Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams B. P. Drakšui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014-08-20 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2755 pagrindu įgijo 4/5 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0151-8701), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (b.l. 4). Iš 2014-12-08 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro rašto Nr. S-123 nustatyta, kad B. P. D. J. Drakšienės palikimą priėmė 2001-11-26, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei. Paveldėtojui B. P. Drakšui į palikėjos J. D. 1/5 turto dalį, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 17). Teismui pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas M 1:2000, pagal kurį ieškovas atsakovui siūlo tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojimuisi paskirti 4/5 dalis, t. y. 6.3840 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pažymėtos indeksu 1/A; atsakovui naudojimuisi paskirti 1/5 dalį, t. y. 1.5960 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pažymėtą indeksu 2/B (b.l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d. reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad B. P. (duomenys neskelbtini) 2001-11-26 priėmė palikimą paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo – formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas B. P. (duomenys neskelbtini) yra 1/5 dalies 7.9800 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0151-8701), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kretingos sen., Kretingos r. sav., savininkas, t. y. jam nuosavybės teise priklauso 1.5960 ha ploto žemės sklypo dalis, todėl iš proceso dalyvių turi būti eliminuojama atsakove į procesą įtraukta Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas B. P. (duomenys neskelbtini) yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys 7.9800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. Pagal ieškovui ir atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, ieškovas turi teisę naudotis 4/5 žemės sklypo dalimis, t. y. 6.3840 ha ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovas 1/5 žemės sklypo dalimi, t. y. 1.5960 ha ploto žemės sklypo dalimi. Dėl naudojimosi žemės sklypu proporcingai turimoms dalims šalys nesusitaria, todėl kad atsakovas savo daiktinių teisių į paveldėtą žemės sklypo dalį nėra įregistravęs nekilnojamojo turto registre.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre šalių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir įregistruota. Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi šalių valdomu žemės sklypu tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-08 projektą. Tokia ieškovo pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka šalių turimas idealiąsias žemės sklypo dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, todėl atsakovo teiginys, kad jam priklauso didesnė žemės sklypo dalis yra atmestina kaip nepagrįsta. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui savo siūlomo žemės sklypo naudojimosi projekto.

Teismo nuomone, ieškovo pateiktame projekte realiųjų dalių paskaičiavimo projektas iš esmės atitinka idealiąsias dalis nuosavybėje. Ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas nereikalaus iš šalių papildomų investicijų į naudojamą turtą, kad užtikrinti realų ir patogų naudojimąsi juo, naudojimasis gali būti įgyvendinamas neatidėliojant. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal vidinį įsitikinimą darytina išvada, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu, pagal 2014-10-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 144,50 Lt (41,85 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 3), todėl ši suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo B. P. Drakšo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti 7,9800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Daktarų k., (duomenys neskelbtini) r. sav., naudojimo tvarką tarp bendraturčių (duomenys neskelbtini)“ ir B. P. Drakšo pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ 2014-10-08 parengtą planą taip: IĮ (duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudojimuisi paskirti 4/5 dalis, t. y. 6.3840 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pažymėtos indeksu 1/A; atsakovui B. P. (duomenys neskelbtini) i, a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimuisi paskirti 1/5 dalį, t. y. 1.5960 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „ADR City“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pažymėtą indeksu 2/B.

Priteisti iš B. P. (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai 41,85 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 85 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.