Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-868-350/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-04
Bylos Nr.
1S-868-350/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Nr. 1S-868-350/2014
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netekintas pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas.

2014-08-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu R. M. skundas dėl 2014-06-20 prokuroro nutarimo panaikinimo netenkintas.

Nesutikdama su 2014-08-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu, R. M. jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014-08-25 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl 2014-06-20 prokuroro nutarimo, panaikinimo buvo atmestas.

Šalies argumentai

R. M. prašo panaikinti 2014-10-01 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir priimti naują sprendimą – ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti.

R. M. pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl to, kad M. S. 2014-01-10 sudavė jai smūgius į akį, lūpas ir į nosį, o 2014-01-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatyta kraujosruva viršutinėje lūpoje, nosies sumušimas, pasireiškęs nosikaulių lūžiu ir poodine kraujosruva, padaryta kietais bukais daiktais dviem trauminiais poveikiais. Tačiau, tvirtina, kad teismas šios specialisto išvados nevertino, o rėmėsi tik 2014-01-22 specialisto išvada, kuria nustatyta, kad pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį negalima atmesti galimybės, kad ji galėjo sužaloti griūdama. R. M. pažymi, kad tai nėra kategoriška išvada, be to, abejomis specialisto išvadomis nustatyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kas, anot pareiškėjos, nepagrindžia išvados, kad jie patirti vieno kritimo metu.

Skundu R. M. nesutinka su teismo išvada, jog neatmetama galimybė, kad ji sužalojimus patyrė nugriuvusi, t.y. neatmestina tikimybė, jog nusikalstama veika apskritai nebuvo įvykdyta. Be to, pareiškėja nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais motyvais, kad nusikalstama veika apskritai nebuvo padaryta, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. S. kaltę, todėl, pažymi, kad teismas privalėjo patikrinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumą nurodytu pagrindu. Teismas nevertino, ar buvo atlikti visi tyrimo veiksmai siekiant nustatyti ją sužalojusį asmenį, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo vietą – pataisos namus bei ribotą asmenų ratą, be to, netinkamai įvertino jos nuoseklius paaiškinimus bei M. S. versijas.

R. M. mano, kad tyrimo medžiagoje prioritetas teikiamas M. S., o ne jos, nukentėjusiosios, nuosekliems paaiškinimams, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai bei specialistų išvados. Teigia, kad prokuroras netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 2 straipsnyje numatytas pareigas, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas objektyviai ir tinkamai, nepasinaudojant visomis galimybėmis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas M. S. atžvilgiu nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. S. atžvilgiu, nes, jos manymu, byloje pakankamai duomenų, kad pastaroji padarė veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje – suduodama smūgius ranka pareiškėjai į veidą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai patvirtina nuoseklūs jos pačios, bei liudytojų parodymai, specialistų išvados.

Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos skunde bei jos 2014-01-13 pareiškime nurodomas aplinkybes.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant patvirtinti ar paneigti pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo apklausti liudytojai – pataisos įstaigos darbuotojai L. Š., V. G., A. J., V. S., kartu su nukentėjusiąja R. M. pataisos namų drausmės grupėje buvusios R. S., J. D., J. A., bei įtariamoji M. S., paskirtos užduotys atlikti objektų – R. M. kūno tyrimą, atliktos akistatos ir kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai.

R. M. skunde nepagrįstai nurodo, kad M. S. kaltę jos atžvilgiu padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių liudytojų parodymai, nes apklausti liudytojais pataisos įstaigos darbuotojai L. Š., V. G., V. S. parodė, kad iškviesti į drausmės grupės patalpas matė R. M., kuri buvo užsidengusi nosį ir teigė, kad ją primušė M. S., tačiau patys R. M. nurodomų jos sužalojimo aplinkybių nematė. Liudytojomis apklaustos nuteistosios R. S., J. D., J. A. teigė, kad joms būnant vienoje patalpoje su nukentėjusiąja R. M. ir nuteistąja M. S., jokio konflikto nebuvo, joms išėjus į lauką parūkyti M. S. ir R. M. liko patalpoje, tik po kurio laiko išgirdo R. M. kviečiant prižiūrėtojus, grįžus į patalpas R. S. pastebėjo iš R. M. nosies varvančius kraujo lašus, J. D. ir J. A. jokių R. M. sužalojimų teigė nemačiusios.

Apklausus įtariamąja pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. S. kaltę neigė, nurodė, kad smūgių R. M. nesudavė, pastaroji galimai susižalojo pati, krisdama tualete.

Atlikus akistatas tarp nukentėjusiosios R. M. ir M. S. kiekviena patvirtino savo parodymus.

Nors nukentėjusioji skunde teigia, kad jos tyčinio sužalojimo aplinkybes patvirtino ir specialistų išvados, tačiau išanalizavus jas matyti, kad 2014-01-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kategoriška, joje nurodoma, kad R. M. nustatyti sužalojimai padaryti galimai jos nurodomu laiku ir aplinkybėmis, todėl tai negali būti besąlygišku įrodymu M. S. kaltei pagrįsti. Tuo labiau, kad papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad neatmetama galimybė, jog R. M. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir jai nugriuvus.

Jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios pareiškėjos apklausas, patvirtinančių R. M. teiginius dėl jos sužalojimo aplinkybių byloje nesurinkta. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktais veiksmais gautų duomenų nepakanka M. S. kaltei pagrįsti.

Skundo argumentai, jog teismas nevertino, ar buvo atlikti visi tyrimo veiksmai siekiant nustatyti ją sužalojusį asmenį ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo, yra nemotyvuotas ir deklaratyvus. Iš teismui pateiktų duomenų ir skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, įvertino jam pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, pasisakė dėl byloje apklaustų proceso dalyvių parodymų ir atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, bei konstatavo, kad BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.

Savo skunde R. M. teigia, kad prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą netinkamai vykdė BPK 2 straipsnyje numatytas pareigas, ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai, nepasinaudojant visomis galimybėmis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Šie jos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

BPK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Išanalizavęs visą, skundą nagrinėjančiam teismui, pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Tačiau vien tai, jog prokurorų ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai netenkina pareiškėjos interesų, nepagrindžiant tokios savo pozicijos jokiais objektyviais tai patvirtinančiais duomenimis, o tik argumentuojant subjektyviomis prielaidomis ir svarstymais, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.

Pareiškėja skunde nesutinka su prokuroro priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir byloje surinktų įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis), o, savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjos skunde pateikti duomenys nėra nauji, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo išnagrinėti, prokurorų priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos, išdėstyta nuomonė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurias reikėti, nustatyti, ištirti ar įvertinti. Be to, spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi. Prokuroro statusas leidžia bei baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas M. S. atžvilgiu nutrauktas pagrįstai.

Tokiu būdu 2014-06-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo M. S. atžvilgiu nutraukimo, 2014-08-25 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą kuriuo atsisakyta panaikinti 2014-06-20 nutarimą ir dėl jų priimtą skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. spalio 1 d Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis