Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-463-174/2010

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4; 1.2.25.4.4.; 1.1.9.2.; 2.1.15.1.1.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. spalio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 4 dalį ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikytas D. J. BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikyta D. J. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Bausmės pradžią D. J. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiųjų L. P., L. P., I. P., O. V. K. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Priteista iš D. J. 5 9136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. P. naudai.

Priteista iš D. J. 4 9136,80 Lt neturtinės žalos bei 320 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiojo L. P. naudai.

Priteista iš D. J. 4 9136,80 Lt neturtinės žalos bei 320 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiosios I. P. naudai.

Priteista iš D. J. 4 9136,80 Lt neturtinės žalos bei 320 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiosios O. V. K. naudai.

Priteista iš D. J. 1 000 Lt neturtinės žalos bei 250 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiosios A. R. naudai.

Priteista iš UAB DK „PZU Lietuva“ 592 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. R. naudai.

Pratęstas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės S. P. 2010-01-28 nutarimu laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. J. turtą – piniginius indėlius bankuose bei automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki D. J. visiškai atlygins nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, išieškojimą nukreipiant ir į šį D. J. turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis 2009-11-26, apie 07.27 val. Klaipėdos m., Kretingos g., sukeldamas pavojų saugiam eismui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Mazda Xedos 9“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį įjungus artimuosius žibintus apie 40 metrų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Mazda Xedos 9“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. P.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. P. sunkiai sutrikdyta sveikata, I. P., L. P., O. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, o A. R. padaryta didelė turtinė 10 000 Lt žala dėl transporto priemonės „Mazda Xedos“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo. Šiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų numatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmeninis, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų) ir 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas).

Pirma, UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde pažymi, kad draudikas neturi pagrindo apmokėti likusias išlaidas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, nes: 1) nuo eismo įvykio iki draudiko atsakingo eksperto sugadintos transporto priemonės MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), apžiūros dienos praėjo 4 dienos, todėl po automobilio apžiūros 2009 m. lapkričio 30 d. nukentėjusysis visiškai galėjo realizuoti sugadintą automobilį savo iniciatyva, o draudikas nebėra atsakingas už papildomai patirtų saugojimo išlaidų atlyginimą; 2) byloje nėra jokių duomenų apie tai, kur buvo transportuotas sugadintas automobilis MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), antrą kartą, todėl papildomai patirtos 100 Lt išlaidos negali būti laikomos būtinomis ir priverstinėmis, taigi nėra pagrindo ir jas apmokėti.

Antra, baudžiamojoje byloje yra pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 00013311, iš kurios matyti, kad už automobilio MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą nukentėjusioji sumokėjo 350 Lt.

Analizuojant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį („Jeigu draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingas nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo“), matyti, kad atsakingas draudikas yra įpareigotas atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtas turto vertintojo išlaidas tik tuomet, kai draudiko įgaliotas asmuo neatvyko apžiūrėti sugadinto turto per 3 darbo dienas (15 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į turto vertintoją savo lėšomis. Atsižvelgiant i tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ įgaliotas ekspertas sugadintą automobilį MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo per įstatymo numatytą laiką, draudikas nėra įpareigotas atlyginti nukentėjusiosios patirtas turto vertintojo išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į ribotą draudiko atsakomybę, UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, A. R. ieškinys UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Priešingu atveju, būtų pažeista CK 6.251 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Taip pat UAB DK „PZU Lietuva“ atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukiant draudiką į bylą civiliniu atsakovu, buvo pareikšti tik L. P., O. K. ir I. P. civiliniai ieškiniai. Todėl savo 2010-05-24 rašytiniuose paaiškinimuose draudikas išsamiai pasisakė tik dėl šių pareikštų reikalavimų. Kaip nurodyta teismo nuosprendyje, A. R. padarytą turtinę ir neturtinę žalą nurodė prieš teisiamąjį posėdį pateiktame ieškinio pareiškime. Kadangi civilinis atsakovas apie papildomai pareikštus reikalavimus nebuvo informuotas, darytina išvada, kad buvo pažeistos BPK 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jo teisės, taigi atitinkamai draudikas neturėjo galimybės išreikšti savo pozicijos dėl pareikšto A. R. civilinio ieškinio.

