Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-23 · Byla Nr. TS-104-548/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-23
Bylos Nr.
TS-104-548/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26591-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
D. R.
Kategorijos
Byla Nr. TS-104-548/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26591-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 23 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. gynėjo advokato V. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. RV-23-5505 netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2024 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 20 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-5505 netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Komisija nutarime nurodo ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai yra, stebimas teigiamas nuteistojo požiūris ir pastangos prisitaikyti prie nustatytos tvarkos ir sąlygų įkalinimo metu – pavyksta elgtis tinkamai, pastangas vykdyti resocializacijos plano priemones rodo, išklausė laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programą, 2024 m. gegužės 6 d. baigė AA/AN paremtą 12-os žingsnių programą. Tačiau Komisija pažymi ir tai, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes teigiami elgesio pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Komisija nutarė, kad atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

Šalies argumentai

Nuteistojo D. R. gynėjas advokatas V. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-5505 ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo instituto taikymui. Nuteistasis darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai. Taip pat, skunde nurodoma, jog nuteistasis reikalingas savo artimiesiems, kurie yra laisvėje, tai yra pasirūpinti mama bei savo šeimos poreikiais, kadangi turi finansinių įsipareigojimų, o finansinė našta šiuo metu perkelta sutuoktinei. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nėra baustas drausmine tvarka, dalyvavo reabilitacijos prevencijos programoje nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo, ne kartą prašėsi darbo laisvės atėmimo vietoje ir tai, advokato manymu, parodo jo elgesį ir norą dirbti ir išlaikyti save. Šiuo metu lanko šiuos būrelius: odos dirbiniai, dailė, psichologiją prieš alkoholio ir narkotikų vartojimą, praėjo 12 žingsnių programą su psichologu. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo jis iš karto prisipažino pilnai, jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Šiuo metu, nuteistasis labai pergyvena, yra padaręs išvadas dėl padarytų nusikaltimų, apgalvojęs ateities planus būti su šeima, susilaukti šeimos pagausėjimo, padėti mamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas galėtų būti laikoma apsauginiu faktoriumi nuo tolesnio nusikalstamumo, suvokia, jog norėdamas tinkamai reintegruotis visuomenėje turi laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir nuteistojo atžvilgu taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. R. gynėjo advokato V. A. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pažymėtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam D. R., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmės dalį, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Tiek nuteistojo D. R. gynėjo advokato V. A., tiek Komisijos nutarime yra nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, jis yra reikalingas savo artimiesiems, kurie yra laisvėje, tai yra pasirūpinti mama bei savo šeimos poreikiais, kadangi turi finansinių įsipareigojimų, o finansinė našta šiuo metu perkelta sutuoktinei, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nėra baustas drausmine tvarka, dalyvavo reabilitacijos prevencijos programoje nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo, ne kartą prašėsi darbo laisvės atėmimo vietoje, lanko būrelius: odos dirbiniai, dailė, psichologiją prieš alkoholio ir narkotikų vartojimą, praėjo 12 žingsnių programą su psichologu, dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis iš karto prisipažino pilnai, jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, yra padaręs išvadas dėl padarytų nusikaltimų, apgalvojęs ateities planus būti su šeima, susilaukti šeimos pagausėjimo, padėti mamai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas galėtų būti laikoma apsauginiu faktoriumi nuo tolesnio nusikalstamumo, suvokia, jog norėdamas tinkamai reintegruotis visuomenėje turi laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių. Teismas pritaria šioms teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiuo metu, išskirtinai teigiamu elgesiu nuteistasis dar nepasižymi, todėl nėra nustatyta ir akivaizdi pažanga siekiant maksimaliai koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančius duomenis sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo atžvilgiu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemą. Tačiau, atkreipiamas dėmesys į tai, kad po atlikto minėtos rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie neleidžia daryti išvados dėl nuteistojo pataisos proceso veiksmingumo. Minėti veiksniai (lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir privalo būti koreguojami iš esmės. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyto nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio. Tuo tarpu, nuteistojo advokato skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir tai galėtų būti laikoma apsauginiu veiksniu, teismo vertinimu yra laikytina nepagrįsta. Nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus nebuvo susidūręs su socialinių ryšių sunkumais ar atskirtimi ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl ir šiuo atveju ši aplinkybė nėra laikytina išimtinai saugančia nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste neatskleidžia nuteistojo daromos akivaizdžios pažangos ir neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, kad pataisos procesas asmenį paveikė taip, jog jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Skunde akcentuojama, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas. Vis tik, teismas pažymi, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų ir tai nėra niekuo išskirtinis elgesys, tuo tarpu išskirtinai teigiamo elgesio nuteistasis nedemonstruoja – nei karto nebuvo skatintas. Taigi, nors yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau įvertinus tai, kad kol kas nestebima teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, spręsti, kad šiuo metu lygtinis paleidimas būtų aktualus ir Komisijos nutarimas turi būti naikinamas, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad D. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs dar sąlyginai mažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, o likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, vis dar yra ženkli, todėl nuteistasis dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. R. gynėjo advokato V. A. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. RV-23-5505 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. R. gynėjo advokato V. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis