- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-28
- Bylos Nr.
- 2-23591-934/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 300,00 Lt kreditą, 56,49 Lt kredito kainą, 17,74 Lt kompensacines palūkanas, 5,34 Lt delspinigių, 200,00 Lt už teisinę pagalbą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2014-05-21, procesinius dokumentus priėmė atsakovė asmeniškai. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas su atsakove 2013-08-30 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9437 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 300,00 Lt kreditas 90 dienų terminui, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2013-11-30, bei sumokėti kredito mokestį – 56,49 Lt. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl 2013-11-06 atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, kuria atsakovė buvo raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šią skolą būtų sumokėjusi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovės pareiga laiku ir tinkamai mokėti įmokas numatyta ir Vartojimo kredito sutarties 3.1.1 punkte. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė pareigos grąžinti kreditą ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 300,00 Lt kredito suma bei 56,49 Lt vartojimo kredito kaina.
Atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl ieškovas priskaičiavo 5,34 Lt delspinigių, 17,74 Lt kompensacinių palūkanų (taikant 76,37 proc. metinių palūkanų).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius.
Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 17,74 Lt kompensacinių palūkanų, o prašymas dėl 5,34 Lt delspinigių priteisimo netenkintinas.
Nors ieškovas nurodo, jog 579,57 Lt skolą sudaro ir 200 Lt teisinės pagalbos išlaidos, tačiau minėta ieškovo suma priskirtina prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už parengtą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl ši suma negali būti įskaičiuojama į bendrą skolos sumą (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 374,23 Lt (300,00 + 56,49 + 17,74) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-05-14 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 72,00 Lt žyminio mokesčio, 500,00 Lt teisinių išlaidų, viso 572,00 Lt (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Lt kreditą, 56,49 Lt kredito kainą, 17,74 Lt kompensacines palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 374,23 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 572,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.