Atsikirtimuose į nuteistojo D. J. apeliacinį skundą nukentėjusieji L. P., I. P. ir O. K. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendį.

Atsikirtimuose į civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą nukentėjusioji A. R. prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis sutinka, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – paskirta pagrįstai, nes jis eismo įvykį sukėlė būtent naudodamasis šia teise, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to kilo dideli materialiniai padariniai, autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusiųjų sveikata – viena iš labiausiai saugomų asmens vertybių. Tačiau nuteistasis D. J. nesutinka, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones, jam turi būti atimta maksimaliam – trejų metų – laikotarpiui.

Kolegija nesutinka su nuteistojo D. J. apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokiam ilgam laikotarpiui uždraudė jam naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje nustatyta, kad D. J. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Mazda Xedos 9“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. P.. Nors D. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Ši nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. P. sveikata, nukentėjusiesiems I. P., L. P., O. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, A. R. padaryta didelė turtinė žala – 10 000 Lt – dėl transporto priemonės „Mazda Xedos“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo. Taigi D. J. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, kad jis nuolatos daro administracinės teisės pažeidimus vairuodamas transporto priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismas, atidėjęs D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, padarė pagrįstą išvadą, jog jam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi, neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, tik ši baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo pobūdį bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti D. J. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę, siekiant priversti D. J. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

Nors nuteistasis nurodo, kad pernelyg ilgas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas apsunkins ne tik jo, bet ir mamos gyvenimą, kadangi bus kliūtis nuvykti į darbą UAB „Klaipėdos mėsinė“, kuri yra Silgalių k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., o važinėti visuomeniniu transportu iš savo gyvenamosios vietos jis neturi galimybės, tai apsunkintų galimybę išsaugoti darbo vietą, be to, negalės lankyti Plungėje vienos gyvenančios mamos bei padėti jai ūkio bei buities darbuose, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto skundo teiginys negali būti suabsoliutintas. Kaip minėta, D. J. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, todėl kolegija neabejoja, kad D. J. vėl vairavo transporto priemonę neatsakingai ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir būtent tokiu būdu padarė nusikaltimą, tai yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Tokiu savo elgesiu D. J. sąmoningai ignoravo aplinkybę, jog taip besielgdamas gali prarasti jam buityje reikalingą teisę vairuoti transporto priemones. Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė D. J. skirta, be kitų tikslų, ir siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai liečia ir galimų naujų nusikalstamų veikų prevenciją, nuteistajam naudojantis šia specialia teise. Todėl D. J. argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė trejų metų laikotarpiui atims galimybę išsaugoti darbą ir lankyti bei buityje padėti Plungėje gyvenančiai motinai, neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl būtinumo skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę trejų metų laikotarpiui pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta pagrįstai, todėl, kolegijos nuomone, trumpesnis draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas nepateisintų apelianto skunde nurodytų motyvų dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo. Tenkinti apelianto prašymą sutrumpinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – terminą nėra pagrindo. Taigi kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Keisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Nors nuteistasis apeliuoja ir į tai, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teisme prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis D. J., pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ir į ją teismas, be kita ko, atsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, ši aplinkybė nebuvo dominuojanti ir esminė skiriant nuteistajam bausmę, nes apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nuosprendyje nurodytų aplinkybių visumą.

Apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio, būtent dėl neturtinės žalos, sumažinimo tenkintina iš dalies ir ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendžio dalis keistina.

Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius civiliniams atsakovams D. J. ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tai yra nukentėjusysis L. P., atstovaujamas savo tėvo L. P., pareiškė 150 000 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusysis L. P. – 150 000 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusioji I. P. – 150 000 Lt civilinį ieškinį, nukentėjusioji O. V. K. – 150 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš D. J. 59 136,80 Lt nukentėjusiojo L. P. naudai, po 49 136,80 Lt nukentėjusiųjų L. P., I. P. ir O. V. K. naudai. UAB DK „PZU Lietuva“ 1000 eurų (3 452,80 Lt) numatytą žalą nukentėjusiesiems atlygino. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji dėl autoįvykio metu jiems padarytų sužalojimų patyrė didelius sukrėtimus ir fizinį skausmą, kad jiems padarytas sveikatos sutrikdymas turi rimtų padarinių jų gyvenimo kokybei ir šie sužalojimai gali turėti įtakos nukentėjusiųjų sveikatai ir ateityje.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nurodė tik pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali būti priteista, ir nuosprendyje tik formaliai pasisakė dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tai yra nepakankamai motyvavo, kuo remiantis priteistinos tokio dydžio neturtinės žalos sumos. Teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgiama tiek į jį didinančias, tiek ir į jį mažinančias aplinkybes, kad būtų pasiekta kiek įmanoma adekvatesnė nukentėjusiųjų patirtiems dvasiniams išgyvenimams, kartu ir fiziniam skausmui, kompensacija. Nagrinėjamu atveju, vertinant nusikalstama veika pažeistų vertybių (sveikata, kūno neliečiamumas ir vientisumas) pobūdį, į nuteistojo neatsakingumą, keturių žmonių sužalojimą, vis dėlto pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam L. P. 59 136,80 Lt, o nukentėjusiesiems L. P., I. P. ir O. V. K. po 49 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į kitas reikšmingas šioje situacijoje aplinkybes, o būtent neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip turtinės žalos kompensavimas, pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kadangi nuteistasis D. J. rodė gerą valią, lankė nukentėjusiuosius ligoninėje, atsiprašė jų ir žadėjo atlyginti padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK VPS atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl L. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Tai taip pat įvertintina sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje paminėti nepakankamai išsamiai ir gana deklaratyviai. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į neturtinės žalos atlyginimo klausimą nei fakto, nei teisės aspektais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, tinkamai jų nemotyvavo, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, į padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio ir kaltės turinį, į kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis, apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su L. P. vairuojamu automobiliu. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, toks visiems vairuotojams, net ir pradedantiesiems, žinomo taisyklių punkto nepaisymas (vairuoti apsvaigusiam nuo alkoholio), rodo didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Tačiau, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai autoįvykio metu sužalojimai vertinami sunkiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis vis dėlto neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai autoįvykio metu žūsta artimieji ir šeimos nariai ir kai autoįvykio metu sužalojimai vertinami sunkiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra skirtingi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai atsižvelgiant į nusikalstama veika pažeistas vertybes (asmens sveikatos sužalojimai) ir pasekmes (asmens gyvybės atėmimas).

Dėl eismo įvykio nukentėjusiajam L. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiųjų L. P., I. P. ir O. V. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jokių naujų duomenų apie nukentėjusiųjų sveikatos būklę, būtinybę gydytis ateityje nebuvo pateikta. Nukentėjusysis L. P., kuriam autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, apklausiamas teisme parodė, kad jaučiausi gerai, duomenų, kad jam ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta. Nors nukentėjusysis L. P., kuriam sveikata dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų buvo sutrikdyta nesunkiai, pateikė darbdavio įgalioto atstovo 2009-12-07 pasiūlymą, atsižvelgiant į ilgalaikį nedarbingumą, nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau šis darbdavio pasiūlymas pateiktas praėjus maždaug dviem savaitėms laiko po autoįvykio, duomenų dėl netekto nedarbingumo byloje nepateikta. Nukentėjusioji I. P., kuriai autoįvykio metu sveikata sutrikdyta nesunkiai, nurodė, jog dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ilgą laiką buvo nedarbinga ir buvo informuota, kad neteks darbo, tačiau duomenų, kad dėl autoįvykio pasekmių prarado darbą, byloje taip pat nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas taip pat nevisiškai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuteistojo D. J. mėnesinė alga yra 900 Lt, jis yra išsituokęs, dukros išlaikymui per mėnesį moka po 500 Lt, turi kitų finansinių įsipareigojimų, jokio nekilnojamojo ar kito turto neturi, išskyrus automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio galėtų būti išieškota visa skundžiamu nuosprendžiu priteista žala. Kadangi eismo įvykio metu jis buvo neblaivus, visiems šiame įvykyje nukentėjusiems asmenims UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginta žala regreso tvarka bus išieškoma iš jo. Įvertinusi šias aplinkybes, kartu atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiesiems priteista neturtinės žalos suma yra per didelė. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas L. P. 59 136,80 Lt, o nukentėjusiesiems L. P., I. P. ir O. V. K. po 49 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis. Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nukentėjusiajam L. P. iki 30 000 Lt, o nukentėjusiesiems L. P., I. P. ir O. V. K. iki 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nesutinka atlyginti nepriklausomam ekspertui samdyti nukentėjusiosios A. R. sumokėtų išlaidų – 350 Lt. Tokią savo poziciją civilinis atsakovas grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kad atsakingas draudikas yra įpareigotas atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtas turto vertintojo išlaidas tik tuomet, kai draudiko įgaliotas asmuo neatvyko apžiūrėti sugadinto turto per 3 darbo dienas, tuo tarpu UAB DK „PZU Lietuva“ įgaliotas ekspertas sugadintą automobilį „Mazda Xedos 9“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo per įstatymo nustatytą laiką, todėl draudikas nėra įpareigotas atlyginti nukentėjusiosios patirtas turto vertinimo išlaidas. Remiantis minėto įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, ir, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ teigimu, šios išlaidos neatlygintinos. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima.

