Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad jo nepilnametis sūnus N. K., gim. 2000 m. liepos 14 d. (Nutarime – 2007-07-14), 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), per prievartą į berniukų persirengimo kambarį įsitempė bendraklasę A. D., gim. 2000 m. rugsėjo 27 d., bei prieš jos valią rankomis lietė jos kūną. Toks N. K. elgesys A. D. buvo nemalonus, nepageidautinas bei žeminantis jos garbę ir orumą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) už nepilnamečio padarytą nedidelį chuliganizmą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 175 straipsnį patraukė jo tėvą A. K. (ATPK 13 str. 2 d.), paskirdamas jam 14,00 Eur baudą.

Apeliaciniame skunde A. K. atstovas-advokatas Dominykas Varnas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATP protokolas), tiek pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino tiek paties konflikto mechanizmą, tiek ir byloje surinktus įrodymus, kaip patvirtinančius A. K. kaltę bei N. K. netinkamą, teisei priešingą elgesį. Teismas taip pat neįvertino ir fakto byloje nepateiktų, tačiau akivaizdžiai esančių įrodymų nuslėpimo nuo Institucijos - N. K. vertimo prisipažinti aplinkybės, mokyklos vaidmens ir atsakomybės už jos priežiūroje esančius vaikus. Anot jo, A. K. administracinės atsakomybės kilimui įrodyti buvo būtina paneigti jo bei jo sūnaus nekaltumo prezumpciją, įrodyti netinkamo auklėjimo veiką, kas nebuvo padaryta. Pažymi, kad byloje buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, o būtent: iki surašant ATP protokolą policijoje A. K., byloje nebuvo paimtas nei jo, nei jo sūnaus paaiškinimas dėl įvykio ar byloje tiriamų aplinkybių. Taip pat advokatui nesuprantama, ar mokymo įstaigoje priverstinai išgautas N. K. 2014 m. rugsėjo 24 d. ranka rašytas ir mokyklos direktoriui adresuotas paaiškinimas byloje buvo vertinamas kaip jo prisipažinimas, ar kaip kitas rašytinis įrodymas, ar apskritai nebuvo vertinamas.

Advokatas skunde akcentuoja N. K. teisme duotus paaiškinimus apie tai, kad kiti du draugai įstūmė A. D. į persirengimo kambarį, o jis tik suėmė ir laikė jos rankas, jog ji nesimuštų, nes prieš tai jie susistumdė. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad N. K. teigimu, būtent pavaduotoja jam pasakė 2014 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime rašyti, jog grabaliojo A. D., darė veiksmus, tačiau iš tiesų jis jos nežnaibė ir jos kūno nelietė. Pažymi, kad šis N. K. paaiškinimas (kaltės pripažinimas) buvo paimtas naudojant prievartą prieš vaiką, t. y. įsakmiai reikalaujant mokyklos direktoriaus pavaduotojai D. Ž. ir nedalyvaujant jo tėvams ar vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams. Advokato nuomone, byloje ypatingai svarbi aplinkybė, kad byloje iki šiol nėra pateikti daugelio kitų moksleivių paaiškinimai apie tą patį įvykį, duoti iš karto po jo. Ir tai leidžia teigti, kad mokyklos administracijos darbuotojai, 2014 m. rugsėjo 25 d. neteisėtai versdami keturiolikmetį vaiką, nedalyvaujant jo tėvams bei vartodami psichologinį spaudimą, raštu prisipažinti tuo, ko jis iš tiesų nepadarė ir jie patys to net nematė, o taip pat vengdami teismui ir policijai atskleisti visus mokykloje surinktus rašytinius duomenis apie tariamą teisės pažeidimą, sukūrė ypač nepalankias sąlygas N. K. elgesio teisingam bei adekvačiam įvertinimui ir tikrovę atitinkančių pirminių faktinių duomenų apie įvykį atkūrimui. Skunde taip pat pažymima, kad nesant jokių neginčijamų įrodymų apie įvykį ir N. K. kaltę, nepavykus išmesti N. K. iš mokyklos klasės mokinių tėvų susirinkimo sprendimu, jis vėliau buvo perkeltas tik į kitą klasę, tačiau į policiją mokyklos direktorius kreipėsi tik dar po 2 savaičių, 2014 m. spalio 10 d., kai A. K. galutinai atsisakė perkelti sūnų į kitą mokyklą savo noru. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju susidariusi situacija turėtų būti vertinama vadovaujantis nekaltumo prezumpcija. Juolab, kad įvykio vietoje nebuvo budinčio mokytojo, dėl ko neįmanoma neginčijamai nustatyti nei konflikto priežasčių, nei jo mechanizmo. Tuo labiau, kad nei vienas liudytojas, įskaitant ir A. D., teismui nenurodė, jog konflikto metu Agnė būtų sakiusi ar šaukusi, jog N. K. ją liečia ar kad ji reikalautų jos neliesti ir pan.

