- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-425-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14371-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir A. K. skirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti alkoholio. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, A. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas (viena diena) įskaitytas į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Skirtos A. K. baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei išieškota (konfiskuota) iš A. K. 1 120 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 12 d., apie 20.00 val., Tolminkiemio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendį ir skirti su laisvės atėmimu ar areštu nesusijusią bausmę; skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus sumažinti iki dvejų metų; skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti (konfiskuoti) iš nuteistojo automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1120 Eur sumažinti iki 500 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo A. K. manymu, paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar areštu, pvz. baudą, būtų įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai, pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog A. K. turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, taip pat nevertino ir apelianto sveikatos būklės, kuri šiuo metu nėra gera, atlikta stuburo operacija ir laukia dar viena. Nuteistasis A. K. pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis yra įgijęs tik vienintelę vairuotojo specialybę, o atliekant su laisvės atėmimu susijusią bausmę bei turint teistumą, bus dar labiau apribota jam galimybė įsidarbinti. Akcentuojama, kad teistumas sukuria neigiamas pasekmes, darbdaviai kritiškai vertina teistus asmenis, nuteistus laisvės atėmimu bausme, todėl galimybė susirasti darbą bus dar labiau apsunkinta, be to, teistumas laisvės atėmimo bausme neigiamai paveiktų vaikų socialinius ryšius (patyčios mokykloje ir pan.).
2.3. Nuteistojo A. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai vadovavosi tuo, kad apeliantas nesumokėjo ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtos baudos ir nesiaiškino objektyvių priežasčių, realių galimybių minėtą baudą sumokėti. Pažymima, kad apeliantas neturėjo galimybių baudos sumokėti dėl ligos. Atkreipiamas dėmesys, kad 2018 m. liepos mėnesį apeliantui buvo atlikta stuburo operacija, 2019 m. lapkričio 5 d. jam buvo nustatyta juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija, teko atlikti daug mokamų tyrimų, gavo siuntimą operacijai.
2.4. Apeliantas nesutinka su konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma. Nuteistojo A. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš jo automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1120 Eur.
2.5. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai tik vienos iš šalių pateiktais įrodymais, tačiau nevertino įrodymų visumos ir neatsižvelgė į kiekvieno iš įrodymų patikimumą. Atkreipiamas dėmesys, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vertė siekia 918 Eur be PVM, tačiau rinkoje automobilio vertė dar kelis kartus mažesnė ir siekia apie 400 – 600 Eur, tai patvirtina ištraukos iš automobilių pardavimų portalų autogidas.lt, autoplius.lt. Nuteistojo A. K. teigimu, aptariamos transporto priemonės vertė, atsižvelgiant į jos techninę būklę, siekia tik apie 500 Eur.
2.6. Be to, nuteistojo A. K. manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė itin griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones penkerius metus bei taip pažeidė proporcingumo principą. Apeliantas pabrėžia, jog nebuvo padaryta žala, yra nustatyta lengvinančių aplinkybių. Akcentuoja, kad vienintelė specialybė, kurią turi, yra vairuotojo, todėl šios specialiosios teisės atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui turės itin skaudžias pasekmes ir apelianto finansinei padėčiai, nes būtent tiek metų negalės dirbti vairuotoju.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat nėra ginčijamas veikos kvalifikavimas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, pirmosios instancijos teismo taikyta konfiskuojamo turto verte bei nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminu, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.
5. Nuteistasis A. K. nesutinka su paskirta bausme – laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant. Apelianto manymu, paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar areštu, pvz. baudą, būtų įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai, pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti.
6. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki laisvės atėmimo keturiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti alkoholio. Paskirta bausmė teisinga.