Minėta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsakingas draudikas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Tai ir buvo padaryta. Tačiau nukentėjusioji A. R. nesutiko su civilinio atsakovo nustatyta jos sugadinto automobilio likutine verte, todėl kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Pajūrio autorika“. Tokią teisę ji realizavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Tokia įstatymo nuostata reglamentuoja, kad kilus ginčui nesutinkanti šalis privalo savo lėšomis įrodinėti ginčo dalyką. Tai yra rungtyniškumo principo ginčo procese realizavimo išdava. Todėl pralaimėjusi šalis privalo atlyginti patirtas ginčo išlaidas. Nukentėjusioji A. R., nesutikdama su UAB DK „PZU Lietuva“ eksperto nustatyta sužaloto turto verte, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją dėl padarytos žalos dydžio nustatymo ir už tokią paslaugą nepriklausomam ekspertui sumokėjo 350 Lt savo lėšomis. Būtent šio nepriklausomo eksperto paremta išvada vadovaudamasis draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo kompensavimo išmoką nukentėjusiajai. Tai matyti iš A. R. apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, jog draudikas nukentėjusiajai už automobilį sumokėjo 7 493 Lt, tai yra tą sumą, kokia nurodyta UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje. Vadinasi, draudikas sutiko su nukentėjusiosios iniciatyva samdyto nepriklausomo eksperto nustatyta automobilio verte, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios A. R. patirtos išlaidos – 350 Lt – nepriklausomam ekspertui – „Pajūrio autoritorikai“ – samdyti buvo būtinos, taip buvo išspręstas ginčas dėl likutinės automobilio vertės. Šios išlaidos pagrįstos byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 00013311 (t. 2, b. l. 124), iš kurios matyti, kad už automobilio „Mazda Xedos 9“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą, kuri buvo reikalinga žalos dydžiui, susijusiam su autoįvykiu, nustatyti, nukentėjusioji A. R. sumokėjo 350 Lt. Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai A. R. priteisė 350 Lt jos turėtų išlaidų už automobilio vertinimo paslaugas.

Taip pat nepagrįstas civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumentas, jog draudikas neprivalo mokėti nukentėjusiajai A. R. dalies automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidų.

Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 0008655 matyti, kad už automobilio MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą 10 dienų nukentėjusioji sumokėjo UAB „Priekabos“ 484 Lt (300 Lt už automobilio transportavimą ir 100 Lt už automobilio saugojimą be PVM). Civilinis atsakovas nukentėjusiajai A. R. sumokėjo dalį šių išlaidų – už transporto priemonės MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), transportavimą iš įvykio vietos – 200 Lt (su PVM 242 Lt) ir už automobilio saugojimą 5 dienas – 50 Lt (su PVM 60,50 Lt), iš viso 302,50 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad buvo sumokėta 242 Lt dydžio draudimo išmoka.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ teigimu, draudikas neturi pagrindo sumokėti A. R. pagal pateiktą sąskaitą faktūrą jos turėtas papildomas išlaidas už sugadintos transporto priemonės MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), saugojimą po to, kai draudiko atsakingas ekspertas praėjus 4 dienoms po įvykio – 2009-11-30 – apžiūrėjo šį automobilį, nes po automobilio apžiūros nukentėjusioji A. R. galėjo realizuoti sugadintą automobilį savo iniciatyva, o draudikas nebėra atsakingas už papildomai patirtų saugojimo išlaidų atlyginimą. Be to, civilinio atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų, kur buvo transportuotas sugadintas automobilis MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), antrą kartą, todėl A. R. patirtos 100 Lt išlaidos už automobilio transportavimą iš saugojimo aikštelės negali būti laikomos būtinomis bei priverstinėmis, todėl neturėjo būti priteistos iš draudiko. Teisėjų kolegijos nuomone, šie civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Priešingai nei nurodoma UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde, šios išlaidos buvo būtinos, yra protingos ir pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė nukentėjusiajai A. R. iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

