- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2-250-647/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03107-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- O. B.
- Trečiasis asmuo
- L. K., Vilniaus miesto 28-ojo notarų biurui, Vilniaus miesto 42-ajam notarų biurui
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. B. patikslintą ieškinį atsakovei O. B., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus L. K., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 28-ojo notarų biurui, Vilniaus miesto 42-ajam notarų biurui, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2004-08-24 J. B. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus 28-ajame notarų biure, negaliojančiu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė ieškovės motina J. B.. Po jos mirties, pradėjusi domėtis turto paveldėjimo reikalais, ieškovė sužinojo, kad 2004-08-26 Vilniaus m. 2-ojo notarų biure buvo patvirtintas jos motinos testamentas, kuriuo visą jai priklausanti turtą ji paliko vaikaitei O. B., t.y. ieškovės dukteriai. Iš testamento matyti, kad jis surašytas dalyvaujant tik testatorei ir Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarei. Tai ieškovei sukėlė abejones, ar testamentas yra galiojantis, kadangi tuo metu, kai jis buvo surašytas ir patvirtintas, ieškovės motina turėjo rimtų problemų su regėjimu, jos psichinė būklė buvo nestabili, elgesys neadekvatus, 1962 m. ji patyrė sunkią galvos traumą, 2000 m. jai buvo nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija, 2005 m. diagnozuota demencija (silpnaprotystė), 2006 m. - Alzhaimerio liga, ji buvo įrašyta įskaitoje pas psichiatrą. Mano, kad, esant tokiems rimtiems psichikos susirgimams, J. B., sudarydama testamentą, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Ieškovės motina Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, ieškovė buvau paskirta jos globėja, rūpinosi ja iki mirties. Atsakovė žinojo apie J. B. turimas sveikatos problemas, apie jos ribotas galimybes suvokti testamento sąlygas, tačiau apie tai notarui nepranešė. Notaras privalo tikrinti testatoriaus veiksnumą, tačiau jis vertino J. B. sveikatos būklę pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl yra prielaidų manyti, kad suklydo dėl jos galimybės savarankiškai sudaryti minimą sandorį. Tokio testamento sudarymas, bei jo patvirtinimas notarų biure neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisėtumo, bei geros moralės normų, ir toks sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal LR CK 1.81 str., 1.90 str.
Atsiliepimas
Atsakovė O. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės abejonės dėl testatorės aklumo ir parašo autentiškumo yra nepagrįstos, išgalvoti, nes atsakovės senelė testamento surašymo metu ir iki pat mirties, nebuvo akla, o parašas jos po testamento tekstu yra autentiškas, ką įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovės J. B., kurią atsakovė prižiūrėjo, mirė (duomenys neskelbtini),būdama 83 metų. J. B., būdama gyva, sveika ir veiksni, 2004 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 28 - ame notarų biure surašė testamentą atsakovės naudai, nes ji atsakovę labai mylėjo dėl jos pastovios globos ir rūpybos, todėl savo nuožiūra, gerai apgalvojusi, į savo testamentu visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų paliko savo vaikaitei – atsakovei. Testatorė J. B., kaip ir visi pagyvenę žmonės, turėjo bendrų susirgimų, tačiau šie susirgimai nebuvo susiję su ieškinyje išdėstytais aklumo motyvais, ką įrodo išrašai iš medicininių dokumentų. 