Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-941-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-19
Bylos Nr.
1S-941-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-941-317/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 93-353 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Pskovo srities Velikije Luki miesto teismo 1998 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 20 metų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi minėtą bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalimis ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 180 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi 25 straipsnio 3 dalimi ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 10 punktais, 24 straipsnio 6 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi ir 253 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. 2012 m. kovo 24 d. Pskovo miesto teismo nutartimi sumažinus 1998 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę iki laisvės atėmimo 18 metų 6 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 1998 m. lapkričio 26 d, nuosprendžiu paskirtą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi suderintą 20 metų laisvės atėmimo bausmę ir nutarė laikyti, kad nuteistajam A. L. skirta galutinė bausmė – 18 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 1998 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2016 m. gegužės 12 d.) – 3 mėnesiai 12 dienų.Komisija 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 93-353 nutarė taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatuodamas, kad jis nepakankamai pagrįstas, nutarime netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis A. L. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šį pažanga, teismo manymu, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis A. L. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra perdėtai žiaurus ir nepagrįstas. Nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laiką nepažeidė režimo ir vidaus tvarkos taisyklių, juo labiau Lietuvos Respublikos įstatymų. Šiuo metu turima galiojanti nuobauda jo teigimu yra nepagrįsta, kadangi prasižengimas buvo „sufabrikuotas“ ir nuobauda negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, kol jos galiojančia nepripažino kompetentingas teismas.Nuteistasis skunde taip pat ginčija ir tai, kad lygtinis paleidimas yra teismo teisė, o ne pareiga. A. L. manymu, įstatyme numatyta vienintelė teismo kompetencija – komisijos sprendimo dėl lygtinio paleidimo anksčiau laiko patvirtinimas, o jokie kiti įgaliojimai teismui nesuteikti. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. L. nėra pagrindo. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju, Komisija, priimdama nutarimą konstatavo, kad nuteistasis A. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo nurodyta: laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, ieškoti galimybių įsidarbinti bei aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. L. per visą bausmės atlikimo laiką pataisos įstaigoje nedirbo ir tik numačius rekomendacijas, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Jis dalyvavo nuteistųjų visuomeniniuose ir pozityvaus užimtumo programose. Pažymėtina, kad iki Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. priimto nutarimo nuteistasis vykdė ir numatytą sąlygą – laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad po nutarimo priėmimo, nuteistasis A. L. 2016 m. gegužės 20 ir 31 dienomis (2 kartus) nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų. Vienu atveju skirta nuobauda – perkeltas 15 parų į kamerų tipo patalpas, kitu atveju – nuobauda neskirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje. Viena iš nuobaudų yra galiojanti, o tai rodo individualaus socialinės reabilitacijos plano, numatyto BVK 137¹ straipsnyje, nevykdymą. Ši aplinkybė formaliai šalina bet kokią galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra ir materialaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į tai, kad A. L., atlikdamas bausmę nuo 1998 metų, neabejotinai žino pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir tik Komisijai priėmus jam teigiamą sprendimą, jis, galimai tikėdamasis, kad šie pažeidimai nebebus svarstytini, iš kart pradėjo nebevykdyti įstaigos administracijos reikalavimų, kas charakterizuoja jį neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, ar išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aplinkybės, kad pataisos namuose nuteistasis vieną kartą naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų, tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę daugiau nei 18 metų pataisos namuose nedirbo, gyvena iš artimųjų paramos, tai, kad jam svarbu išlaikyti statusą nuteistųjų bendrijoje, nei karto nebuvo skatintas, taip pat įrodo nuteistojo savęs aukštinimą ir patvirtina jam nustatytus kriminogeninius veiksnius – daromą aplinkinių įtaką bei polinkį save pateikti socialiai labiau palankiau, savo veiksmus pateisinti, kas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis iš dalies nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, kitus veiksnius. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo A. L. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasOlegas Šibkovas