Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. K. P. 2016-03-23 apie 7.30 val. Kaune, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairuodamas automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link Klaipėdos, 99,096 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus tuo, kad atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl to atsitrenkė į priekyje jo važiavusio bei stabdžiusio automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. G., galinę dalį, kuris nuo smūgio dar trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą L. S., kuri eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

G. K. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-03-23 apie 7.30 val. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda vairavo nuosavą automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivus. Važiavo link Klaipėdos. Eismo sąlygos buvo geros. Antra eismo juosta artėjo prie tilto per Nerį. Greitis buvo apie 80 km/h. Priekyje jo važiavęs automobilis „Ford Galaxy“ pradėjo stabdyti. Jis taip pat stabdė, tačiau dėl per mažo atstumo sustoti nepavyko, atsitrenkė į „Fordo“ galinę dalį. Šis dar susidūrė su automobiliu „Toyota“, kurį vairavo moteris. Nukentėjo pats, taip pat į ligoninę buvo išvežta ir kita vairuotoja. Labai gailisi, kad taip atsitiko.

Kaltinamajam G. K. P.visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:

Iš nukentėjusiosios L. S. parodymų matyti, kad 2016-03-23, apie 7.30 val. kelyje A1 vairavo nuosavą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš Vilniaus į Marijampolę. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairavo blaivi. Važiuojant pro Kauną ir artėjant prie tilto per Nerį buvo automobilių spūstis. Judėjo antra eismo juosta. Priekyje jau buvo sustojęs automobilis. Ji savo taip pat sustabdė, palikdama priekyje nemažą tarpą. Stovint, po kokių 5-7 sekundžių, pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį ir jis buvo nustumtas kairėn į šalikelę. Jai buvo stipriai sutrenkta: trūko oro, pykino, svaigo galva. Išlipusi pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė paskui važiavęs automobilis „Ford Galaxy“, o į jo galą trenkėsi džipas „Land Rover“. Buvo išvežta į Kauno klinikas. Po apžiūros išleido gydytis namo. Apie du mėnesius buvo nedarbinga. Dėl patirtos žalos kreipėsi į draudimo kompaniją. Dalį nuostolių jie atlygino (b. 1. 49).

Iš liudytojo T. G. parodymų matyti, kad 2016-03-23, apie 7.30 val. kelyje A1 vairavo nuosavą automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Vilniaus pusės link Klaipėdos antra eismo juosta. Ties Kleboniškio tiltu per Nerį buvo automobilių spūstis. Pradėjo stabdyti, nes priekyje jo sustojo automobilis „Toyota Avensis“. Jau baigiant sustoti pajuto stiprų smūgį į dar judančio automobilio galinę dalį. Atsitrenkė paskui atvažiavęs automobilis „Land Rover Freelander“. Nuo smūgio dar trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Toyota“. Važiavimo sąlygos buvo geros. Kitų automobilių vairuotojai buvo išvežti į ligoninę. Įvykio metu ir jam buvo stipriai sutrenkta nugara, todėl vėliau išsikvietė greitąją med. pagalbą, kuri nuvežė į Kauno klinikas. Po apžiūros išleido namo, sunkių traumų nenustatė. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo kompaniją. Jam nuostoliai atlyginti, pretenzijų kaltininkui neturi (b. l. 47).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotonuotraukų matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-03-23. apie 7.30 val. Kaune, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 99,096 kilometre (b. l. 8-14).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1502/2016(02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai L. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 44,45).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo G. K. P. pasitvirtino, t. y. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis G. K. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta L. S. sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kaltinamasis G. K. P. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus tuo, kad atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl to atsitrenkė į priekyje jo važiavusio bei stabdžiusio automobilio galinę dalį, kuris nuo smūgio dar trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį, vairuojamą L. S., kuri eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta G. K. P. kaltė padarius KET 126 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiosios L. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis. G. K. P. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. G. K. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji L. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti jai 946,97 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 88-89).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, jog jos patirtą turtinę žalą sudaro 906,97 eurų avansas, sumokėtas UAB „Tokvila“ už jos automobilio remontą.

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje dalyje (dėl 906,97 eurų priteisimo) L. S. civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi iš byloje esančios 2016-04-04 UAB „Tokvila“ PVM sąskaitos faktūros kopijos Nr. 119653 matyti, kad ieškovė sumokėjo avansą už savo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą (b. l. 91).

Skirtina bausmė.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. K. P. neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybės ligų centre neregistruotas. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, niekur nedirba, yra pensininkas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo kodekso inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis G. K. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, proceso išlaidas sudaro nukentėjusiesiems, liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą atlyginti. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti pinigines sumas kelionės išlaidoms apmokėti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad civilinė ieškovė vyko į Kaune esančią ikiteisminio tyrimo įstaigą, bylos nagrinėjimą teisme, todėl jai priteistinos 60 eurų išlaidos už kelionėms sunaudotą kurą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad civilinių ieškovų išlaidos už kurą kelionėms apmokėti yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

G. K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 21 MGL (790.86 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį 14 MGL (527,24 eurų) dydžio bauda.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš AB Lietuvos draudimas nukentėjusiajai L. S. 906,97 eurus turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. K. P. nukentėjusiajai L. S. 60 eurų kelionės išlaidų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.