2004 m. testamento sudarymo metu, jos regėjimas buvo geras, tačiau po dviejų metų regėjimas galėjo pablogėti kaip ir kiekvienam žmogui dėl senyvo amžiaus. Nesutinka, jog testatorės J. B. parašas testamente galėjo būti suklastotas, kaip tai nurodo ieškovė, kadangi palikėja testamentą sudarė 2004 m. rugpjūčio 26 d. 13 val. 30 min. Vilniaus 28-ajame notarų biure, būdama sveiko proto ir suprasdama savo veiksmus. Notarė S. B. jai suprantama kalba išaiškino atliekamų veiksmų prasmę ir padarinius. Testamento neteisėtumo įrodymu negali būti ir Vilniaus miesto 4-os apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis dėl ieškovės O. B. paskyrimo globėja, nes ši globėja, turėdama žalingų įpročių, ne visai tinkamai atliko savo globėjos pareigas, be to, ieškovė palikėjos globėja tapo praėjus 3-jiems metams po testamento sudarymo ir į testatorės turtą pretenduoti negali dar ir dėl to, kad ieškovei palikėjos mirties dieną joks išlaikymas nebuvo reikalingas, todėl ji negali pretenduoti net į privalomąją palikimo dalį.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės teiginys, jog testamento sudarymo dieną J. B. buvo akla ir negalėjo pasirašyti testamento, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pabrėžė, kad testatorė testamentą pasirašė notaro akivaizdoje asmeniškai, notarui jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo ir gebėjimo pasirašyti nekilo, testatorė neprašė kviesti dalyvauti trečiuosius asmenis. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytą dėl suklydimo notarė pabrėžė, kad pirma, būtina konstatuoti patį suklydimo faktą, antra, konstatavus suklydimo faktą, būtina įvertinti, ar suklydimas esminis. Nei vienai iš šių sąlygų pagrįsti ieškovė nepateikė jokių duomenų. Ginčo testamentas yra sudarytas vadovaujantis sudarymo metu galiojusiais įstatymais, nepažeidžiant nei imperatyvių, nei kitų įstatymų nustatytų teisės normų. Testamentas sudarytas imantis visų įmanomų ir protingai tikėtinų priemonių tam, kad nustatyti visas sandoriui sudaryti būtinas ir įmanomas aplinkybes bei faktus , išaiškinti asmeniui notarinio veiksmo prasmę, nustatyti asmens valią – testamentas garsiai perskaitytas, išverstas į suprantamą kalbą.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. K. nurodė, kad testatorė J. B. dėl sveikatos būklės testamento sudarymo metu, t. y. 2004 m. rugpjūčio 26 d., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, kadangi testamento sudarymo metu sirgo sunkia psichikos liga, nebegalėjo savarankiškai mąstyti, bei orientuotis aplinkoje. Psichikos ligos, demencijos, požymiai palikėjai J. B. pradėjo reikštis gana seniai, dešimt metų prieš ieškovei O. B. kreipiantis į teismą dėl J. B. pripažinimo neveiksnia ir globėjos paskyrimo. Palikėja dažnai išeidavo iš namų ir negrįždavo, negalėdama rasti namų. Ji klaidžiodavo be tikslo ir vietos, neretai policija, kaimynai, kiti asmenys padėdavo J. B. grįžti pas artimuosius į namus. J. B. tiek iki testamento surašymo dienos, tiek testamento pasirašymo dien bei iki pat mirties prarasdavo atmintį, nesiorientavo vietoje ir laike, buvo sutrikusios orientacijos, nepažindavo artimųjų, netekdavo ryšių su aplinkiniais, progresavo demencija, pamiršdavo naujus įvykius, silpnėjo atmintis, neteko gebėjimo pažinti supančią aplinką bei žmones, buvo nuskurdusi, nenuosekli ir beprasmė kalba. O tai leidžia manyti, kad sudarant 2004 m. rugpjūčio 26 d., testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia. Teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, ne tik teismo ekspertizę, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Teismo ekspertizės taip pat gali padėti įvertinti palikėjos fizinę bei psichinę būklę testamento sudarymo metu. Teismo prašė pripažinti J. B. 2004 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą testamentą negaliojančiu Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Ieškovė O. B. atsiliepime į L. K. pareiškimą nurodė, kad iš esmės su pareiškimo reikalavimu sutinka.
