psichine busena, byloje nera. Tuo paciu pažymetina, jog apeliantas bei jo gynejas apeliacines instancijos teismo posedyje nepraše atlikti irodymu tyrima ir aukšciau nurodytu prašymu nereiške.
Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkes teismas, patenkindamas vienos proceso šalies prašymus, o kitos atmesdamas, pažeide rungimosi principa, kas taip pat apelianto isitikinimu parodo teismo šališkuma, taip pat yra nepagristas. Kaip aukšciau jau mineta, prašymai pirmosios instancijos teisme buvo išspresti nepažeidžiant LR BPK 270 str., 253 str. reikalavimu. Be to, nukentejusiosios atstovo teisiamojo posedžio metu pateikti prašymai buvo susije su dokumentu charakterizuojanciu nukentejusiaja prijungimu prie baudžiamosios bylos medžiagos. Del minetu dokumentu prijungimo prie bylos medžiagos proceso dalyviai, tame tarpe ir apeliantas bei jo gynejas, prieštaravimu nepareiške. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, darytina išvada, jog rungimosi principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, taip pat nera pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeide apelianto teise i gynyba.
Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodyta, jog vertinant teismo šališkuma ir akivaizdu nenora tinkamai ir visapusiškai išnagrineti bylos aplinkybes, svarbu pažymeti tai, kad Varena yra mažas miestelis, gyventojai vieni kitus pažista. Apelianto nuomone, sprendžiant šia baudžiamaja byla teismas buvo šališkas, teismui itakos turejo susiformaves ilgalaikis ir tamprus ryšys tarp teismo administracijos vadovu ir imoniu, ypac pavaldžiu savivaldybei, vadovu. Teiseju kolegija pažymi, jog aukšciau nurodyti apelianto skundo argumentai niekuo nepagristi ir yra deklaratyvaus pobudžio, todel negali buti pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teisma šališku.
Tai, kad padarytos teismo išvados nera palankios G. B. ir neatitinka apelianto lukesciu, nesuteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neteisingai išsprende baudžiamaja byla (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino 2008 m. gegužes 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose susiklosciusia situacija, apelianto veiksmus ir pagristai teisiamojo posedžio metu ištirtu bei ivertintu irodymu pagrindu padare išvada, jog G. B. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Nepagristas yra apeliacinio skundo argumentas, jog nukentejusiosios R. S. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklus, prieštaringi, nukentejusioji savo parodymus kiekviena karta „pakoreguodavo” taip, kad jie atitiktu naujai byloje atsiradusiai specialisto išvadai.
Pažymetina, jog nukentejusioji R. S. iš esmes viso proceso metu, pradedant nuo pareiškimo Varenos rajono PK viršininkui ir baigiant teisiamojo posedžio metu duotais parodymais, nurode vienodas ivykio aplinkybes.
2008-05-13 pareiškime Varenos rajono PK viršininkui nukentejusioji R. S. nurode, jog 2008 m. gegužes 13 d. apie 16.30 val., pasibaigus UAB (duomenys neskelbtini) posedžiui, ji papraše (duomenys neskelbtini) grupes vadovo G. B. , kad pastarasis atiduotu isakymu originalus. G. B. kategoriškai atsisake juos atiduoti, sake, kad kopijuos, o gal nešis namo. Visu darbuotoju akivaizdoje ji pabande dokumentus iš jo paimti. G. B. , nenoredamas ju atiduoti, griebe jai už rankos ir išnarino piršta. Direktorius visa laika buvo šalia, ragino G. B. atiduoti isakymus, taciau jis nei jos, nei isakymu nepaleido iš ranku (b.t. 1, b.l. 4).
Atkreiptinas demesys i tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose nukentejusioji parode iš esmes analogiškas aplinkybes išdestytoms pareiškime, tiesiog jas placiau detalizavo, konkretizavo kaip, kokiu budu, kurioje vietoje apeliantas pastarosios atžvilgiu panaudojo fizini smurta, ko pasekoje atsirado LR BK 138 str. 1 d. numatyti padariniai.
