- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-55-628/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00231-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Linas Šiukšta, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. sausio 21 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 391 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 7 punktu, V. A., J. Š., R. J. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą, o būtent:
V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo bei parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis; V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą; nurodė L. K. nuvykti iš Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietą R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos; nurodė V. A. susitikti su jo, V. G., atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje; J. Š. V. A. nurodė iš sutartos vietos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o vėliau – į sutartą vietą padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino; nurodė R. J., kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.
Taigi V. G. kaltinamas tuo, kad 2013-03-23 nuo 17.18 val. iki 19.28 val. telefonu ir per elektroninio pašto „Gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną, apie 20.15 val., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, V. A. jo, V. G., nurodymu perdavė 28 000 Lt (8 109,36 EUR) už narkotinę medžiagą. Po to, V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną – 2013-03-23 21.38 val. jis, V. G., telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21.42 val. V. A. nurodymu J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013-03-25 14.04 val.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, V. G., 2013-03-25 nuo 11.12 val. iki 12.35 val. telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 EUR) atlygį, kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta jo, V. G., užsakyta narkotinė medžiaga, o taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių. Jis, V. G., 11.34 val. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13.34 val. V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą - prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14.04 val. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, 2013-03-25, apie 21.10 val. R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „Techasas“, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), paėmė L. K.. L. K. apie 21.16 val. pranešė telefonu jam - V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu jis, V. G., L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K., kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.55 val. įvažiavo į teritoriją, esančią Vilniuje, prie Savanorių pr. 174 H, kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį - 74,510 g narkotinės medžiagos - heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to, apie 23.15 val. L. K. pranešė jam, V. G., apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013-03-26 apie 00.40 val. policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius, R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti, po ko 2013-03-26 apie 03.45 val., kelio Vilnius – Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo vietos pradžioje (71 km), atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka V. G. sulaikytas 2014 m. sausio 21 d.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. G. pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. G. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Suėmimas jam taikomas pernelyg ilgą laiką, nes jis yra suimtas daugiau kaip 36 mėnesius.
Skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų buvimą. Teismas rėmėsi vien prielaidomis darydamas išvadą, kad jis, V. G., bėgs, slėpsis nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Nutartis formali ir tinkamai nemotyvuota, todėl neatitinka BPK reikalavimų.
Kaip nurodo kaltinamasis, bylos nagrinėjimas pernelyg ilgai užsitęsė. Tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio nuostatoms, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, jog jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpiausią terminą. Jeigu to padaryti nepavyksta, suimtasis turi būti paleistas proceso metu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Balčiūnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 17095/02) pažymėjo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad įtariamojo (kaltinamojo) kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau ir atidžiau turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Be to, kaskart turi būti vertinamas proporcingumo principas, nes kuo ilgiau asmuo yra suimtas, tuo mažesnė tikimybė, kad suimtasis bėgs, slėpsis ir darys nusikaltimus.
Atsižvelgiant į jo, V. G., kalinimo trukmę, tik išskirtinės priežastys (aplinkybės) gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme. Tokių aplinkybių byloje nėra.
Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtintina, kad jis turi registruotą gyvenamąją vietą Kėdainiuose. Šią aplinkybė gali patvirtinti Kėdainių probacijos tarnyba. Iki sulaikymo jis buvo vedęs, tačiau vėliau išsiskyrė. Tai buvo padaryta šeimos interesais, su šeima bendrauja telefonu ir laiškais. Nors praeityje buvo teistas, tačiau dalį nusikaltimų jis padarė būdamas nepilnametis, kiti padaryti nusikaltimai priskiriami lengvų nusikaltimų kategorijai ir nesusiję su finansais. Dėl to akivaizdu, kad teismas padarė nepagrįstą prielaidą, jog lėšų pargyvenimui jis gaudavo nusikalstamu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis sistemingai pažeidinėjo įstatymus, pelnėsi iš nuskalstamų veikų.
Pažymi, jog tokios aplinkybės kaip jam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas, jo organizuotumas negali būti pagrindu tęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 50).
Nors teismas konstatavo, kad baudžiamąją bylą sudaro 11 tomų, todėl ji yra didelės apimties, tačiau tik 4 tomai yra reikalingi nusikalstamai veikai ištirti. Visą kitą baudžiamosios bylos medžiagą sudaro procesiniai dokumentai, susiję prašymų ir skundė dėl kardomųjų priemonių nagrinėjimu.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. G. skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę (-es).
Teismo posėdyje kaltinamojo V. G. gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.
Skiriant V. G. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos V. G. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.
Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų L. K., A. V., R. M., J. B. bei kitų kaltinamųjų V. A., R. J. parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje dėl narkotinių medžiagų kiekio ir rūšies, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.
Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
BPK 122 straipsnio 2 dalies numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
V. G. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama (labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijai. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų). Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
Kita vertus, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės.
Šiuo atveju ne mažiau reikšmingos aplinkybės yra tos, kad nors kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, iki sulaikymo jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas. Įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, matyti, jog jis nebuvo atsitiktinis, kaltinamasis nusikalstamą veiką vykdė galimai siekiant gauti lėšų pragyvenimui.
Skunde nepagrįstai nurodyta, kad V. G. sieja socialiniai ryšiai, kadangi jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir palaiko ryšius su buvusia šeima. Nors kaltinamasis teigia, kad gyveno jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje su motina ir bendrauja su šeima telefoniniais skambučiais bei laiškais, tačiau, kaip matyti, šeima jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, jo nuo nusikalstamos veikos, kurią V. G. kaltinamas padaręs, nesulaikė. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį jis kaltinamas padaręs, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei mano kaltinamasis, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad V. G. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią galbūt jis padarė, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, bet ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau keturis kartus teistas, baustas administracine tvarka), inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, veikiant organizuota grupe, šios veikos organizavimas), jos sunkumas (labai sunki veika), kas rodo kaltinamojo akivaizdų polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės buvo minėtos ir ankstesnėse teismų nutartyse, sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, nutarčių pagrįstumo. Nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai organizuota. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad V. G. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamos veikos.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. G. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos kaltinamas padaręs V. G., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti organizuota grupe padarytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Baudžiamoji byla, kurioje V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 25 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. V. G. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo jo sulaikymo 2014 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto maksimalaus griežčiausios kardomosios priemonės taikymo termino.
Tačiau kaltinamasis skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į bylos nagrinėjimo trukmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. posėdžiai nevyksta dėl kaltinamojo V. A. ligos. Paskutinėje kaltinamojo V. A. medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į teismą, byloje nurodomas ligos kodas ir tai, kad V. A. negali atvykti į teismą būtent laikotarpiu, kuomet buvo suderintas teismo posėdis (nuo 2017-01-27 iki 2017-02-01). Byloje padaryta pertrauka iki 2017 m. kovo 30 d.
Suimto kaltinamojo V. G. skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti atlikta išsami ir konkreti užklausa medicinos įstaigai, kuri išdavė medicininę pažymą V. A., dėl šio kaltinamojo galimybės dalyvauti tolimesniuose teismo posėdžiuose. Jei būtų gauti duomenys apie šio kaltinamojo negalėjimą dalyvauti kituose teismo posėdžiuose, spręstinas klausimas dėl bylos išskyrimo šio asmens atžvilgiu, nes toks ilgas pertraukos darymas dėl vieno iš kaltinamųjų ligos yra nesuderinamas su BPK reikalavimais ir neužtikrina kitų kaltinamųjų teisės į bylos nagrinėjimą per kuo įmanomai trumpiausią laiką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam V. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.