Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M. ir jo atstovui advokatui Linui Meškiui,

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei vyriausiajai specialistei Ilonai M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-1208-2021, ROIK: 21131144236, pakeitimo juo paskirtą administracinę nuobaudą 200 Eur baudą pakeičiant į kitą administracinę nuobaudą – įspėjimą arba neskiriant administracinės nuobaudos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. (toliau ir – pareiškėjas, apeliantas) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Institucija) 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-1208-2021 (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį 200 Eur dydžio bauda už tai, jog būdamas atsakingu už tinkamą apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad pažeidime nurodytos deklaracijos būtų pateiktos laiku:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM313) už 2021 m. vasario mėn. (pateikimo terminas iki 2021 m. kovo 15 d.) ir vėlavo pateikti (GPM313) už 2020 m. lapkričio mėn. (pateikimo data 2020 m. gruodžio 21 d., pateikimo terminas iki 2020 m. gruodžio 15 d.), už 2020 m. gruodžio mėn. (pateikimo data 2021 m. sausio 18 d., pateikimo terminas iki 2021 m. sausio 15 d.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121, 13 punktą. Taip pat Bendrovė nepateikė Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2020 m. I-II ketv. ( pateikimo terminas iki 2020 m. kovo 16 d.), ir už 2020 m. III-IV ketv. (pateikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 15 d.). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir šios deklaracijos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 289, 8 punkto reikalavimus;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (KIT711) už 2020 m. (pateikimo terminas iki 2021 m. vasario 15 d.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. VA-40, 27 punktą;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (KIT711) už 2020 m. (pateikimo terminas iki 2021 m. vasario 15 d.) pateikė 2021 m. vasario 18 d., t. y. pavėluotai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir šios formos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. VA-40, 27 punktą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nepateikė Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2020 m. I-II ketv. (pateikimo terminas iki 2020 m. kovo 16 d.), ir už 2020 m. III-IV ketv. (pateikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 15 d.). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir šios deklaracijos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 289, 8 punkto reikalavimus;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 302486109, nepateikė Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2020 m. I-II ketv. (pateikimo terminas iki 2020 m. kovo 16 d.), ir už 2020 m. III-IV ketv. (pateikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 15 d.). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir šios deklaracijos pildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 289, 8 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta, o skundu nutarimą prašo pakeisti ir vietoj skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos 200 Eur baudos skirti kitą administracinę nuobaudą – įspėjimą arba administracinės nuobaudos neskirti.