2008-05-20 vykusioje apklausoje nukentejusioji R. S. , destydama prieš ja panaudoto fizinio smurto aplinkybes, paaiškino, jog G. B. , paemes direktoriaus isakymus nuo stalo, pareiške, jog jis isakymus paims ir atsišvies, o gal kita diena juos pasirašys. Ji buvo atsakinga už tuos dokumentus, jie po susirinkimo turejo likti pas ja. Kadangi G. B. minetu dokumentu nenorejo jai atiduoti, tai pastarajam norint išeiti iš sales, ji užstojo jam kelia ir jai pavyko minetus dokumentus ištraukti iš jo ranku, taciau jis nieko nelaukes tuos dokumentus vel iš jos ateme. G. B. , atemes iš jos dokumentus, išejo iš sales. Ji ji pasitiko prie duru ir pareiške, kad pastarasis atiduotu direktoriaus išleistus isakymus, taciau jis kategoriškai atsisake jai juos atiduoti. Ji griebe už tu dokumentu, kuriuos G. B. laike abejomis rankomis. Staiga G. B. griebe jai už rankos ir pradejo labai stipriai ja spaudyti, kad ji paleistu dokumentus. Ji praše G. B. , kad šis paleistu dešine jos ranka, kadangi jai ja labai skaudejo nuo suspaudimo, bet jis jos prašymo neklause ir dar kelis kartus stipriai suspaude. Neiškentusi skausmo, ji atgniauže pirštus ir jis paleido jos ranka. Po šio konflikto jai labai skaudejo dešines rankos plaštaka, ranka sutino, ji mate, kad jos dešines rankos mažasis pirštas buvo kaip nevaldomas. Visa ši ivykusi konflikta tarp jos ir G. B. , mate UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. G. , V. P. . Po konflikto ji savo ranka parode R. C. , kuri tame posedyje nedalyvavo (b.t. 1 b.l. 27-28).
2008-05-30 vykusios apklausos metu nukentejusioji R. S. papildomai paaiškino, jog G. B. dokumentus buvo susukes i ritini. Iš vieno galo ji isikibus i dokumentus laike, iš kito galo laike G. B. . Jai atrodo, jog G. B. buvo i dokumentus isikibes dešine ranka, o kaire ranka spaude jai dešines rankos pirštus ir visa plaštaka. Kiek kartu jis spaude, ji negali pasakyti, nes tai buvo daugybiniai spaudimai. Po to, G. B. , paemes jai už plaštakos, kelis kartus stipriai suspaude, keleta kartu pasuko tai i viena, tai i kita puse. Butent po pasukimo ji pajuto skausma. Ji mano, jog butent tuo metu ir galejo jai lužti ranka. Ji reke, kad G. B. paleistu, kad jai skauda, taciau jis nekreipe demesio. Dar keleta kartu ja pastume i siena, po to dar karta stipriai suspaude, pasuko jai ranka ir ji neiškentusi skausmo atgniauže pirštus ir taip jis paeme dokumentus (b.t. 1, b.l 29). Analogiškus parodymus nukentejusioji dave ir 2008-12-05 vykusios apklausos metu bei akistatu su apeliantu bei liudytoju V. P. metu (b.t. 2, b.l. 46, 47-49, 50-52).
Atkreiptinas demesys i tai, kad nukentejusioji aplinkybe, jog jai G. B. dešine ranka keleta kartu pasuko tai i viena, tai i kita puse, nurode dar iki specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pateikimo, kurioje konstatuota – R. S. dešines plaštakos V delnakaulio lužimas galejo buti padarytas stipriai spaudžiant bei pasukant dešine ranka (nukentejusioji parodymus dave 2008-05-30, o specialisto išvada Varenos rajono PK gauta 2008-06-16), todel teigti, kad nukentejusioji savo parodymus kiekviena karta „pakoreguodavo” taip, kad jie atitiktu naujai byloje atsiradusiai specialisto išvadai, nera jokio pagrindo. Tuo paciu pažymetina, jog nukentejusioji savo parodymus patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (b.t. 1, b.l. 18-26).
Teisiamojo posedžio metu nukentejusioji R. S. dave analogiškus parodymus duotiesiems ikiteisminio tyrimo metu, konkreciai apie G. B. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybes paaiškino, jog G. B. jau koridoriuje, elgdamasis agresyviai ir ižuliai, sugriebe jos dešine ranka, keleta kartu stipriai ja suspaude ir pasuko i ivairias puses, dar ja pastume (trenke) i koridoriaus siena (b.t. 2, b.l. 196).
Netiketi nuosekliais ir tarpusavyje vieni kitus papildanciais nukentejusiosios parodymais, teiseju kolegija, neturi pagrindo, juolab, kad juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai, t.y. liudytoju V. G. , R. C. parodymai, specialistu išvados, ekspertizes aktas.
