Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2014 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 93-405 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį (du epizodai), 25 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 88054,95 Lt konfiskavimu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį E. K. išteisino, kitą nuosprendžio dalį pakeitė: pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę, veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 181 straipsnio 1 dalies, perkvalifikavo į BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi prie BK 249 straipsnio 3 dalimi paskirtos bausmės teismas pridėjo dalį bausmių paskirtų pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę su 88054,95 Lt konfiskavimu. Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2004-12-05, pabaiga – 2017-12-05.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2014 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 93-405 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. K. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad, nuteistasis E. K. bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, vienas iš jų nusikalstamo susivienijimo, skirto daryti sunkius nusikaltimus, organizavimas, jam vadovavimas. Kaltės dėl atliktų nusikaltimų nepripažino. Įvykdyti nusikaltimai tyčiniai, susiję su finansinės naudos siekimu (plėšimas, svetimo turto prievartavimas). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, jog nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje, be to, yra naudojęs ar grasinęs smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų, nors nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nuteistasis neneigia, kad palaiko kriminalinio pasaulio subkultūrą, tik jo vertinimu, laikymasis kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, turėjimas dviprasmiškos nuostatos į prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą nepanaikina galimybės taikyti lygtinio paleidimo, nors tai ir netrukdo taikyti lygtinį paleidimą, tačiau minėta aplinkybė stiprina teismo įsitikinimą, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti.

Kaip jau minėta, svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, todėl svarbu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra labai didelė – 3 metai 6 mėnesiai (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y., 2014 m. birželio 5 d.). E. K. skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai reikalauja, kad nuteistasis turėtų atlikti didesnę bausmės dalį nei reikalauja įstatymas, atmetamas kaip nepagrįstas. Nuteistasis privalo atlikti jam teismo paskirtą bausmę ir nors E. K. yra atlikęs didesnę laisvės atėmimo bausmės dalį nei reikalauja įstatymas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau jo atliktos bausmės dalis nėra adekvati jo asmenybei ir padarytų nusikaltimų pavojingumui. Akcentuotina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų bei šeimos turėjimas ir siekis grįžti pas šeimą nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nors E. K. atlikdamas bausmę daug kartų skatintas, charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, dalyvavo įvairiuose programose, kursuose bei mokėsi, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (34 balai), tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistąjį šiuo metu galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tokiu atveju nebūtų pažeistas teisingumo principas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto nurodytomis teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu byloje nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.