- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- AN20.-461-540/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00472-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- BĮ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
dalyvaujant užsieniečiams nepilnamečiams U. M. F. A. M., S. M. F. A. M., K. M. F. A M., jų įstatyminiam atstovui M. A. bei atstovui advokatui Romui Jonuškai,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Rytai Kudžmienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečių U. M. F. A. M., S. M. F. A. M. ir K. M. F. A. M. (toliau – pareiškėjų) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 28 d. sprendimų Nr. 22S62076, Nr. 22S62074 ir Nr. 22S62075 dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjų atstovas advokatas Paulius Vinkleris skundais prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 28 d. sprendimus Nr. 22S62076, Nr. 22S62074 ir Nr. 22S62075 dalyse dėl U. M. F. A. M., S. M. F. A. M. ir K. M. F. A. M. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas skunde nurodė, kad 2022 m. sausio 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus įleisti asmenis (pareiškėjus) į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenis (pareiškėjus) Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimai motyvuojami tuo, kad pareiškėjai nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjai nesutinka su sprendimu dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų. UTPĮ 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti - operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką — t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. Migracijos departamentas, atsisakydamas suteikti pareiškėjams teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2022 m. sausio 28 d. sprendimuose įvardijo ir konkretų įstatyminį pagrindą, o būtent, UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, kurios reglamentuoja pagrindus, kuriais remiantis konkrečiai gali būti įvertintas pareiškėjo pasislėpimo rizikos veiksnys. Tokiais pagrindais laikytini (įvardinti teismo sprendime): užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; atsisako pateikti duomenis apie save; teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus; pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai. Vertinant ginčijamą sprendimą įvardintų alternatyvių pagrindų kontekste bei jų galimo panaudojimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo aspektu, darytina išvada, jog pagrindas, kuriuo remtasi, atsisakant pareiškėjams suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį teismo sprendimą, t. y., atsisakymo pagrindas (-ai) nėra individualizuotas (-i). Pareiškėjų įsitikinimu teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios nustatytos tiek pareiškėjų apklausos metu, o taip pat ir į tai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus (sunkiau buvo tiksliai prisiminti kai kurias datas, kurių reikalavo pareigūnai), jie nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsieniečius Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan). Šiuo atveju pareiškėjai kartu su tėvais (tėvas M. F. A. A.-M., motina A. N. E. A.-M.) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų ir jų tėvų prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Nr. 22M12505, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir jų tėvams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjų šeima skundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, byla (eI3-5710-428/2022) dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 4 d., todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl užsieniečių įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai su tėvais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio šeima pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Be to, pareiškėjai ir jų tėvai su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę. Irako Respublikos piliečiais prisistatę pareiškėjai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, pareiškėjų tėvai nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdami nedetalią, neišsamią, abstrakčią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai su tėvais gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus kartu su motina laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų ir motinos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjus užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Tačiau šie skundo teiginiai nepagrįsti. Atsižvelgiant į pareiškėjų amžių (U. M. F. A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), S. M. F. A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), K. M. F. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini)), tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti kartu su tėvais, nesuteikiant teisės tiek jiems, tiek jų motinai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Be to, pareiškėjai kartu su tėvais į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje. Pareiškėjai su tėvais iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjai kartu su tėvais gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Apibendrinus išdėstytą informaciją manytina, jog Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu.
Pareiškėjai U. M. F. A. M., S. M. F. A. M., K. M. F. A. M. ir jų atstovas posėdžio metu skundus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad vaikų savijauta yra psichologiškai bloga, jie nori socializuotis, vyriausia dukra jau kalba lietuviškai, lanko mokyklą. Visa šeima nori laisvės.
Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundus atmesti ir sprendimus palikti nepakeistus.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Užsieniečių teisinės padėties. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai užsieniečiai, prisistatantys Irako Respublikos piliečiais U. M. F. A. M., S. M. F. A. M. ir K. M. F. A. M., kartu su tėvais neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Sienos kirtimo metu užsieniečių tapatybė nenustatyta, kadangi jie neturėjo dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užsieniečiai buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 4 d. Užsieniečiai kartu su tėvais pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų ir jų tėvų prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Nr. 22M12505, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir jų tėvams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjų šeima skundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, byla (eI3-5710-428/2022) dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 28 d. priėmė sprendimus įleisti U. M. F. A. M., S. M. F. A. M. ir K. M. F. A. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose pažymėta, kad pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, jų tėvai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais.
Remiantis 2022 m. sausio 27 d. Migracijos Departamento Nr. 22S61595 priimtu sprendimu, kuriuo nepilnamečių pareiškėjų motinos A. N. E. A.-M. atžvilgiu priimtas sprendimas, kuriuo ji įleidžiama į Lietuvos Respubliką be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos nepilnamečių vaikų U. M. F. A. M., S. M. F. A. M. ir K. M. F. A. M. atžvilgiu priimti analogiški sprendimai, nustačius, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad pareiškėjai kartu su tėvais gali pasislėpti arba išvykti į kitą Europos sąjungos šalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).
Įvertinus tai, kad nepilnamečių užsieniečių, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, tėvai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jos bei jos nepilnamečių vaikų tapatybę, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad pareiškėjai kartu su savo tėvais gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento apgyvendinti užsieniečius laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises, be to, jie neturėtų būti atskirti nuo tėvų. Iš pareiškėjų ir jų atstovo paaiškinimų matyti, kad mokyklinio amžiaus vaikai lanko mokyklą, visiems suteikiama reikiama medicininė pagalba, jie aprūpinami būtiniausiais daiktais, maistu. Pareiškėjų tėvai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, pareiškėjų ir jo atstovo nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti sprendimą prieglobsčio procedūroje dėl pareiškėjų išsiuntimo į jų kilmės šalį.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką nepilnamečių užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste, jų bei jų tėvų nesutikimas su priimtais sprendimais (jų dalimis) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, todėl skundai atmestini, o skundžiami sprendimai minėtose dalyse paliktini galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
atmesti užsieniečių U. M. F. A. M., S. M. F. A. M. ir K. M. F. A. M. skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 28 d. sprendimų Nr. 22S62076, Nr. 22S62074 ir Nr. 22S62075 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.