- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 1S-62-238/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- S. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo S. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 91-252, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. A. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant, kad galutinė subendrinta paskirta bausmė yra laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 16 d., jos pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėn. 18 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 91-252 nutarta netaikyti nuteistajam S. A. lygtinio paleidimo, padarius išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija tokią išvadą padarė apsvarsčiusi visą pateiktą medžiagą, vertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau nuteistasis atvykęs į pataisos namus teigė, kad pagal jo kultūrą ir religiją jis negali dirbti pataisos namuose esančių visų darbų. Toks nuteistojo mąstymas rodo, jog nuteistasis neturi teigiamos darbinės motyvacijos, o tai svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Komisija taip pat pažymėjo, kad 2018 m. liepos 2 d. buvo gauta pažyma Nr. G-13678 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, jam pasibaigęs Šengeno vizos galiojimas ir Migracijos skyriuje bus sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo grąžinimo atgal į Baltarusijos Respubliką, todėl Komisija konstatavo, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį komisijos nutarimą nuteistasis S. A. skundė teismui.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi nuteistojo S. A. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nors nustatyta žema – 29 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau įvertino tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę ir privalo mažinti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog S. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – bendrininkų grupėje padarė du sunkius nusikaltimus, anksčiau jau buvo ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, yra paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, apylinkės teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami S. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – mąstymas ir elgesys; nuostatos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent, nuteisto asmens teistumų, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinimas, teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai - mąstymas ir elgesys; nuostatos, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo; tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad gali atsirasti vėl; numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai; linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruodamas ilgalaikes problemas; turi kategorišką nuomonę; savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo tai, jog Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas laisvės bausmę nuteistasis šiuo metu nedirba, taip pat, kaip nurodyta Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą mokamo darbo neatsisakė, tačiau teigia, jog pagal religiją negalėtų dirbti visų darbų, todėl konstatuotina, kad jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Nuteistajam pataisos įstaigoje aktyviai nesiekiant bet kokios galimybės įsidarbinti, tik patvirtina nuteistojo dviprasmišką požiūrį į darbą bei nepakankamas pastangas vykdyti vienos iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – pataisos įstaigoje užsiimti darbine veikla (įsidarbinti). Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes padarė išvadą, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis S. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog nagrinėjant jo skundą dėl Komisijos nutarimo, teismas priėmė formalią, nepagrįstą nutartį. Teismas nepaisė lygtinio paleidimo tikslų, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistasis pažymi, jog teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi ta aplinkybe, kad jis nedirba jokio apmokamo darbo. Teigia, kad daug kartų kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau jis nebuvo įdarbintas. Nuteistojo manymu, elgesio teigiamos aplinkybės parodo, jog likusią bausmės dalį jis gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, o su šeima.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo S. A. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tris kartus skatintas, bausmės atlikimo metu drausmės pažeidimų nepadarė, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Nuteistasis S. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (29 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistojo pakartotinio elgesio rizika nuo paskutinio rizikos vertinimo sumažėjo vos 2 svertiniais balais (2019 m. birželio 20 d. buvo 31 balas), t. y. mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro 13 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
12. Abejonių S. A. pasiruošimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti kelia jo mąstymas ir elgesys, nuostatos, kurios nustatytos vertinant nuteistojo praeities teistumus, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kurią padarė įvertinęs visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai (mąstymas ir elgesys; nuostatos, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo; tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad gali atsirasti vėl; numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai; linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, galbūt ignoruodamas ilgalaikes problemas; turi kategorišką nuomonę; savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais), kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – bendrininkų grupėje padarė dvi sunkias nusikaltimas veikas, anksčiau buvo teistas 2(du) kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ir šios aplinkybės patvirtina, neabejotiną nuteistojo pavojingumą visuomenei.
13. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai rėmėsi ta aplinkybe, kad jis nedirba. Nurodo, kad jis daug kartų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau jis nebuvo įdarbintas. Skundą nagrinėjantis teismas, tikrindamas šią aplinkybę, užklausė pataisos namų administraciją apie tai, ar nuteistasis kreipėsi dėl darbo į administraciją. Buvo pateikti duomenys apie tai, kad 2019-10-10 S. A. teikė prašymą Valstybės įmonės „X“ Pravieniškių filialo direktoriui ir prašė priimti į darbą darbininku.
14. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas nurodė tai, jog Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas laisvės bausmę nuteistasis šiuo metu nedirba, taip pat, kaip nurodyta Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą mokamo darbo neatsisakė, tačiau teigė, jog pagal religiją negalėtų dirbti visų darbų, todėl konstatavo, kad jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Nuteistajam pataisos įstaigoje aktyviai nesiekiant bet kokios galimybės įsidarbinti, tik patvirtina nuteistojo dviprasmišką požiūrį į darbą bei nepakankamas pastangas vykdyti vienos iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – pataisos įstaigoje užsiimti darbine veikla (įsidarbinti).
15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis šiuo metu nedirba. Tačiau sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad bausmės atlikimo metu jis siekė įsidarbinti ir šią aplinkybę patvirtina jo rašytas prašymas dėl darbo. Individualaus socialinės reabilitacijos plane (2018-07-09) numatyta nuteistajam užsiimti darbine veikla. Taigi, nuo 2018-07-09 nuteistasis tik 2019-10-10 pareiškė norą dirbti, iki to laiko tokio noro neišreiškė ir prašymų neteikė (šias aplinkybes patvirtina PN pateikta informacija). Visgi, pažymėtina ta aplinkybė (ji nurodyta komisijos nutarime), kad nuteistasis atvykęs į pataisos namus mokamo darbo neatsisakė, tačiau teigė, kad pagal jo kultūrą ir religiją jis negali dirbti pataisos namuose esančių visų darbų. Todėl komisijos nutarime pagrįstai nurodyta, kad toks nuteistojo mąstymas rodo, jog nuteistasis neturi teigiamos darbinės motyvacijos, o tai svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Šią aplinkybę įvertino ir teismas.
16. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nors ir yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, kadangi nuteistasis S. A. šiuo metu neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo reikalavimų.
18. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. A. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios Komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas ir nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės. S. A., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo įsiklausyti į Komisijos ir teismo išsakytus argumentus, laikytis bausmės atlikimo režimo, sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, bei įtikinti tiek Komisiją, tiek teismus, kad ateityje jis gali gyventi laisvėje veikdamas išimtinai teisėtais būdais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo S. A. skundas netenkinamas ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.