- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-297-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06898-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4592-1028/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. teismo įsakymu iš skolininko A. K. buvo priteista skola kreditorei D. M.. Teisme gautas skolininko pareiškimas dėl proceso atnaujinimo. 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas nustatė skolininkui A. K. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad skolininkas gyvena užsienyje, skolininkas išvykimo iš šalies nėra deklaravęs. VSDFV duomenimis skolininkas kaip tik yra registruotas vykdantis individualią žemės ūkio veiklą šalyje, tačiau nėra duomenų, kokiu adresu ta veikla vykdoma.
2. Konkrečiu atveju www.post.lt duomenimis siuntos skolininkui įteikti nepavyko 2022-01-04, o pranešimas skolininkui paliktas 2022-01-04 arba 2022-01-05 (savaime suprantama greičiausiai 2022-01-04, kada ir buvo bandoma pristatyti siuntą). Teisme šia aplinkybe buvo įsitikinta, kadangi ant voko pieštuku atžymėta 2022-01-05 data. Būtent todėl LITEKO sistemoje apie teismo įsakymo įsiteisėjimą atžymėta 2022-02-25.
Šalies argumentai
3. Skolininkas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo proceso atnaujinimo priežastimi nurodo tik formalų procesinių dokumentų įteikimo būdą ir kad kreditorės pareiškimas yra nepagrįstas. Tačiau nenurodo, kodėl pareiškimas yra nepagrįstas, dėl ko turėtų pasikeisti teismo sprendimas, jei procesas būtų atnaujintas, o byla būtų išnagrinėta iš naujo. Skolininkas nurodo, kad apie teismo procesą sužinojo tik tada, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir buvo areštuotas jam priklausantis turtas. Pastebėtina, kad teismų praktikoje faktiškai nepasitaiko tokių atvejų, kai kreditoriaus pareiškimas būtų nepagrįstas visa apimtimi, ypač didelių sumų išieškojimo atvejais. Todėl, skolininkui nenurodant, kodėl jis kreditorės reikalavimą laiko nepagrįstu, gali kilti įspūdis, kad proceso atnaujinimo tikslas yra ne nustatyti teisybę byloje, bet užkirsti kelią priverstiniam skolos išieškojimui, o kol bus pateiktas ieškinys ir kol bus iš naujo sprendžiamas kreditorės reikalavimo pagrįstumo klausimas, galbūt paslėpti ar perleisti turtą, iš kurio galima skola galėtų būti išieškota.
Žemesnės instancijos teismas
4. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje skolininkas pateikė nepakankamai pagrindų ir motyvų, įrodymų, kad būtų galima spręsti, jog prašymas pakankamai pagrįstas, motyvuotas ir įrodytas ir gali būti svarstomas proceso atnaujinimo klausimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) A. K. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skolininko A. K., prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-14807-797/2021. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas netikrino formalių prašymo reikalavimų atitikimo t. y. ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis), tačiau peržengdamas savo kompetencijos ribas išplėtė bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
5.2. Skundžiama nutartis riboja skolininko teisės į teisminę gynybą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., LR Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str., įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra pažymėjęs, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.
5.3. Nutartimi reikalaujama nurodyti išsamius argumentus dėl skolos ir jos priteisimo, kai teismo įsakymas buvo patenkintas netikrinant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o tai sukuria nelygias sąlygas proceso šalims.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. M. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Šiaulių apylinkės teismo 2022-04-01 nutartis priimta atsižvelgiant ir aukščiau nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudenciją. Pažymėtina, kad skolininkas, siekdamas proceso atnaujinimo Prašyme atnaujinti procesą nurodė iš esmės vienintelę faktinę aplinkybę, susijusią su tariamu proceso teisės pažeidimu – kad jis negyvena Lietuvoje pareiškime nurodytu adresu, o gyvena užsienyje. Vien šį aplinkybė negali sudaryti pagrindo atnaujinti proceso, atsižvelgiant tiek į proceso teisės normas reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, tiek vertinant proceso atnaujinimo tikslus.