Skunde nurodoma, jog pareiškėjas nekvestionuoja nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ir neginčija fakto, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas už tą patį ANK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą. Į teismą pareiškėjas kreipiasi prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, jog esant padarytam administraciniam nusižengimui administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti neskiriama. Skunde pažymima, kad Institucijos paskirta 200 Eur bauda pati savaime nėra neproporcingai didelė ar neteisinga, tačiau M. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, nubaudimas ANK 187 straipsnio 2 dalies pagrindu gali sukelti pražūtingas teisines pasekmes jo vadovaujamoms įmonėms. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad laikoma, jog mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienerius metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1500 Eur ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95, 99, 127, 132, 134, 137,142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose ANK straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta ANK 40 straipsnyje. Skunde nurodoma, kad M. M. 2020 rugsėjo 8 d. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas už tą patį ANK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą, todėl skundžiamas nutarimas suponavo pakartotinumo aplinkybę, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Pareiškėjo įsitikinimu, jo vadovaujamų įmonių pripažinimas neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų galėtų sąlygoti iš esmės pražūtingas pasekmes šioms įmonėms – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, iš jų gali būti pareikalauta grąžinti valstybės suteiktas subsidijas, gautas nukentėjus nuo COVID-19 sukeltos pandemijos. Visos pareiškėjo vadovaujamos įmonės itin nukentėjo nuo COVID-19 sukeltos pandemijos, ką pagrindžia skundo prieduose pateikti išrašai iš VMI interneto svetainės ir išrašai iš interneto svetainės www.rekvizitai.lt. Dėl šalyje paskelbto karantino UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau daugiau kaip metus laiko buvo priverstos sustabdyti savo ūkinę-komercinę veiklą. Restoranus valdančios įmonės ir vienam iš restoranų patalpas nuomojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės buvo privestos prie bankroto, tačiau to pavyko išvengti gavus bent dalinę valstybės paramą. Institucijai priėmus skundžiamą nutarimą iškilo grėsmė tolesnei visų įmonių perspektyvai – jeigu valstybė pareikalautų grąžinti iš visų penkių įmonių suteiktą paramą, joms grėstų nemokumas, kas sąlygotų didžiulius praradimus ne tik pačioms įmonėms ir jų savininkams, tačiau ir pačiai valstybei ir įmonių darbuotojams, kurie netektų darbo vietų, iškiltų grėsmė 93 žmonėms netekti darbo vietų. Skunde prašoma atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – pavėlavimą pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktų nustatytas deklaracijas bei į tai, kad visos skundžiamame nutarime nurodytos deklaracijos yra pateiktos. Šis pažeidimas nesukėlė valstybei ar juo labiau kitiems asmenims jokių neigiamų pasekmių, deklaracijų nepateikimas neįtakojo mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimo. Taip pat prašoma atsižvelgti į kaltės formą ir rūšį – pareiškėjo vadovaujamos įmonės deklaracijų laiku nepateikė laiku (kai kuriais atvejais pavėlavo pateikti vos kelias dienas) ne tyčia, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pareiškėjo įsitikinimu, vien padaryto administracinio nusižengimo konstatavimas yra pakankamas administracinės atsakomybės tikslams pasiekti, todėl vadovaujantis išdėstytais motyvais skundu prašoma paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. 200 Eur piniginę baudą, pakeisti į kitą administracinę nuobaudą – įspėjimą arba administracinės nuobaudos neskirti.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir paskirta nuobauda yra teisinga. Institucija pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, paskyrė minimalią 200 Eur baudą. Institucija išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, nepažeisdama procesinių teisės normų, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu vėlavus teikti jo vadovaujamų įmonių deklaracijas ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė minimalią nuobaudą, kuria, Institucijos nuomone, būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jo vadovaujamų įmonių veikla karantino laikotarpiu buvo visiškai apribota, verslas buvo visiškai sustojęs, todėl kreipėsi į valstybę dėl subsidijų – finansinės paramos išlaikyti darbuotojus, t. y. gauti lėšų mokėti darbuotojams už prastovas. Įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ priklauso patalpos, kurias nuomojasi restoranų veiklą vykdanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti veiklos, nebuvo pajamų, negalėjo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas įkeistas bankui, paimtas kreditas. Nuomos kompensavimui jokių subsidijų negalėjo gauti, nes tai yra susijusios įmonės, turėjo išsilaikyti iš savo resursų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra su kitomis įmonėmis nesusijusi, ji vykdo visai kitą veiklą. Jei skundžiamu nutarimu paskirta bauda bus palikta, tai visos jo įmonės bus įtrauktos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą – taip jį žodžiu informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja, jokio rašytinio patvirtinimo neturi. Jei įsiteisės nutarimas, įmonės neteks teisės kreiptis pagalbos į valstybę ir dėl to gali bankrutuoti. Įmonėse dirba nemažai žmonių, suteikia darbo vietas, moka mokesčius, kad nebankrutuotų ir dirbtų toliau. Deklaracijos pateiktos pavėlavus tik kelias dienas. Vienos įmonės buhalterė buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, negalėjo grįžti dėl atšauktų skrydžiu ir neturėjo prisijungimų, dėl to deklaraciją pateikė pavėlavusi, kitos įmonės buhalteris irgi pavėlavo kelias dienas, nes yra vyresnio amžiaus ir, kiek jam (pareiškėjui) žinoma, turėjo sveikatos problemų – nors tai nepateisina padarytų pažeidimų, bet turėtų būti įvertintas žmogiškasis faktorius. Visi darbuotojai karantino laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu, žmonės tiesiog pamiršo. Tai nebuvo drastiškas nusižengimas, kuriuo valstybės biudžetui padaryta didelė žala. Jei turėtų grąžinti gautas subsidijas, būtų sunku, tektų eiti į banką skolintis, tačiau bankas, tikriausiai, atsisakytų skolinti. Jam nėra žinoma, ar reikėtų grąžinti visas gautas subsidijas, t. y. tas, kurios įmonėms išmokėtos iki skundžiamo nutarimo priėmimo. Kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažįsta ir dėl to labai gailisi. Nesukontroliavo, kad deklaracijos būtų pateiktos laiku, pripažįsta, jog yra atsakingas už nesavalaikį jų pateikimą. Mano, kad nutarimu paskirta sankcija būtų neadekvati, jei visos penkios įmonės, kurios dirba ilgą laiką, moka mokesčius, išlaiko darbuotojus ir suteikia darbo vietas, būtų įtrauktos į nepatikimų įmonių sąrašą, nors 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu jis buvo nubaustas tik už vienos iš jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaracijų nepateikimą laiku.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti ir palaikė Institucijos atsiliepime į skundą pateiktus argumentus. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn tik dėl vienos įmonės, tik dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, jos nuomone, tik ši įmonė turėtų būti laikoma neatitinkančia minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų įsiteisėjus skundžiamam nutarimui. Institucijos atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aptariamu atveju deklaracijas pavėluotai pateikė ne viena, o visos penkios pareiškėjo vadovaujamos įmonės, administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, tuo tarpu nutarimu pareiškėjui skirta tik minimali bauda, t. y. ir taip išskirtinai švelni administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo vadovaujamos įmonės buvo tarp tų, kurios dėl šalyje paskelbto karantino nukentėjo labiausiai, todėl jeigu reikėtų dar ir grąžinti valstybės išmokėtas subsidijas, jos bankrutuotų.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 187 straipsnio 2 dalis numato, kad ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo 200 iki 390 eurų. Nagrinėjamu atveju M. M. veika atitinka ANK 187 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės požymį – deklaracijų nepateikimą ir pavėluotą pateikimą.

