- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2-132-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00740-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rasai Piekienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl terminuoto tėvystės teisių apribojimo, institucija byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjo M. Cechanavičiaus, teismui pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-09-26 ji pagimdė sūnų A. S., kurio tėvas yra šios bylos atsakovas A. S., su kuriuo susituokę nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kartu. Su atsakovu kartu išgyveno tik keletą mėnesių, nes A. S. vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, stipriai veikiančius raminamuosius vaistus. Ji ir pati atsakovą ne kartą yra vežusi į gydymo įstaigas tikslu lašelinių pagalba išvalyti jo organizmą nuo alkoholio ar narkotikų. Ji su sūnumi išsikraustė gyventi pas motiną, gyvenančią Kretingos mieste. A. S. užsiimdavo įvairiomis neteisėtomis baudžiamojo įstatymo uždraustomis veikomis, tokiomis kaip plėšimai, vagystės, turto prievartavimas. Dėl tokio atsakovo elgesio ji su sūnumi bei savo motina patirdavo nuolatinį stresą, psichologinę įtampą, baimę, nes mamos namuose buvo daromos kratos, jos ne kartą buvo kviečiamos apklausai į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Atsakovas yra teistas net keletą kartų ir atlikęs bausmes įvairiose įkalinimo įstaigose. Su savo sūnumi atsakovas paskutinį kartą matėsi 2013 metais, prieš atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Per pastaruosius 3 metus atsakovui yra nusiuntusi kelias vaiko nuotraukas, bet atsakovas vaikui nerašo, neteikia jam išlaikymo ir tik iškėlus šią bylą teisme, atsiuntė šimtų eurų. Ji su atsakovu visiškai nebendrauja, su sūnumi nuo 2015 metų gyvena užsienyje, bet kiekvieną vasarą su sūnumi grįžta į Lietuvą pas mano mamą į Kretingą. Ji užsienyje turi du verslus, jai sekasi, gauna pastovias pajamas. Tarp nepilnamečio sūnaus ir tėvo (atsakovo) jokio bendravimo ir emocinio ryšio nėra, niekuomet nebuvo ir dėl nurodytų aplinkybių negalėjo susiformuoti. Siekdama apsaugoti sūnų A. S. nuo žalingos socialinės aplinkos ir neprognozuojamo atsakovo A. S. elgesio, galimai žalingos įtakos nepilnamečiui darymo, prašo terminuotai apriboti atsakovo tėvo teisęs bendrauti ir matytis su nepilnamečiu sūnumi.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės nurodytomis jų bendro gyvenimo aplinkybėmis sutinka iš dalies, nes jiedu susipažino anksčiau nei 2007 metais ir kartu gyveno beveik 10 metų. Jiedu rūpinosi vienas kitu, vaikas buvo laukiamas. Taip susiklostė atsakovo gyvenimas praeityje, kad buvo ne kartą teistas, atliko bausmes laisvės atėmimo vietose. Nusikalstamų veikų padarymas niekaip neįtakojo sūnaus vystymuisi, jo moralinio ir dorovinio auklėjimo. Atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmes atsakovas turėjo teisę siekti bendravimo su vaiku, tačiau jis nedarė jokių teisinių veiksmų, nes siekė apsaugoti tiek sūnų, tiek pačią ieškovę, kad šie nepatirtų nepatogumų, dvasinio diskomforto. Jis tikėjosi, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę, gyvenimas kartu su ieškove ir sūnumi klostysis gerąja prasme ir linkme, gyvens kartu, tačiau jo viltys nepasiteisino. Jis vertina, kad ieškovė yra nesąžininga aiškindama vien tik apie neigiamą atsakovo pusę, susijusią su nusikalstamų veikų darymu, teistumais, bausmių atlikimu laisvės atėmimo vietose, nes ir ji pati ne kartą buvo įtariama nusikalstamų veikų darymu, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nesurinkus pakankamai pagrindžiančių duomenų. Ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015-08-29 sudarė santuoką su Suomijos piliečiu P. C. S., o į Suomiją išvyko dar ankščiau, nes savo ir sūnaus gyvenamąją vietą Suomijoje deklaravo 2015-03-31. Atsakovas nežinojo, kad ieškovė su sūnumi pasirinko gyvenimui kitą valstybę, o gyvenimas skirtingose valstybėse galėjo ir turėjo įtakos atsakovo ir sūnaus bendravimui, bendravimas tapo ir iš dalies dėl šios priežasties apsunkintas. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-10 sprendimu teismas nustatė sūnaus Ado gyvenamąją vietą su jo mama, jos gyvenamojoje vietoje, nors sprendimo priėmimo momentu ieškovė jau faktiškai gyveno Suomijoje. Tuo pačiu teismo sprendimu iš atsakovo nuo 2015-03-16 buvo priteistas sūnaus išlaikymas po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o taip pat 3600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nuo 2012-03-12. Atsakovas turėjo teisę prieštarauti, kad sūnus nebūtų išvežtas kitą valstybę, tačiau jis ieškovės ir sūnaus gerovei netrukdė ir neprieštaravo teismo sprendimui, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietose, atsakovas per kitus asmenis siuntė ieškovei pinigines lėšas išlaikyti sūnų. Jis mano, jeigu jis būtų buvęs skolingas, ieškovė turėjo teisę prašyti vykdomojo rašto, kad pagal jį vykdyti išieškojimą, tačiau ji to nedarė, kas rodo, kad išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas tik formaliai. Nežiūrint į šias aplinkybes, atsakovas džiaugiasi, kad iškėlus bylą teisme, paaiškėjo tiksli ieškovės ir sūnaus gyvenamoji vieta ir jis galės ne tik kad bendrauti su sūnumi Adu ir juo rūpintis, tačiau ir vykdyti vieną iš pareigų - teikti sūnui išlaikymą. Atsakovas po grįžimo iš bausmės atlikimo vietos siekdamas susirasti darbą trumpam buvo išvykęs į Ispaniją, dirbo pavienius darbus, o 2019 m. sausio mėnesį įsidarbino. 2011-09-26 gimus sūnui A. S., atsakovas mažiausiai iki trejų metų su juo gyveno vienoje ir toje pačioje gyvenamojoje vietoje (Klaipėdoje, Šventojoje, Palangoje, Kretingoje). Atsakovas supranta, kad praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas nuo paskutinio momento, kai jie matėsi ir bendravo su sūnumi. Ieškovė kaip pagrindą terminuotai apriboti atsakovo teises prieš sūnų nurodo atsakovo žalingus įpročius - besaikį alkoholio ir narkotikų, labai stiprių raminamųjų vaistų vartojimą. Jis niekada neturėjo jokio polinkio į narkotines medžiagas, alkoholį vartojo saikingai, kaip ir pati ieškovė. Jis jokių žalingų įpročių neturi, todėl negalima kelti prielaidų, jog nepatvirtinti neigiami jo polinkiai ateityje gali būti žalingi sūnaus vystymuisi. Jis vertina, kad vaikas turi žinoti, kas jo tėvas, bendrauti su juo, o tam atsakovas dės visas pastangas vykdyti savo pareigas. Ieškovė teismui nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kad atsakovas bent kada nors sąmoningai ir tyčia vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, ar kokiu nors būdu piktnaudžiavo tėvo valdžia, žiauriai elgėsi su vaiku, darė ar daro žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpino juo. Atsakovas niekada nėra ieškovės įžeidęs, jos bauginęs ar jai grasinęs kokia nors susidorojimo forma, nenaudojo smurto. Priešingai, anksčiau juos abu mylėjo ir tiek, kiek turėjo galimybių, jais visokeriopai rūpinosi. Ankstesni teistumai, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose nėra tas teisinis pagrindas riboti tėvo teises ir pareigas prieš sūnų. Atsakovas turi visas galimybes mokėti sūnaus išlaikymui lėšas, jeigu ieškovė reikalaus, tai sumokėti ir įsiskolinimą, kurio faktiškai nėra. Jis vertina, kad susiklostė toks jo gyvenimo laikotarpis, kai jis negalėjo atlikti savo teisių ir pareigų prieš sūnų. Tačiau tai negali būti teisinis pagrindas kaip nors riboti jo teisę matytis ir bendrauti su savo vaiku, jį išlaikyti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas A. S. negyvena Tarnybos veikimo zonoje, todėl vaiko nuomonės išklausyti nebuvo galimybės. Vertinant šalių parodymus ir byloje esančią medžiagą, mano, kad būtinas laikinas tėvo valdžios ribojimas A. S. jo sūnaus A. S., gim. 2011-09-26 atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys - tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos.
Civilinio kodekso CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų - galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad bylos šalims - ieškovei D. B. ir atsakovui A. S. 2011-09-26 gimė sūnus A. S. (b. l. 1 t. 12). Ieškovė ir atsakovas nėra buvę susituokę. D. B. 2015-08-29 Palangos miesto Savivaldybės administracijos CMS įregistravo santuoką su P. C. S. (b. l. 1 t. 35) ir jos pavardė pasikeitė į S. Ieškovė nuo 2015-03-31 gyvena Suomijoje, tačiau, kaip ji nurodė, jos motina gyvena Kretingos mieste, ji čia nuolat lankosi, atvyksta atostogauti ir pan., todėl laiko Lietuvos Respublikos jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus ir yra teisminga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams (b. l. 1 t. 29-30). Atsakovas reikalavimui bylą nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose neprieštaravo.
