Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta – 60 MGL(7800 litų) bauda. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmę įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas – 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 56 MGL (7280 Lt) bauda. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 2 d. Bauda 2016 m. liepos 13 d. sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J., 2025 m. vasario 7 d. apie 16.45 val., prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuoklio ,,Alcotest 7510 Nr. ARPK-0107“, patikros sertifikato Nr. 2196701, rodmenimis, įvertinus prietaiso paklaidą, jam nustatytas 2,99 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

AB ,,Regitra“ pažymos duomenimis, jog transporto priemonės savininkas yra E. P. (b. l. 45).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARPK-0107“, kuriame nurodyta, jog antruoju tikrinimu kaltinamajam D. J. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas. Tai patvirtina 2025 m. vasario 7 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis nepasirašė dėl neblaivumo (b. l. 33 – 35). Kaltinamasis D. J. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodamas, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį judriomis Kauno gatvėmis. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. J., 2025 m. vasario 7 d. apie 16.45 val., prie Partizanų g. 3 numeriu pažymėto pastato, Kaune, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuoklio ,,Alcotest 7510 Nr. ARPK-0107“, patikros sertifikato Nr. 2196701, rodmenimis, įvertinus prietaiso paklaidą, jam nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, tokiais veiksmais kaltinamasis D. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. J. pateikė prašymą perduoti jį R. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų, ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

R. M. nėra teista, administracine tvarka nebausta, auginanti sūnų gimusį 2019 m. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, t. y., kad ji yra dirbanti (duomenys neskelbtini) taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamojo, teismas sprendžia, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant D. J. prašymui perduoti jį R. M. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis praeityje nors ir teistas, tačiau 2013 m. paskirtą bausmę – baudą sumokėjęs, baustas administracine tvarka. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis D. J. dirba pagal verslo liudijimą.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo D. J. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo vertinimu yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atleidus kaltinamąjį D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis D. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas – 2,99 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi D. J. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teistas vieną kartą 2013 m., baustas administracine tvarka ne už KET pažeidimus, todėl skirtinas mažesnis nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis D. J. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas, per kurį D. J. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 12 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Kaltinamasis D. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priklauso E. P. (b. l. 45). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis automobilį neblaivus vairavo automobilio savininkui apie tai nežinant, todėl nurodytas automobilis buvo pagrįstai grąžintas savininkui ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52, 53 – 54).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, iš kaltinamojo D. J. pagal įstatymą turi būti išieškoma automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymų matyti, kad transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasirinkti metai 2010 m., kaina Lietuvoje su PVM 5 973 Eur (b. l. 44), todėl iš kaltinamojo D. J. išieškotina nurodyta automobilio vertės suma – 5 973,00 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. J., už gynėjos V. S. susidarė 83,33 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių gynėjų dalyvavimu. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš kaltinamojo tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžinti savininkui E. P., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas E. P..

Kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą D. J. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti D. J. laiduotojos R. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti D. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam D. J. baudžiamojo poveikio priemones:

-1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 12 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 5 973 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus).

Išaiškinti kaltinamajam D. J., kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuosprendžiui įsiteisėjus privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintą savininkui E. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti E. P..

Kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.