Nepaisant visų procesinių pažeidimų, mokyklos netinkamo darbo organizavimo, įrodymų neišsaugojimo bei abejonių ir neaiškumų dėl paties įvykio mechanizmo, apeliantas akcentuoja, kad N. K. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas kaip mandagus, paslaugus ir gerai išauklėtas, byloje nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Be to, mama I. K. teismui parodė, kad tėvas gerai auklėja sūnų, tai matyti iš rezultatų, jis rūpinasi sūnaus auklėjimu, jie abu su A. K. važiuoja į sūnaus mokyklos tėvų susirinkimus. A. K. parodė, kad jokie papeikimai ar įspėjimai už blogą elgesį jo sūnui anksčiau nebuvo reiškiami, taip pat kad jis pats aiškina sūnui, jog reikia pasitikėti mokytojais. Dėl to suprantama, kad taip išauklėtas jo sūnus ir negalėjo nerašyti pasiaiškinimo reikalaujant mokyklos direktoriaus pavaduotojai, kadangi yra išugdytos pasitikėjimo ir paklusnumo vyresniam savybės. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, advokato nuomone, skundžiamas teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. K. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, jog ATPK 286 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 175 straipsnyje, yra motyvuotos, teisingos ir pagrįstos, atitinkančios faktines aplinkybes. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo nepilnametį sūnų bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl A. K. atsakomybės, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis, aptartais priimtame Nutarime, yra įrodyta, jog nepilnametė mergaitė, prieš savo valią, buvo prievarta įstumta į berniukų persirengimo kambarį, kur kitos lyties paaugliai persirenginėjo, o N. K. A. D. laikė prispaudęs patalpos kampe, liesdamas jos krūtinę ir matant kitiems berniukams. A. D. dėl tokių šio nepilnamečio veiksmų, neturėjo galimybės išeiti iš patalpos. Šios aplinkybės pagrįstai vertintos kaip priekabiavimas, žeminanti mergaitės garbę ir orumą. Todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad nepilnametis N. K. padarė nedidelį chuliganizmą, numatytą ATPK 175 straipsnyje, dėl ko visiškai pagrįstai administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis ATPK 13 straipsnio 2 dalimi, patraukė jo tėvą A. K..

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje buvo padaryti procesiniai pažeidimai, neva, iki surašant ATP protokolą policijoje A. K., byloje nebuvo paimtas nei jo, nei jo sūnaus paaiškinimas dėl įvykio ar byloje tiriamų aplinkybių. Su tuo negalima sutikti pirmiausiai dėl to, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. savo paaiškinimus dėl administracinio teisės pažeidimo yra davęs surašant ATP protokolą, kaip tai yra numatyta ATPK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jo paaiškinimas buvo užrašytas protokolo antroje pusėje (b. l. 1). Įstatymas nereikalauja, kad policijoje būtų apklaustas ir nepilnametis, atlikęs chuliganiškus veiksmus, numatytus ATPK 174 str. Byloje esantis N. K. 2014 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimas patvirtina, kad šis nepilnametis dėl jo veiksmų su nepilnamete pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 5). Be to, bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). O tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta apklausiant pirmosios instancijos teisme tiek A. K., tiek N. K.. Todėl konstatuoti apeliaciniame skunde nurodomus procesinius pažeidimus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Aukštesnysis teismas kritiškai vertina ir apeliacinio skundo argumentus, kad N. K. paaiškinimas buvo išgautas naudojant prievartą, t. y. įsakmiai reikalaujant mokyklos direktoriaus pavaduotojai D. Ž. ir nedalyvaujant jo tėvams ar vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams. Tokių aplinkybių niekas, išskyrus patį N. K., nepatvirtina. Kita vertus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teisme N. K. duodant paaiškinimus, teismo posėdyje dalyvavo tiek jo tėvas, tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, todėl N. K. teisė laisva valia duoti, jo manymu, teisingus parodymus, buvo užtikrinta pirmosios instancijos teisme.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma neginčijamai nustatyti nei konflikto priežasčių, nei jo mechanizmo, nes įvykio vietoje nebuvo budinčio mokytojo. Aukštesnysis teismas pastebi, kad teisės aktai nereikalauja administracinę atsakomybę pagal ATPK 175 straipsnį grįsti būtent suaugusių asmenų parodymais. Šiuo konkrečiu atveju, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia konstatuoti, kad nepilnametis N. K. padarė nedidelį chuliganizmą, o jo pozicija, kad jis tik suėmė ir laikė mergaitės rankas, jog ji nesimuštų, nes prieš tai jie susistumdė, vertintina, kaip gynybinė. Pats faktas, kad nepilnametis įžeidžiamai kibo prie priešingos lyties nepilnametės mergaitės liesdamas jos kūną prieš jos valią, leidžia pagrįstai teigti, jog tokie veiksmai prieštarauja teisei, todėl pagrįstai laikyti nedideliu chuliganizmu.

Skundo argumentai dėl liudytojų parodymų prieštaringumo yra neteisingi. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas nuosekliai ir išsamiai juos išanalizavo, sugretino su paaiškinimais duotais tyrimo metu bei kita byloje surinkta medžiaga, padarė pagrįstą išvadą, jog jie yra iš esmės nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams.

Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra pateikti daugelio kitų moksleivių paaiškinimai apie tą patį įvykį, duoti iš karto po jo, aukštesnysis teismas pastebi, kad apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N575-485/2012, Nr. N575-323/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. K. atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju papildomai rinkti rašytinius įrodymus nebuvo jokio pagrindo. Kita vertus, teisę teikti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje turi ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ATPK 272 str. 1 d.), tačiau jokių papildomų įrodymų jis nepateikė ne tik surašant ATPK protokolą ar pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą betarpiškai, bet apie juos neužsimena net ir skunde.

Aukštesnysis teismas pritaria A. K. atstovo teiginiui, kad byloje nėra jokių N. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien tai negali šalinti A. K. atsakomybės už nagrinėjamu atveju jo nepilnamečio sūnaus padarytą nedidelį chuliganizmą.

Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 175 straipsnį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Dominyko Varno apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.