Nukentėjusiosios A. R. atsiliepime į civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą nurodyta, kad draudiko išvada apie sugadintos transporto priemonės MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), likutinę vertę buvo išduota 2009-12-02, tai yra praėjus septynioms dienoms po eismo įvykio. Kadangi nukentėjusioji A. R. nesutiko su draudiko eksperto nurodyta transporto priemonės likutine verte, jau kitą dieną – 2009-12-03 – kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Pajūrio autorika“ dėl automobilio vertės nustatymo. Sugadintą automobilį iš saugojimo aikštelės ji pasiėmė 2009-12-04 vakare, tai yra iš karto po to, kai iš Klaipėdos miesto kelių policijos tyrėjos gavo leidimą ir sumokėjo pinigus. Aptarti duomenys rodo, kad nukentėjusioji A. R. nedelsė pasiimti sugadintą automobilį, jį iš saugojimo aikštelės pasiėmė iš karto po to, kai gavo leidimą, taigi nesiekė didinti išlaidų už automobilio saugojimą. Priešingai nei nurodoma civilinio atsakovo apeliaciniame skunde, neturi reikšmės aplinkybė, kur sugadintas automobilis buvo transportuotas iš saugojimo aikštelės. Šiuo atveju akivaizdu, kad šios nukentėjusiosios A. R. išlaidos priežastiniu ryšiu buvo susijusios su autoįvykiu, ji kaip autoįvykio metu sugadintos transporto priemonės savininkė dėl autoįvykio metu sugadinto jai priklausančio automobilio turėjo priverstinių ir būtinų išlaidų, susijusių su automobilio transportavimu ir saugojimu, šios išlaidos yra protingos, pagrįstos byloje pateikta sąskaita faktūra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė nukentėjusiajai A. R. iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Tačiau šios išlaidos tikslintinos. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 0008655 (t. 2, b. l. 125) matyti, kad už automobilio MAZDA XEDOS 9, (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą 10 dienų nukentėjusioji sumokėjo UAB „Priekabos“ 484 Lt, iš jų 300 Lt už automobilio transportavimą ir 100 Lt už automobilio saugojimą be PVM. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nukentėjusiosios A. R. civilinio ieškinio pareiškimu, kuriame nurodyta, jog pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0008655 pastaroji UAB „Perdangos“ sumokėjo 484 Lt už automobilio transportavimą po autoįvykio bei jo saugojimą, tačiau draudimo bendrovė atlygino tik dalį – 242 Lt – šių išlaidų, todėl teismas priteisė likusią nesumokėtą sumą – 242 Lt. Tačiau tiek civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, tiek nukentėjusiosios A. R. atsiliepime į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nurodyta, kad draudimo bendrovė už automobilio saugojimą ir transportavimą A. R. sumokėjo iš viso 302,50 Lt sumą su PVM. Esant šiems duomenims tikslintina A. R. skundžiamu nuosprendžiu priteista suma, nurodant, kad už automobilio saugojimą ir transportavimą iš UAB DK „PZU Lietuva“ A. R. turi būti priteista likusi draudimo bendrovės nesumokėta suma – 181,50 Lt (484 Lt (nukentėjusiosios A. R. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0008655 turėtos išlaidos už automobilio transportavimą po autoįvykio bei jo saugojimą) – 302,50 Lt (draudimo bendrovės A. R. sumokėta suma) + 350 Lt (A. R. nepriklausomam turto vertintojui UAB „Pajūrio autorika“ sumokėta suma), iš viso 531,50 Lt.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš D. J. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: L. P. – 30 000 Lt; L. P. – 15 000 Lt, I. P. – 15 000 Lt, O. V. K. – 15 000 Lt.

Iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiosios A. R. naudai priteisti 531,50 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.