Pareiškėjas neginčija faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, o taip pat ir savo kaltės dėl jo padarymo. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog nesukontroliavo, kad deklaracijos būtų pateiktos laiku. Jo teigimu, įmonių buhalteriai vėlavo pateikti deklaracijas dėl susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių. Pareiškėjas pripažino, kad yra atsakingas už nesavalaikį deklaracijų pateikimą. Skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimą vietoj paskirtos administracinės nuobaudos 200 Eur baudos skirti kitą administracinę nuobaudą – įspėjimą arba administracinės nuobaudos neskirti. Prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį motyvuojamas tuo, kad nors paskirta 200 Eur bauda pati savaime nėra neproporcingai didelė ar neteisinga, tačiau M. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, nubaudimas ANK 187 straipsnio 2 dalies pagrindu gali sukelti pražūtingas teisines pasekmes jo vadovaujamoms įmonėms. Įsiteisėjus skundžiamam nutarimui pareiškėjo vadovaujamos įmonės nebus laikomos atitinkančiomis minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnyje. Kadangi M. M. atžvilgiu 2020 rugsėjo 8 d. jau buvo priimtas nutarimas už tą patį ANK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą, M. M. skundžiamu nutarimu skyrus baudą už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jo vadovaujamos įmonės neatitiks Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto kriterijaus. Skunde pažymima, jog pareiškėjo vadovaujamų įmonių pripažinimas neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų galėtų sąlygoti iš esmės pražūtingas pasekmes šioms įmonėms – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, iš jų gali būti pareikalauta grąžinti valstybės suteiktas subsidijas, gautas nukentėjus nuo COVID-19 sukeltos pandemijos. Skunde prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį akcentuojamas padaryto administracinio nusižengimo pobūdis – pavėlavimas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktų nustatytas deklaracijas bei tai, kad visos skundžiamame nutarime nurodytos deklaracijos buvo pateiktos ir šis pažeidimas nesukėlė valstybei ar juo labiau kitiems asmenims jokių neigiamų pasekmių, deklaracijų nepateikimas neįtakojo mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimo. Taip pat prašoma atsižvelgti į kaltės formą ir rūšį – pareiškėjo vadovaujamos įmonės deklaracijų nepateikė laiku (kai kuriais atvejais pavėlavo pateikti vos kelias dienas) ne tyčia, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą.

Nesutiktina su pareiškėjo nuostata, kad tai, jog įmonės tik pavėlavo pateikti deklaracijas, tačiau vėliau jas pateikė, laikytina aplinkybe, rodančia mažesnį veikos pavojingumą. Iš ANK 187 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, kad būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Dėl skundo motyvo, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė valstybei ar kitiems asmenims jokių neigiamų pasekmių, deklaracijų nepateikimas neįtakojo mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimo, pasakytina, jog įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą ar jų pavėluotą pateikimą – ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.

Pareiškėjo skunde pateikiami argumentai, kad jo vadovaujamos įmonės deklaracijų nepateikė laiku ne tyčia, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, taip pat nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, buhalterių asmeninio pobūdžio aplinkybės, pareiškėjo vadovaujamų įmonių darbuotojų sunkumai dirbant nuotoliniu būdu, nelaikytini objektyviomis aplinkybėmis, pateisinančiomis deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą, tuo labiau, kad deklaracijų nepateikimas ir pavėluotas pateikimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis – šio pobūdžio pažeidimai fiksuoti visose penkiose pareiškėjo vadovaujamose įmonėse, deklaracijos nepateiktos bei vėluotos pateikti skirtingais laikotarpiais (pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė Avansinio pelno mokesčio deklaracijos (FR0430) už 2020 m. I-II ketv. (pateikimo terminas iki 2020 m. kovo 16 d.), ir už 2020 m. III-IV ketv. (pateikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 15 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (KIT711) už 2020 m. (pateikimo terminas iki 2021 m. vasario 15 d.) pateikė 2021 m. vasario 18 d. ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (administracinio nusižengimo byla ROIK: 21131144236, b. l. 6–8) – tai pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Be to, pareiškėjas, kaip UAB „Miesto puota LT“ vadovas, yra baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį surašant 2020 m. rugpjūčio 3 d. administracinį nurodymą už įmonės veiklos statistinės informacijos nepateikimą Lietuvos statistikos departamentui (administracinio nusižengimo byla ROIK: 21131144236, b. l. 6–9). Paminėtos aplinkybės neleidžia pareiškėjo asmenybės, jo, kaip vadovo, charakterizuoti iškirtinai teigiamai.

Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš skundo motyvų matyti, jog pareiškėjas prisipažino padaręs ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atitinkamai, yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo: nutarime nurodytina pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui už pakartotinį (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apimantį nevienkartinį penkių įmonių įvairių deklaracijų nepateikimą ir nesavalaikį pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, paskirta tik minimali 200 Eur bauda, vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nesudaro pagrindo keisti nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, šioje byloje nenustatyta. Vietoj nutarimu skirtos 200 Eur baudos paskyrus pareiškėjui įspėjimą administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje nebus pasiekti – 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu už analogiškos veikos padarymą pareiškėjui skirtas įspėjimas neatgrasė pareiškėjo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Jei 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn tik kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas dėl šioje vienoje įmonėje nustatytų pažeidimų, tai skundžiamu nutarimu jis traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip penkių įmonių vadovas ir pažeidimai fiksuojami jau ne vienoje, o penkiose įmonėse – akivaizdu, kad antruoju atveju padaryta veika yra pavojingesnė, nei ta, dėl kurios buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimas. Nesant pagrindo pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą skirti įspėjimo, administracinės nuobaudos neskyrimas, ko yra prašoma skundu, tuo labiau negalimas – administracinės nuobaudos neskyrimas už pakartotinį pavojingesnį administracinį nusižengimą neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, o pareiškėjui apskritai sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę skunde nurodytais pagrindais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda 200 Eur bauda pati savaime nėra neproporcingai didelė ar neteisinga, t. y. pats pareiškėjas paskirtą baudą laiko proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir teisinga. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad 200 Eur bauda jam nėra didelė ir jis turi galimybę ją susimokėti. Nurodyti pareiškėjo argumentai teismui leidžia daryti išvadą, jog prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį pareiškėjas iš esmės siekia ne šioje nuostatoje numatytų tikslų, t. y. jo tikslas nėra, kad jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda arba kad jam administracinė nuobauda nebūtų paskirta, kaip tai numato aptariama nuostata. Tikrasis pareiškėjo ketinimas – išvengti ne ANK, o kituose teisės aktuose numatytų teisinių pasekmių kurias jo vadovaujamoms įmonėms gali sukelti jam, kaip įmonių vadovui, skundžiamu nutarimu paskirta bauda už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis nenumato teismui galimybės tinkamai parinktos bei individualizuotos administracinės nuobaudos keisti į švelnesnę ar administracinės nuobaudos apskritai neskirti tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar su juo susiję asmenys tokiu būdu galėtų išvengti kituose teisės aktuose pagal atitinkamą ANK straipsnį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar su juo susijusiems asmenims taikomų suvaržymų.

Kaip deklaratyvų ir nepagrįsta objektyviais duomenimis teismas vertina pareiškėjo motyvą, kad jo vadovaujamų įmonių pripažinimas neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų galėtų sąlygoti iš esmės pražūtingas pasekmes šioms įmonėms, kad iš įmonių gali būti pareikalauta grąžinti valstybės suteiktas subsidijas, gautas nukentėjus nuo COVID-19 sukeltos pandemijos. Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24, (toliau – Aprašas) 17.4 punktas numato, jog subsidija pareiškėjui gali būti skiriama, jei pareiškėjas subsidijų paraiškos pateikimo dieną ir tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų, nustatytų Aprašo 41 punkte, sudarymo dieną atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnyje. Tačiau Apraše nėra numatyta, kad pareiškėjas turėtų grąžinti išmokėtą subsidiją, jei po jos skyrimo taptų neatitinkančiu minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Tai, kad pareiškėjo vadovaujamos įmonės iš valstybės gavo subsidijas, kaip įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 sukeltos pandemijos, ne tik nelaikytina pareiškėjo veikos pavojingumą mažinančia aplinkybe, bet priešingai – Teismo vertinimu, ypatingai svarbu, kad į subsidijas pretenduojančios ir jas gavusios įmonės ataskaitas, deklaracijas ir kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus bei duomenis pateiktų tinkamai ir laiku, kad nekiltų jokių abejonių dėl subsidijas gavusio subjekto veiklos teisėtumo, kad būtų galima įvertinti realią padėtį įmonėje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą parinkta tinkamai, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais sankcijos ribose, todėl jo skundas atmetamas, o skundžiamu nutarimu už šį administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.

Pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitoje dalyje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-1208-2021, ROIK: 21131144236, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21131144236 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.