Bylos šalių sūnui A. S. gimus, tėvai dar gyveno kartu, bet vėliau jie ėmė gyventi atskirai ir kiekvienas iš bylos šalių šį terminą nurodo skirtingai, tačiau, teismo vertinimu, tiksli data nėra itin svarbi reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo sprendimui. Faktą, kad šalys po vaiko gimimo daugiau gyveno atskirai nei kartu patvirtina ne tik ieškovės parodymai, bet ir byloje nustatytos objektyvios aplinkybės apie atsakovo gyvenimo/buvimo vietą. Bylos duomenimis atsakovas A. S. iki sūnaus gimimo buvo teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus vienuolika kartų, o gimus sūnui dar teistas keturis kartus, tarpe ir už nusikalstamas veikas, padarytas jau gimus sūnui. Bylos duomenimis, kardomoji priemonė suėmimas jam yra buvusi taikyta tiek ieškovės nėštumo metu, tiek praėjus keletui mėnesių po sūnaus gimimo. Netrukus, praėjus keletui dienų po sūnaus gimimo (sūnui esant gimusiam 2011-09-26), ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo A. S. vėl pradėtas 2011-10-11, sekantis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-03-05, A. S. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 2013-10-18 terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2013-10-21 teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, vėl teistas 2014-02-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, teistas 2015-03-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskutinę bausmę atlikus, atsakovas A. S. iš pataisos namų paleistas 2017-10-20 (b. l. 1 t. 43-60).
2015-06-10 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 1 t. 61-63) bylos šalių sūnaus Ado gyvenamoji vieta nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje ir priteistas sūnaus išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo A. S.. Byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ieškovė jau buvo nurodžiusi, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir niekada vaikui neteikė jokio išlaikymo. Atsakovas nėra ginčijęs šio sprendimo, nėra kreipęsis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo dydžio pakeitimo ir kt. Tačiau, net būdamas paleistas iš bausmės atlikimo vietos, per metus laiko neteikė sūnaus išlaikymo ir pirmą 100 Eur sumokėjo tik 2018 m. gruodžio mėnesį, kai buvo iškelta ir pradėta nagrinėti ši byla. Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimą, kad esą jo sūnus yra išvežtas į užsienį be jo sutikimo, jis nežinojęs kur mokėti lėšas, nes jis nei atlikdamas bausmę, nei net metus laiko po to būdamas laisvėje, nesikreipė į sūnaus artimuosius (bylos duomenimis Kretingos mieste gyvena vaiko močiutė), į Vaiko teisių apsaugos instituciją, ar kitas įstaigas, kad nustatyti, kur jo bausmės atlikimo metu gyveno jo sūnus su savo motina, kaip jis gyvena ir pan. Atsakovas ne tik neteikė vaiko išlaikymo, bet ir nedėjo pastangų, kad jo ir vaiko ryšys būtų atkurtas. Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad jo gyvenimas skyrium nuo vaiko ir nesirūpinimas juo yra dėl objektyvių priežasčių, nes teismas vertina, kad nusikaltimų darymas laikotarpiu po vaiko gimimo ir iš to sekanti bausmė yra A. S. pasirinktas gyvenimo būdas ir tai yra subjektyvi priežastis. Be to, ir per vienerius metus po paskutinės bausmės atlikimo A. S. nevykdė tėvystės pareigų, nes pavienis išlaikymo sumokėjimas po bylos iškėlimo iš esmės nekeičia situacijos. Teismas daro išvadą, kad A. S. vengia atlikti savo pareigas sūnaus atžvilgiu ir tai neabejotinai atitinka tėvų valdžios apribojimo sąlygas, numatytas CK 3.180 str., nes atsakovas vengia pareigos auklėti vaiką, jį išlaikyti, daro žalingą įtaką, nes daugiau sūnaus gyvenimo septynerių metų laiko jis atlikinėjo bausmes laisvės atėmimo vietose.
Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Byloje nenustatyta, kad nėra duomenų, kad padėtis negali pasikeisti, todėl nesvarstytinas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo klausimas. Remiantis CK 3.180 str. 1, 3 d., terminuotai A. S. apribotinos jo tėvystės teisės į sūnų A. S..
Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė įrodymus, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1275,00 Eur (b.l. 1 t. 13, 159), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės D. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra teismo pašto išlaidų tokio dydžio, kad jos būtų priteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią sūnaus A. S., gim. 2011-09-26, atžvilgiu.
Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 1275 Eur D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.