Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Antano Ablingio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Paširvis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Paširvis“ skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims F. S. , M. G. , P. R. , T. Ž. dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-28 įsakymo Nr. 9-97 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo“ 3 punkto ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-04 įsakymo Nr. 2.3-2959-89 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre nustatymo ir pakeitimo Širvintų mieste“ 1.4 punkto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Pareiškėjas nesutiko su atsakovų priimtais sprendimais, nes jais nustatyti 62 kv. m. ploto kelio servitutas ir 107 kv. m. ploto servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas UAB „Paširvis“ ir F. S. naudojamam 0.036 ha ploto valstybinės žemės sklypui, esančiam Vilniaus g. 54 A, Širvintose. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 737/1000 dalys pastato adresu Vilniaus g. 54A, Širvintose, pastato bendraturčiui F. S. priklauso 263/1000 dalys pastato, pareiškėjui buvo išnuomotas ne aukciono tvarka pastato sklypas ir ½ dalis aikštelės sklypo, naudojama teritorija faktiškai buvo suformuota kaip trys valstybinės žemės sklypai, pareiškėjas pastatą naudoja smulkiam verslui – pastato patalpose gyventojams ir įmonėms teikiamos foto paslaugos, avalynės, remonto, kirpyklos, paminklų gamybos, skalbimo ir kitos paslaugos. Pareiškėjas 2005 m. kreipėsi į Vilniaus apskritės viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti pastato sklypą ir ½ dalį aikštelės sklypo. 2006-05-30 raštu Širvintų rajono savivaldybės administraciją pranešė pareiškėjui, kad privažiavimo prie gyvenamojo namo Vilniaus g. 58 užtikrinimui yra nustatytas kelio servitutas pareiškėjo nuomojamame žemės sklype. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiami atsakovų sprendimai dėl servitutų nustatymo pažeidžia imperatyvias teisės normas, nes nebuvo parengtas detalusis planas, kuriame būtų suplanuoti servitutai, VAVA 2006-04-04 priimtas įsakymas nepagrįstas konkrečiomis įstatyminėmis teisės normomis, leidžiančiomis priimti tokį administracinį aktą šiuo konkrečiu atveju, jame nenurodyti privalomi duomenys dėl servituto nustatymo, būtent nenurodyta – nustatymo kelio servituto vieta bei ribos, kokias naudojimosi servitutu teises ir kokiomis sąlygomis turi viešpataujančio daikto savininkas, nenurodytas viešpataujantis daiktas ir jo savininkai, tuo įsakymas sukelia neapibrėžtas teisines pasekmes, be to savivaldybės administracijos direktorius nėra kompetentingas administraciniu aktu nustatyti žemės servitutų, nes tai išimtinė apskrities viršininko kompetencija. Pažymėjo, kad kelio servitutas aikštelės sklypui buvo nustatytas nepagrįstai ir žymiai pablogina sklypo naudojimo ir komercinės veiklos pastate vykdymo sąlygas, nes žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas Vilniaus g. 58, Širvintose, betarpiškai ribojasi su Vilniaus gatve, todėl įvažiavimas galimas tiesiogiai iš Vilniaus gatvės, kaip ir į kitus sklypus išilgai Vilniaus gatvės, 1997-04-22, kai VAVA priėmė sprendimą dėl žemės sklypų Vilniaus g. 54A, Širvintose, suformavimo ir nuomos pareiškėjui ir F. S. buvo priimtas sprendimas, kad žemės servitutai šiems sklypams neturi būti nustatomi, po šio sprendimo priėmimo buvo vykdomas teritorijos detalusis planavimas, tačiau jame nenumatyta galimybė iš esmės keisti šių sklypų naudojimo sąlygas, todėl nebuvo pagrindo atsirasti kelio servituto būtinybei, be to, dėl kelio servituto nustatymo žymiai sumažėja žemės faktinis plotas klientų automobiliams parkuoti prie komercinio pastato, dėl šios priežasties mažėja klientų ir pareiškėjas patiria nuostolių iš komercinės veiklos pastate. Pareiškėjo teigimu, kelio servituto nustatymas aikštelės sklypui buvo netikslingas, nebūtinas, o todėl negalimas, servitutų nustatymas nesilaikant visų jo nustatymo sąlygų laikytinas neteisėtu, o nepagrįstai ir neteisėtai nustačius servitutus, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo buvo apribotos ir pažeistos pareiškėjo, kaip tapusio tarnaujančiu aikštelės sklypo nuomininko ir būsimo savininko teisės bei teisėti interesai.

