Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo M. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. balandžio 19 d. surašė M. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio 19 d., apie 11.15 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, keikėsi necenzūriniais žodžiais T. N. atžvilgiu bei ją įžeidinėjo. Tokiais veiksmais M. N. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu M. N. už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė įspėjimą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad M. N. anksčiau būtų baustas administracine tvarka, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir asmeniui skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 174 straipsnio sankcijoje.

II.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji T. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kadangi byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių M. N. atsakomybę. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą padarė būdamas neblaivus, kas, remiantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktu, laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ji, kaip nukentėjusioji, nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką ir vietą, taip pažeidžiant jos procesines teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, kadangi teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę, nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta, nuobaudą. Taip pat pažymi, jog ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma nėra ius cogens norma, todėl teismas asmens neblaivumo galėjo nepripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas M. N. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o asmens girtumo teismas gali nepripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat nurodo, jog T. N. savo teiginio dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo nepagrindžia jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Teigia, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, be to, jo padarymą sąlygojo pačios apeliantės veiksmai, kai ji neteisėtai bandė patekti į butą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. N. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.

Ginčo dėl minėto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl M. N. kaltės padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo nepagrįstai taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Taip pat pažymima, jog T. N., kaip nukentėjusioji, nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką ir vietą, todėl negalėjo pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis.

ATPK 273 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala, jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.), apie teismo posėdžio laiką ir vietą, be kita ko, pranešama nukentėjusiam asmeniui. Atitinkamai ATPK 280 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia klausimą, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta reaguojant į T. N. pranešimą ir rašytinį pareiškimą dėl M. N. veiksmų jos atžvilgiu (b. l. 2-4, 7). Tačiau T. N. nagrinėjamoje byloje nebuvo įtraukta nukentėjusiąja, todėl apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai nebuvo pranešta. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi (b. l. 39-40) nusprendė M. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apie jos nagrinėjimą įstatyme numatyta tvarka informavus visus byloje dalyvaujančius asmenis (b. l. 44), konstatuotina, jog galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam asmeniui buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti visomis turimomis procesinėmis teisėmis.

Pasisakydama dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tačiau ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės buvo nustatytos.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje buvo nustatyta M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, laikydamasis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, nagrinėjamu atveju pagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo nelaikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, pagrįstai M. N. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Apeliantė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad paskyrus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl asmeniui paskirta nuobauda laikytina pakankama.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, ji nėra per švelni, atitinka M. N. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.