7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – A. K. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Nustatyta, kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,08 promilės neblaivumas), tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų tiek sau, tiek visuomenės ir eismo saugumui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgta ir į sunkinančią aplinkybę – A. K. yra recidyvistas. Iš esmės griežtesnės bausmės parinkimą nulėmė ir tai, kad nuteistasis A. K. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško nusikaltimo padarymą, tai yra automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio. A. K. baustas ir administracine tvarka (b. l. 58), nedirba. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Įvertinęs visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. K. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. K. kelias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis nesutikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo A. K. parinkta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant, atitinka bausmės paskirtį, o švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
9. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo atžvilgiu tinkamiausia bausmė – bauda. Nors baudžiamasis įstatymas numato ir finansinio pobūdžio bausmę, visgi teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nemato galimybės bausmės tikslus pasiekti skiriant A. K. baudą. Kaip jau minėta, A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. K. buvo skirta 80 MGL (4000 Eur) bauda (neatlikta baudos bausmės dalis – 78 MGL (3900 Eur)), jos mokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atidėtas 14 mėnesių (b. l. 69-70). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. baudos – 3 900 Eur, A. K. nemokėjo (b. l. 72). Sodros išrašo duomenimis, A. K. nedirba (b. l. 56). Nuteistasis A. K., prašydamas skirti baudą, akcentuoja, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos jis neturėjo galimybių sumokėti dėl ligos, tačiau, paskyrus apelianto prašomą baudą, finansinė našta jam tik padidėtų, todėl ši bausmės rūšis nėra tinkama. Be to, anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia manyti, jog paskyrus apeliantui finansinio pobūdžio bausmės rūšį būtų pasiekti bausmės tikslai. Priešingai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent laisvės atėmimo bausmė yra adekvati A. K. padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybės pavojingumui, atitinka tiek bausmės tikslus, tiek bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskyrė tokias baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai paveikti nuteistojo elgesį.
10. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atliekant su laisvės atėmimu susijusią bausmę bei turint teistumą bus apribota galimybė įsidarbinti, kad tai neigiamai paveiktų vaikų socialinius ryšius. Pabrėžtina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, be to, A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 120 Eur. Nuteistojo A. K. teigimu, minėto automobilio vertė siekia tik apie 500 Eur. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019 pažymėta, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, konfiskuotino automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu, kuriame nurodyta, jog automobilio vidutinė kaina su PVM yra 1120 Eur (b. l. 37). Nuteistasis A. K. bando sumenkinti VšĮ „Emprekis“ nustatytą transporto priemonės kainą, apeliuoja į teismui pateiktuose pardavimų skelbimuose nurodytas automobilių „Seat Alhambra“ kainas. Teisėjų kolegija vertina, kad skelbimai nelaikytini tinkamu įrodymu, paneigiančiu VšĮ „Emprekis“ pateiktą įvertinimą. Suprantama, jog skelbimuose atsispindi konkretaus automobilio pardavėjo subjektyvi nuomonė dėl parduodamo automobilio vertės. Pažymėtina, kad nuteistasis, nesutikdamas su konfiskuotino turto verte, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų kitaip ją įvertinti, prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareiškė. Taigi, apeliantui nepateikus jokių objektyvių ir patikimų įrodymų dėl neva ydingai nustatytos konfiskuotino turto vertės, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstą konfiskuotino turto vertę.
14. Be to, nuteistasis A. K. ginčija pirmosios instancijos teismo BK 68 straipsnio pagrindu nustatytą maksimalų penkerių metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.
15. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tuomet, kai asmuo naudodamasis šia teise padaro nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijai abejonių nekyla dėl teismo sprendimo A. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones). A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kaip minėta, ne pirmą kartą, nors padarinių nebuvo, turtinių pretenzijų nepareikšta, sprendimas skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę yra teisingas. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio veikų bei pataisyti kaltininką atsveria jo patiriamus nepatogumus.
16. Baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiosiomis teisėmis terminas gali būti nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą – penkerius metus, tačiau teismo išvada dėl maksimalaus termino nėra motyvuota. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas A. K. skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą minimaliam, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – keturiems mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laiką nustatė artimą vidurkiui, tai yra, dvejiems metams. Šiuo atveju bausmės trukmė yra ženkliai mažesnė, nei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje skirtas uždraudimas naudotis minėta specialia teise maksimaliam terminui nėra proporcingas ir teisingas. Baudžiamojo poveikio priemonės parenkamos atsižvelgus į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Minėtos baudžiamojo poveikio terminas mažintinas iki vidurkio, trejų metų. Toks terminas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.
17. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiuoti nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2020 m. balandžio 13 d. nutarimu įtariamajam A. K. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91), kurią paskyrus jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 13 d. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį keičia.
18. Apibendrinant kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, skiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, kuris mažintinas iki trejų metų, termino pradžią nustatant nuo 2020 m. balandžio 13 d. Dėl apeliacinio skundo reikalavimų pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, konfiskuotino turto vertės sumažinimo, teisėjų kolegija konstatavo šių reikalavimų nepagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendį:
nuteistajam A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sumažinti iki 3 (trejų) metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 13 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.