Tretieji suinteresuoti asmenys P. R. ir M. G. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad šiame sklype yra jų bendras ūkio pastatas, kuriame jie visi laiko kūrenimui reikalingas malkas bei tualetas ir visi privažiuoja prie ūkinio pastato per valstybės žemės sklypą, nes jokio kito privažiavimo paprasčiau nėra. Pažymėjo, kad anksčiau jokių nesusipratimų nebuvo, tačiau 2004 m. UAB „Paširvis“ direktorius pradėjo reikšti pretenzijas. Pabrėžė, kad būtinybė nustatyti šį servitutą po 1997 m. atsirado, nes gretimame sklype buvo žymiai išplėstas buvęs pastatas ir panaikintas ten buvęs keliukas, per kurį galėdavo privažiuoti į namų valdą, įvažiavimo iš kitos pusės įrengti neįmanoma, nes įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

II

III

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes (ABTĮ 57 str. 6 d., 81 str.), neatsakė į pareiškėjo iškeltus reikšmingus teisės klausimas, dėl ko teismo sprendimas yra nemotyvuotas (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).

Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 straipsnis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.) formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Teismas vertina, kad bendrosios kompetencijos teismų nuostatos apie būtinybę suderinti skirtingus interesus yra svarbios ir administracinėje byloje sprendžiant dėl servitutų nustatytų administraciniu sprendimu, nepaisant to, kad pareiškėjas UAB „Paširvis“ naudojasi žeme nuomos pagrindais. Todėl teismas negalėjo ignoruoti pareiškėjo argumentų ir turėjo svarstyti ar byloje nagrinėjamu atveju administraciniais sprendimais nėra be pakankamo pagrindo varžoma UAB „Paširvis“ teisė naudotis žemės sklypu. Pareiškėjas teigia, kad sklypas Vilniaus g. 58, Širvintos betarpiškai ribojasi su Vilniaus gatve, todėl servitutas per jo nuomojamą žemės sklypą nebuvo būtinas, nes į sklypą Vilniaus g. 58 gali būti įrengiamas įvažiavimas iš Vilniaus gatvės. Teismas šių aplinkybių nenustatė ir dėl šių argumentų nepasisakė. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Apskrities viršininkas nustato servitutus savo sprendimu - administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Žemės įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo; viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Taigi, nustatomas servitutas negali prieštarauti teritorijų planavimo dokumentams. Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypui ir greta esančiai teritorijai yra patvirtintas ir galioja vienintelis detalusis planas - 2003 m. patvirtintas 4 ha teritorijos kairiosios Širvintos upės pakrantės Širvintų m. detalusis planas, kuriame servitutai žemės sklypui nėra nustatyti. Iš šio detaliojo plano matyti, kad įvažiavimas į sklypą Vilniaus g. 58 yra numatytas iš Vilniaus gatvės. Taigi, byloje yra duomenų, kad skundžiami administraciniai aktai gali prieštarauti vėliausiam teritorijų planavimo dokumentui. Bet, pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks detalusis planas galioja ginčo teritorijai, ar jame yra numatytas servitutas, ar ginčijamais sprendimais nėra pažeidžiamos paminėtos teisės normos.

Teismas neatsakė ir į kitus pareiškėjo iškeltus teisinius klausimus. Todėl teismo sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Paširvis“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.