Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties ir santuokos liudijimų (b. l. 4, 5, 12) matyti, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su N. R., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini), N. R. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentu (b. l. 6-7) N. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jam priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu) Nr. 2, adresu (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekabą, valstybinis (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui A. T. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė 2023 m. spalio 20 d. nutarimu (b. l. 32) atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą A. T. po N. R. mirties, kadangi nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, kito turto - garažo nuosavybės teisės neįregistruotos Registrų centre.

Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis). Iš nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (b. l. 32) matyti, kad N. R. ir A. R. santuokos metu įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, mirus vienam iš sutuoktinių, nėra. Pareiškėjas duomenų apie garažą, kuris nurodytas testamente, teismui nepateikė.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais buvo laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Taigi, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Iš 2002 m. kovo 15 d. susitarimo dėl turto paveldėjimo byloje (b. l. 8-9) matyti, kad įpėdiniai N. R., S. R. ir I. T. po A. R. mirties susitarė, kad piniginis indėlis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka mirusiojo A. R. vaikams S. R. ir I. T., kurie pareiškė, kad neturi ir ateityje neturės pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini)-2, Šiauliuose, įregistruotą N. R. vardu. Duomenų, kad sutuoktinė N. R. būtų atsisakiusi sutuoktinio palikimo, nėra. Iš medicininio mirties liudijimo (b. l. 4) matyti, kad N. R. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad N. R. po savo sutuoktinio A. R. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – gyvendama bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdama, savo nuožiūra tvarkydama, t. y. su paveldimu turtu (dalimi bendrojoje nuosavybėje) elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama, faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėją A. R. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kiti įstatyminiai įpėdiniai notariškai patvirtintu susitarimu patvirtino, kad pretenzijų į mirusiojo A. R. dalį bendrame turte su N. R., t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad N. R. po sutuoktinio A. R. mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimo turto dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos – 6,64 Eur - priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš A. T. valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.