Telšių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui G. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. G .V, L. P., G. V. ir D. V., išvadą duodančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje rekomenduoja B. G .V nustatyti rūpybą ir skirti L. P. jos rūpintoja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. G .V paaiškino, jog dėl savo fizinės sveikatos būklės nebegali savimi pasirūpinti, atlikti buitinių darbų. Šiuo metu ji serga cukralige, turi širdies stimuliatorių, serga Alzheimerio liga, jai pripažinta demencija. Ji sunkiai vaikšto, dreba rankos, dėl to pati nieko nebegali pasidaryti. Sutinka, jog rūpintoja būtų paskirta jos dukra L. P. Pažymėjo, jog dukrai notarine tvarka yra surašiusi įgaliojimą. Ji su dukra kartu gyvena ir dukra ja rūpinasi. Nurodė, jog turi dar du sūnus, tačiau jie ja pasirūpinti negali. Prašė teismo tenkinti pareiškimą ir jos rūpintoja paskirti dukrą L. P.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. P. palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog mamos judėjimas yra pakankamai ribotas, todėl jai yra reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Su mama kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, nuolatine jos priežiūra rūpinasi apie porą metų. Po buvusio insulto mamai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, ji pati nepasigamina maisto ir nepavalgo, neapsirengia, nebegali pasirūpinti savo higiena. Sutinka būti savo mamos rūpintoja. Šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos mamai yra reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Kartais būna taip, jog mama nieko neprisimena. Pažymėjo, jog nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų rūpintis mama. Prašė teismo ją paskirti mamos B. G .V rūpintoja.

Išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas G. G. teismo posėdyje palaikė institucijos pateiktą išvadą, nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiškimu jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti savo pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus sprendimą „Dėl specialiųjų poreikių“ Nr. STS-2312 B. G .V nuo (duoemenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taip pat pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. STS-2313 „Dėl vidutinių specialiųjų poreikių lygio nustatymo, B. G .V nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog B. G .V be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nebėra savarankiška buityje, negali pati pasirūpinti namais, laikytina, jog B. G .V būtinas rūpybos nustatymas jos teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jai nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją (CK 3.279 straipsnio 1 dalis).

Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 3.242, 3.279 straipsniai). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad B. G .V rūpinasi jos dukra L. P. B. G .V turi dar du sūnus, tačiau dukra L. P. geriausiai pasirūpina jos priežiūra, žino jos poreikius. Byloje pateikti B. G .V sūnų G. V. ir D. V. sutikimai, kuriuose jie nurodo, jog tuo atveju, jeigu jų mamai B. G .V būtų nustatyta fizinio asmens rūpyba, jie sutinka, kad mamos rūpintoja būtų paskirta jų sesuo L. P. L. P. nėra teista, yra bausta už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą, bylos nagrinėjimo metu nuobauda nebagaliojanti, šis administracinis nusižengimas nesudaro pagrindo neigiamai charakterizuoti L. P., jis nėra esminis vertinant L. P. asmenybę siekiant tapti B. G .V rūpintoja. Teismo posėdžio metu L. P. patvirtino, kad sutinka būti paskirta B. G .V rūpintoja. Teismo posėdžio metu B. G .V sutiko, jog ja rūpintųsi dukra L. P. L. P. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jos sveikata leidžia rūpintis mama.

Įvertinus rekomenduojamo paskirti rūpintoja asmens – L. P. moralines ir asmenines savybes, galimybę įgyvendinti rūpintojos funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam steigiama rūpyba (yra B. G .V dukra), nesant kitų asmenų, kurie pageidautų rūpintis B. G .V, būsimos rūpintojos pageidavimą, ir būsimosios rūpintinės nuomonę, kuri neprieštarauja jos interesams, ir nenustačius pagrindų, kliudančių L. P. tapti B. G .V rūpintoja, L. P. skirtina B. G .V rūpintoja (CK 3.279 straipsnis).

L. P. skirtina B. G .V rūpintoja CK 3.279 straipsnio pagrindu. Šios teisės normos tikslas – užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių asmuo turi dėl sveikatos būklės. Rūpintojui atliekant savo pareigas taikomi bendrieji globėjų (rūpintojų) veiklos reikalavimai (CK 3.240–3.247 straipsniai), išskyrus CK 3.279 straipsnyje nustatytas išimtis ir nurodytus ypatumus. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniam atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats.

Veikdami CK 3.279 straipsnio pagrindu, rūpintojas ir veiksnus fizinis asmuo sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, ir ja remdamasis rūpintojas tvarko veiksnaus fizinio asmens turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises. Taigi rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma įstatyme nurodyta sutartis, kurios pagrindu rūpintojas valdo, naudoja ir disponuoja veiksnaus asmens turtu, o ne veiksnaus asmens turto administravimas. Nes, kaip pažymėta pirmiau, rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais. Rūpintojo ir rūpintinio santykiams CK 3.244 straipsnyje įtvirtinti ribojimai taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų sudarytai sutarčiai (CK 3.279 straipsnio 5 dalis), nes CK 3.244 straipsnyje nustatyti ribojimai visų pirma skirti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimo apsaugai užtikrinti, nustatant papildomas garantijas, tokias kaip teismo leidimas disponuoti atitinkamo dydžio pinigų suma ar nekilnojamuoju turtu, tačiau tai nereiškia, kad šios papildomos garantijos visais atvejais turi būti taikomos ir rūpintojui, tvarkančiam veiksnaus asmens turtinius reikalus CK 3.279 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju B. G .V ir L. P. 2023 m. gegužės 4 d. sudarė įgaliojimą, pagal kurį, be kita ko, B. G .V įgaliojo savo dukrą L. P. atstovauti ją visose valstybinėse ir savivaldybės institucijose, kitose privačiose įmonėse, atstovauti dėl jai priklausančios pensijos išmokėjimo, disponuoti jai priklausančiomis lėšomis. Todėl šiuo atveju rūpintojas atstovauja rūpintinį įgaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra.

Paskirtai rūpintojai L. P. išaiškintinos jos, kaip rūpintojos teisės ir pareigos: rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų; jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina B. G. V. , jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 4 dalis).

Teismo nutartis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 493, 496, 509 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti B. G .V, gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti B. G .V rūpintoją L. P., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti B. G .V, jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Rūpintojai L. P. išaiškinti jos teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240–3.247 straipsniuose:

rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą;

rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį;

padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo;

visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės;

rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių;

jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų. Jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti.

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Dėl šios teismo nutarties per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.