6.2. Kreditorė, vadovaudamasi skolininko prašymo turiniu, turi turėti tinkamas galimybes gintis nuo prašymo savo išsamiais argumentais dėl skolos. Tuo tarpu kol kas skolininkas nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko galima būtų vertinti, kad skola priteista nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Prašyme atnaujinti procesą, iš esmės siekiama tiesiog pakartotinio bylos nagrinėjimo, kas iš esmės yra draudžiama. Būtent dėl tokių motyvų pirmosios instancijos teismas nustatė Prašymo atnaujinti procesą trūkumus ir nurodė pateikti konkrečius įrodymus, dėl kurių, atnaujinus bylą, galimai teisinis bylos rezultatas iš esmės pasikeistų.
6.4. Kaip matyti iš pareiškimo dėl teismo įsakymo, kurio pagrindu buvo išduotas Teismo įsakymas, jame yra nurodyti konkretūs faktiniai reikalavimo pagrindai – kreditorės per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. liepos 2 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Todėl reikalavimo pagrindas yra aiškus ir būtent dėl jo teikiant teismui prašymą atnaujinti procesą turėtų būti pasisakoma bei įrodinėjamos kitokios faktinės aplinkybės, tai siejant su aplinkybe, jog asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis procese negalėjo gintis nuo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 369 straipsnyje numatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
10. Proceso atnaujinimas - ypatinga ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, nutarties 19, 21 punktai). Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka sureguliuota CPK XVIII skyriuje (CPK 365–374 straipsniai). Iš CPK XVIII skyriaus nuostatų matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš nuoseklių, viena į kitą pereinančių stadijų: i) prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos; ii) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijos ir; iii) atnaujintos bylos nagrinėjimo stadijos.
11. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, kuris sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reguliuojančioms ieškinio priėmimą (CPK 137, 138 straipsniai); spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo procesines priemones; kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
12. Pagrindinis skundžiama nutartimi nurodytas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumas - skolininkas pateikė nepakankamai pagrindų ir motyvų, įrodymų, kad būtų galima spręsti, jog prašymas pakankamai pagrįstas, motyvuotas ir įrodytas ir gali būti svarstomas proceso atnaujinimo klausimas. Taip pat nurodyta, kad nepateikta įrodymų apie tai, kad skolininkas gyvena užsienyje.
13. Prašyme atnaujinti procesą nurodomas prašymo pagrindas – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas - jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taip pat nurodyta, kad skolininkas įsitikinęs, jog kreditoriaus reiškiamas reikalavimas dėl 83 754,46 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-12-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 371,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš jo, yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir negalėjo būti patenkintas.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko prašyme nurodytas abstraktaus pobūdžio nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu neatitinka CPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimo, tad teismas pagrįstai vertino, jog skolininkas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skolininko teiginius apie kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą. Atmestini apelianto argumentai, kad taip sukuriamos nelygios sąlygos proceso šalims. Nors teismo įsakymas išties priimamas netikrinant reikalavimo pagrįstumo, tačiau kreditorius, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo, kurio pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas, nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą – laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. liepos 2 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Vien deklaratyvus nurodymas, kad pareiškėjas kategoriškai nesutinka su kreditorės reikalavimu, nenurodant konkrečių aplinkybių, nėra tinkamos aplinkybės, pagrindžiančios proceso atnaujinimo pagrindą ir sutiktina, kad tai apsunkina suinteresuoto asmens (šiuo atveju kreditorius) galimybes gintis nuo prašymo argumentais dėl skolos.
15. Vertintina, kad teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo skolininkas neįvykdė CPK 369 straipsnyje numatytos pareigos pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė trūkumus – nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, iš kurių būtų vertinti, kad skola priteista nepagrįstai.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.