Atsakovė O. B. atsiliepime į L. K. pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo atmesti. Nesutikimo su pareiškimu motyvus nurodo iš esmės analogiškus, nesutikimo su O. B. ieškiniu motyvams.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B. atsiliepime nurodė, kad su L. K. pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą grindė analogiškais motyvais, išsakytais atsiliepime į ieškovės O. B. ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė ir jos atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad J. B. 2004 m. pasirašė testamentą savo valia, ji buvo veiksni, savo veiksmus suprato. Sirgo ji po 2004 m. Atsakovė O. B. papildomai nurodė, kad tai buvo jau 2-as testamentas. Močiutė, norėdama patvirtinti savo valią, paliko jai visą turtą, nes labai ją mylėjo. Dukroms nenorėjo palikti, nes visą gyvenimą joms padėjo – ieškovei nupirko butą, L. K. – automobilį. Močiutė ir senelis ją augino nuo 9 mėn. amžiaus. Mama jos nemylėjo, todėl ir neaugino. Ji su motina visai nebendrauja, buvo jos sumušta. Į notarų biurą nuvyko J. B. iniciatyva, jos vyko kartu, tačiau ji pati laukė priimamajame, o pas notarę su močiute nebuvo.
Tretysis asmuo L. K. ir jos atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko, nurodė, kad jos motina J. B. maždaug nuo 2002 m. pradėjo keistai elgtis, kalbėti, nepažindavo, kad ji yra jos dukra., kambaryje kaupdavo šiukšles, išėjusi iš namų pasiklysdavo. Ieškinys tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2004-08-26 Vilniaus 28-ojo notarų biuro notarė S. B. patvirtino J. B. testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo J. B. visą jai priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko vaikaitei O. B. (b.l. 8). Ieškovė O. B. ir tretysis asmuo L. K. yra seserys, J. B. buvo jų motina (b.l. 15-21, 61-62). B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 59). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2012-05-02 – 06-05 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 2-7), ekspertai Dr. J. M. (teismo psichiatrė ekspertė, 24 m. ekspertinio darbo stažas) ir Dr. K. D. (teismo psichiatras ekspertas, 20 m. ekspertinio darbo stažas) konstatavo, kad yra pagrindas daryti prielaidą, kad J. B. testamento pasirašymo metu, t.y. 2004-08-26 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga (F00.2), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėjo, kad vadovaujantis bendrais principais civilinėje teisėje asmuo, sudarantis testamentą, tame tarpe ir sergantis, privalo testamento sudarymo metu nurodyti rūšį, kainą, nuosavybės kiekį, taip pat nurodyti asmenis pretenduojančius į jo palikimą, be to jo valia ir samprotavimai turi būti laisvi ir aiškūs tiek, kad jis sugebėtų nurodyti pretendentų juridines ir moralines teises į paveldimą turtą, įvertinti teisines ir moralines to veiksmo pasekmes. Nurodė, kad konkrečiu atveju dėl pateiktų duomenų apie J. B. psichikos būklę nepakankamumo (nors nuo 1988 m. sirgo galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, nuo 2000 m. - lėtine galvos smegenų išemija, 2003 m. dėl neadekvataus elgesio rekomenduota psichiatro konsultacija, kuri neatlikta, kadangi tiriamoji bijojo gydytojų, nuo 2005 m. įgyta silpnaprotyste) ekspertai gali daryti tik prielaidą, kad J. B. testamento pasirašymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga. Tačiau 2013-02-21 teismo posėdžio metu apklausta ekspertė J. M. nurodė, kad pagal turimus duomenis galima teigti, kad yra 80 procentų galimybė, kad J. B. testamento pasirašymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga, nurodė, kad tokios išvados pagrindinė priežastis, kad nors gydytoja rekomendavo, bet pas psichiatrą tyrimams mirusioji nebuvo atvykusi, ekspertė pažymėjo, kad galvos smegenų išemija, jos negydant, greitai progresuoja, neesant papildomų dokumentų, pakartotinės ekspertizės skyrimas neturi prasmės, nurodė, kad atlikus praktikos apibendrinimus paaiškėjo, kad apie 53 procentus notarų patvirtintų liudijimų, po teismo psichiatrinių ekspertizių buvo panaikinta (b.l. 29-30). Teismas pažymi, kad medicinos moksliniame žurnale „Sveikatos mokslai“ 2008 m. Nr. 1 patalpintame straipsnyje „Pomirtinių ekspertizių civilinėse bylose dėl sandorio sudarymo teismo psichiatrinė analizė“ autoriai Dr. J. M. Dr. Z. K. ir Dr. K. D., nurodo, kad dėl psichikos sutrikimų diagnostikos specifiškumo, bei sudėtingumo, neturinčių medicininio išsilavinimo liudytojų parodymai apie testatoriaus psichikos būklę visada būna daugiau ar mažiau subjektyvūs. Pateikiama faktų interpretacija paprastai būna klaidinga, ypač vertinant pagyvenusių ir senyvo amžiaus asmenų intelektualinių funkcijų nusilpimą. Daugumoje bylų pateikiami ir notarų parodymai, tačiau visais atvejais tiriamųjų psichikos būklė sandorio sudarymo metu jiems nekėlė jokių abejonių (1462 psl.).
