- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- e2-4767-1004/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02630-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- Z. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž., D. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovės Z. Ž. ieškinį atsakovams A. Ž. ir D. Ž. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, šiltnamis, garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir P. Ž. santuoka. Gavusi teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo manė, jog ištuoka jau yra oficialiai įregistruota. 2000-10-17 nusipirko žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), neįregistravusi ištuokos. Pažymėjo, kad vos po kelių dienų, t.y. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota šalių ištuoka ir gautas ištuokos liudijimas. 2017 m. kovo mėn., nusprendus parduoti minėtą turtą iš notaro sužinojo, jog šis turtas laikomas įgytu santuokos su P. Ž. metu. Paaiškino, kad dėl šios priežasties šiuo metu negali parduoti turimo turto. Nurodė, jog minėtą turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir šių aplinkybių neginčija atsakovai. Jie yra velionio P. Ž. įpėdiniai, o po P. Ž. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.
Ieškovė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Ieškovė paaiškino, jog dėl teisinio nežinojimo skyrybų procese nevykusiai iš savo asmeninių lėšų nusipirko nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, jog gavosi taip, jog minimą nekilnojamąjį turtą įsigijo santuokos metu, todėl jo dabar negali parduoti. Pripažįsta, jog taip įvyko, nes nebuvo įregistravusi ištuokos. Tarp jos ir atsakovų nėra prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo pripažinti įsigytą turtą jos asmenine nuosavybe. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad ieškinys pagrįstas ir turi būti tenkintas.
Nesant ginčo atsakovai kartu su ieškiniu pateikė byloje atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkintas (b.l. 15,17). Atsakovams raštu pareiškus, kad ieškinį pripažįsta, teismas 2017-03-30 nutartimi (b.l. 28) skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir ją baigė nagrinėti iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 140 str. 2 d.). Teismas įvertino išdėstytas aplinkybes ir nenustatė CPK 42 str. 2 d. numatytų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovai teismo posėdyje sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais. Nurodė, jog ieškovės ieškinio faktiniai duomenys yra teisingi, papildymų ir pretenzijų ieškovei neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka, įregistruota tarp P. Ž. ir Z. A. (Ž.), turinčių du nepilnamečius vaikus, nutraukta (civilinės bylos Nr. 2¹¹-3712/2000 m.) (b.l. 10). 2000-10-17 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Z. Ž. įsigijo 0,0692 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatų registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti Z. Ž. nuosavybe (b.l. 5-6,7-9,25-26), kuriuos ketina parduoti, ką patvirtina AB SEB banko raštas (b.l. 14). Ištuokos liudijimo kopija patvirtina, jog ištuoka tarp P. Ž. ir Z. Ž. įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) po jo mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (b.l. 12,24).
Dėl ginčo esmės
Ieškovės ieškinys paduotas ginčo teisenos tvarka, pareiškiant reikalavimą atsakovams, jog santuokos metu Z. Ž. įgytas jau minėtas nekilnojamasis turtas turi būti laikomas jos asmenine nuosavybe.
Atsakovai pripažino ieškinį visiškai, ginčo tarp šalių nėra, todėl teismo motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 268 str. 5 d.).
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 str. 1,3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007). Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.
Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 str. nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 str. palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-280/2008).
Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Ieškovės sandoris dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo buvo sudarytas santuokos metu, neįregistravus teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo. Šalių ištuoka įregistruota tik po trijų dienų nuo notarinės minimo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovė ginčo turtą siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų. Nurodytiems ieškovės faktiniams duomenims neprieštarauja ir atsakovai.
Nėra duomenų, jog šalių susitarimu ar pareiškus ieškinį teisme, santuokos metu turėtas turtas būtų padalintas (SŠK 24 str.), (duomenys neskelbtini) P. Ž. mirė, po jo mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Nors teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo yra duomenys, jog šalys gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tačiau santuokinių ryšių nepalaiko, dvasiniai ryšiai tarp jų nutrūkę, tačiau po santuokos nutraukimo iki pat P. Ž. mirties buvę sutuoktiniai per įstatymo nustatytą terminą (SŠK 23 str. 4 d.) nesikreipė į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Ieškovės įgytas minimas nekilnojamasis turtas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 str. 1 d., 388 str. 2 d.). Tačiau pripažintina, jog šis ieškovės 2000-10-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš asmeninių lėšų įgytas turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 7 p.). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes notaras tikslu tvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį pagrįstai pareikalavo teismo sprendimo dėl ieškovės santuokos metu įgyto turto priklausomybės.
Ieškovė nepareiškė atsakovams reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma, tenkanti kiekvienai šaliai, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,263, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad 0,0692 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pastatų registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei Z. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.