Iš liudytojo V. G. parodymu, kurie viso proceso metu buvo nuoseklus, seka, jog jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2008-05-13 po pietu bendroves posedžiu saleje vyko padaliniu vadovu pasitarimas. Posedžio metu jis supažindino visus su savo isakymais ir juos pateike padaliniu vadovams pasirašyti. (duomenys neskelbtini) grupes vadovas G. B. pasake, kad nori pasidaryti isakymu kopijas, paeme dokumentus nuo stalo ir ejo link kopijavimo aparato. Jam neleidus G. B. pasidaryti minetu dokumentu kopiju, pastarasis bande išeiti iš posedžiu sales patalpu. Tuomet prie G. B. priejo R. S. ir praše pastarojo dokumentus atiduoti, bande juos atimti. Koridoriuje G. B. susigrume su R. S. , jai buvo sugriebes už rankos, spaude dešine ranka, bande išsukti jau susuktus i ritineli dokumentus. Ginco ikarštyje R. S. du kartus pastume (trenke) i siena. Iš karto po konflikto jis buvo nuejes pas R. S. i raštine, pastaroji skundesi skausmu rankoje, jis mate, kad ranka buvo paraudusi ir ištinusi. Ta pacia diena jis kartu su R. S. važiavo i policijos komisariata bei ligonine. Nukentejusiajai buvo diagnozuotas dešines plaštakos delnakaulio lužis (b.t. 1, b.l. 44-45; b.t. 2, b.l. 197-198). Teismas neturi pagrindo netiketi šiais liudytojo parodymais, kadangi jie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso proceso metu buvo nuoseklus, sutampa su nukentejusiosios parodymais, juos patvirtina kiti byloje ištirti irodymai.
Iš liudytojos R. C. parodymu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme seka, jog ji 2008-05-13 UAB (duomenys neskelbtini) grupiu ir skyriu vadovu pasitarime nedalyvavo. Apie 16.35 val. ji ejo iš sanitarinio mazgo ir mate kai koridoriuje tarp jos kolegu, V. G. , V. P. , G. B. ir R. S. vyko kažkoks konfliktas del kažkokiu dokumentu. Kažkuris iš ju iškeles rankas i viršu laike dokumentu pluošta, kažkas bande tuos dokumentus paimti, girdejosi šauksmai „atiduok dokumentus”. Ji pasitrauke ir grižo i savo kabineta. Išeidama i namus, pereinamajame kabinete ji pamate išsigandusia ir šoko busenoje R. S. , ji apžiurinejo savo dešine ranka. Ji mate, kad R. S. dešine ranka buvo pamelynavusi, mažasis pirštas buvo atsilenkes i priešinga puse, t.y. ne tokioje padetyje, kaip turetu buti. Kadangi ji turi medikes išsilavinima, tai ji patare R. S. važiuoti i ligonine. Kita diena ji sužinojo, kad R. S. buvo diagnozuotas dešines rankos delnakaulio lužis (b.t. 1, b.l. 138-140; b.t. 1, b.l. 199-200). Nors liudytoja R. C. ir nedalyvavo susirinkime, bet mate darbovietes patalpose vykusi konflikta. Nors ji negalejo detaliai paaiškinti konflikto aplinkybiu, taciau jos parodymai patvirtina fakta, jog butent 2008-05-13, po UAB (duomenys neskelbtini) patalpose ivykusio konflikto nukentejusiosios R. S. dešine ranka buvo pamelynavusi, o mažasis pirštas buvo atsilenkes i priešinga puse. Tuo tarpu liudytojos R. C. parodymai apie tai, kad dokumentai nebuvo susukti i ritini, jie buvo laikomi visu pluoštu, šiuo atveju kvalifikacijai neturi jokios reikšmes, tai nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltes, padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika.
Kaip matyti iš byloje esancios R. S. asmens ambulatorinio gydymo priemimo skyriuje apskaitos korteles Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, R. S. del to, kad 2008-05-13 16.25 val. darbe ja sužalojo kitas darbuotojas, i VI „Varenos ligonine” kreipesi 2008-05-13 17.30 val. (b.t. 2, b.l. 96).
Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje buvo pateiktos trys specialisto išvados. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog dešines plaštakos V delnakaulio lužimas galejo buti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytu aplinkybiu ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del dešines plaštakos V delnakaulio lužimo nukentejusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui. Sužalojimai R. S. galejo buti padaryti ir vieno poveikio pasekoje prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybiu (b.t. 1, b.l. 32-33). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog dešines plaštakos V delnakaulio lužimas galejo buti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytu aplinkybiu ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del dešines plaštakos V delnakaulio lužimo nukentejusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui (b.t. 1, b.l. 34-35). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, R. S. dešines plaštakos V delnakaulio lužimas galejo buti padarytas stipriai suspaudžiant bei pasukant dešine plaštaka (b.t. 1, b.l. 37-38). Atsižvelgiant i tai, kad specialisto atliktu tyrimu išvados del R. S. rankos sužalojimu padarymo mechanizmo yra neišsamios bei siekiant visapusiškai, išsamiai ištirti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, pašalinti kilusias proceso dalyviams abejones, byloje buvo paskirta atlikti teismo medicinos ekspertize. Ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose konstatuota, kad R. S. dešines plaštakos 2-ju krypciu radiogramoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2008-05-13) – V (penkto) delnakaulio spiralinis lužimas viduriniame trecdalyje su poslinkiu i ploti. Dešines plaštakos V (penkto) delnakaulio spiralinis lužimas viduriniame trecdalyje su poslinkiu i ploti galejo buti padarytas prieš atliekant rentgeno nuotrauka, t. y. 2008-05-13, ir negalejo buti padarytas veliau. Mažai tiketina, kad R. S. dešines plaštakos V (penktas) delnakaulis spiraliniai lužtu rankos plaštaka maigant bei kelis kartus stipriai suspaudžiant ranka. R. S. dešines plaštakos V delnakaulis spiraliniai galejo lužti nuo sukamojo judesio, t. y. R. S. rankos plaštaka pasukant i abi puses. Mažai tiketina, kad R. S. dešines plaštakos V delnakaulis spiraliniai lužtu R. S. griebiant ir traukiant G. B. stipriai laikomus dokumentus. Tuoj pat po dešines rankos plaštakos V (penkto) delnakaulio lužimo R. S. galejo šia ranka rašyti, paimti ir laikyti rankoje daiktus bei atlikti kitus veiksmus. Dešines plaštakos V (penkto) delnakaulio spiralinis lužis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del dešines plaštakos V delnakaulio lužio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui (b.t. 2, b.l. 115-120).
Teiseju kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog liudytojo V. P. parodymai dalyje del G. B. nukentejusiosios R. S. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, o butent, kad incidento metu nebuvo tiesioginio fizinio kontakto tarp G. B. ir R. S. , jis nebuvo jai paemes už rankos, jos nespaude ir nesuko, vertintini kritiškai, kadangi jie neatitinka byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu, prieštarauja nukentejusiosios, liudytoju parodymams bei byloje ištirtiems rašytiniams irodymams. Liudytojo V. P. parodymai apie tai, kad po incidento jis buvo užejes i R. S. kabineta, ji paeme stora segtuva, ji varte ir nesiskunde, teiseju kolegijos vertinimu, šiuo atveju nei patvirtina, nei paneigia R. S. dešines rankos sužalojimo fakto, kadangi, kaip nurodyta ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose, tuoj pat po dešines rankos plaštakos V (penkto) delnakaulio lužimo R. S. galejo šia ranka rašyti, paimti ir laikyti rankoje daiktus bei atlikti kitus veiksmus.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisake del subjektyviojo nusikalstamos veikos sudeties požymio – kaltes. Teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tycia. Aukšciau aptartais irodymais nustatyta, jog R. S. dešines rankos plaštakos V (penkto) delnakaulio lužima patyre del to, kad G. B. tycia sugriebe nukentejusiajai už dešines rakos, kelis kartus stipriai suspaude bei pasuko i kelias puses, t. y. del tiesioginio tycinio poveikio. Apeliantas, atlikdamas minetus tycinius veiksmus, suvoke pavojinga savo veikos pobudi, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir ju norejo.
Teiseju kolegijos vertinimu, byloje esantys Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokuroru 2008-07-09 ir 2008-10-27 nutarimai nutraukti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nenustacius G. B. veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., požymiu, niekaip negalejo itakoti pirmosios instancijos teismo išvados, nustatant subjektyviojo nusikalstamos veikos sudeties požymio – kaltes forma bei ruši. Pažymetina, jog tai tik tarpiniai procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje, kurie ikiteisminio tyrimo teisejos nutartimi bei aukštesniojo prokuroro nutarimu buvo panaikinti, o ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Atkreiptinas demesys i tai, kad vienas iš Varenos rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2008-08-25 nutarties motyvu, kuriuo remiantis buvo panaikintas Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2008-07-09 nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryta išvada, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargiai, nepagrista ikiteisminio tyrimo duomenimis ir nepakankamai motyvuota procesiniuose sprendimuose. Tuo tarpu, Varenos rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2008-10-27 nutarimas Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2008-11-27 nutarimu buvo panaikintas, neatlikus visos eiles ikiteisminio tyrimo veiksmu, turejusiu itakos ir subjektyviojo nusikalstamos veikos sudeties požymio – kaltes formos bei rušies nustatymui.
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, jog apelianto kalte, padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d., negincijamai irodyta teisiamojo posedžio metu ištirtu ir aukšciau aptartu irodymu visuma. Tuo tarpu apelianto parodymai, jog jis nukentejusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo, už rankos jai sugriebes nebuvo, rankos jai nespaude ir nesuko, vertintini kritiškai, kaip pastarojo užimta gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybes už padaryta nusikalstama veika.
Pažymetina, jog parinkdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme už apelianto padaryta nusikalstama veika, apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide.
Atkreiptinas demesys i tai, kad apeliantas padare nesunku nusikaltima, nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimu žmogaus sveikatai, del padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dešines plaštakos V delnakaulio lužimo, nukentejusioji neteko 5 procentu darbingumo, nusikalstama veika apeliantas padare, veikdamas tiesiogine tycia, nusikaltimas yra baigtas, apelianto atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.
Teiseju kolegijos vertinimu, pripažinti apelianto atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusiosios elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), nera jokio pagrindo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentejusioji neišprovokavo konflikto, negražindamas dokumentu, konflikta išprovokavo butent pats nuteistasis. Tai, kad nukentejusioji sieke susigražinti apelianto paimtus dokumentus, už kuriuos butent ji ir buvo atsakinga, nesuteikia pagrindo išvadai, jog nukentejusioji elgesi provokuojanciai ar rizikingai.
Apylinkes teismas parinkdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, kaip ir privalu, ivertino apelianto asmenybe. Pažymetina, jog G. B. anksciau neteistas (b.t. 2, b.l. 132), administracine tvarka nebaustas (b.t. 1, b.l. 75), dirba, t.y. turi legalu pragyvenimo šaltini, yra vedes, turi dvi mažametes dukras, pastaraji neigiamai charakterizuojanciu duomenu nera. Tokiu budu, pirmosios instancijos teismas, ivertines aukšciau nurodytu aplinkybiu visuma, pagristai apeliantui paskyre švelniausia LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisves apribojimo bausme, LR BK 48 str. 2 d. numatytose ribose.
Kita vertus, nepagristai, apeliacines instancijos teismo vertinimu, apylinkes teismas priteise nukentejusiajai 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teiseju kolegijos nuomone, priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didele.
LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtinta nuostata, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Neturtines žalos turini apibrežia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teiseju kolegijai nekyla abejoniu, kad nagrinejamu atveju nukentejusioji R. S. del patirtu sužalojimu patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminima kitu bendradarbiu akivaizdoje, del patirto sužalojimo, ji prarado 5 procentus darbingumo, trauma jai trukdo rašyti kompiuteriu, ji negali pilnavertiškai užsiimti savo pomegiais – megzti, siuvineti, kirpti. Kita vertus, kaip teisingai yra nurodes pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nustatant neturtines žalos dydi, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, siekti nukentejusiojo bei žala padariusio asmens interesu pusiausvyros. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors nuteistasis dirba ir turi pajamas, taciau pastarasis taip pat turi šeima, žmona ir dvi mažametes dukras, kurioms taip pat reikalingas išlaikymas. Kolegijos vertinimu, sprendžiant neturtines žalos atlyginimo klausima, nagrinejamu atveju turetu buti atsižvelgta i padarytos nusikalstamos veikos pobudi (padarytas nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas), padarytos turtines žalos dydi (nukentejusiajai padaryta turtine žala sudaro 172, 70 Lt), taip pat i susiklosciusia teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo tokio pobudžio baudžiamosiose bylose. Tokiu budu, atsižvelgiant i aukšciau išdestyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, darytina išvada, jog šiuo atveju nukentejusiajai priteistas neturtines žalos dydis yra aiškiai per didelis, todel mažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
nuteistojo G. B. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendi civilinio ieškinio dalyje pakeisti. Iš G. B. nukentejusiosios R. S. naudai priteisti 4000 Lt (keturis tukstancius litu) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.