Teismas pažymi, kad 2006-11-27 Vilniaus m. 4 apylinkės teismas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2006-09-19 – 10-27 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. B. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, sergant mišria Alzhaimerio liga, pagrindu J. B. pripažino neveiksnia. Dvejais teismo psichiatrijos ekspertizių aktais, kurie apibūdina J. B. psichikos būklę kelių metu skirtumu buvo konstatuota, kad J. B. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija. sergant mišria Alzhaimerio liga, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, arba yra didelė tikimybė, kad ji sirgo minima liga. Teismo nuomone, minimi ekspertizių aktai patvirtina tęstinę J. B. psichikos sutrikimo būklę. Teismas kritiškai vertindamas notarės S. B. poziciją, remiasi ekspertų aukščiau išdėstyta pozicija, medicinos moksliniame žurnale „Sveikatos mokslai“ 2008 m. Nr. 1 patalpinto straipsnio „Pomirtinių ekspertizių civilinėse bylose dėl sandorio sudarymo teismo psichiatrinė analizė“ išvadomis, bei pažymi, kad nors testamento pabaigoje prie brūkšnio yra nuoroda – testatoriaus vardas, pavardė, parašas, tačiau testatorė parašė tik savo pavardę (kurią galima būtų laikyti jos parašu), bet aplinkybių kodėl testatorė neparašė savo vardo ir parašo (pavardės) notarė negalėjo paaiškinti, bet nurodė, kad testatorė testamentą pasirašė notaro akivaizdoje asmeniškai, notarui jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo ir gebėjimo pasirašyti nekilo (b.l. 50-51). Remiantis CPK 197 str. 2 d., oficialieji rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, todėl teismas šalių paaiškinimų apie J. B. elgesį ir psichinę būklę nevertina. Teismas įvertinęs, bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis ekspertizių išvadomis, o taip pat liudytojų, trečiųjų asmenų, bei jų atstovų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad ieškininis reikalavimas pripažinti negaliojančiu J. B. sudarytą 2004-08-26 oficialųjį testamentą, yra pagrįstas, todėl ieškinys yra tenkintinas.
Iš atsakovės O. B. priteistina 2139 Lt (139 Lt žyminis mokestis, ir 2000 Lt už advokato paslaugas) bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. B., bei 2473,50 Lt (139 Lt žyminis mokestis, 1334,50 Lt už ekspertizės atlikimą ir 1000 Lt už advokato paslaugas) trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus L. K. (CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovės O. B. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270 str. str.
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
J. B. sudarytą 2004-08-26 oficialųjį testamentą pripažinti negaliojančiu.
Priteisti iš atsakovės O. B. 2139 Lt (du tūkstančius šimtą trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. B. naudai.
Priteisti iš atsakovės O. B. 2473,50 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus L. K. naudai.
Priteisti iš atsakovės O. B. valstybei 38,38 Lt (trisdešimt aštuonis litus 38 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.