Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-04 · Administracinė byla Nr. I-1698-811/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
I-1698-811/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00344-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1698-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00344-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, skunduose, kuriuos patikslino (b. l. 1, 12, 26, 80), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 96-104 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. vasario 20 d. raštą Nr. 25-586; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. yra kalinamas Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad serga (duomenys neskelbtini) ir jam yra išsivystęs (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 1 d. gydytoja rekomendavo, jog į pasivaikščiojimo kiemelį pareiškėjas turi būti vedamas du kartus. Minėtu laikotarpiu pasivaikščioti buvo vedamas du kartus po 45 min. Šiuo metu į pasivaikščiojimo kiemelį yra vedamas tik vieną kartą. Pažymėjo, kad ne kartą rašė skundus Lukiškių TI-K, jog pasivaikščiojimų laikas turėtų būti keičiamas, kadangi jis visuomet yra išvedamas pasivaikščioti 8.45 val. Kitame poste asmenys yra išvedami pasivaikščioti 13.30 val.

Teigia, jog Lukiškių TI-K atsakyme į jo skundą klaidingai nurodo, kad visi suimtieji (nuteistieji) pasivaikščioti vedami tuo pačiu metu, kadangi pasivaikščiojimo kiemelių iš viso yra 50 ir visi asmenys negali vienu metu būti išvesti pasivaikščioti. Pareigūnai asmenis veda pasivaikščioti rytais, nes tuomet daug kas atsisako pasivaikščioti. Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas raštuose nukrypsta nuo skundo esmės, kadangi neatsako, kodėl jis buvo vedamas 8.45 val. Teigia, jog turėtų būti sudarytas slenkantis pasivaikščiojimų grafikas. Teigia, jog eiti pasivaikščioti 90 min. negali, kadangi serga (duomenys neskelbtini) ir turi dažnai šlapintis. Nurodo, kad nuo 2018 m. vasario 20 d. pasivaikščiojimų tvarka kažkiek susitvarkė, kadangi per savaitę į pasivaikščiojimą yra išvedamas 4 kartus po pietų ir 3 kartus iš ryto. Teigia, jog dėl tokių nurodytų Lukiškių TI-K veiksmų jis patyrė nepatogumus.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K, tuo pačiu atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundus bei jo patikslinimus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 41–43).

Nurodo, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytoja 2017 m. birželio 12 d. rekomendavo, esant galimybei, pareiškėją vesti pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 45 min. Nurodytas įrašas yra rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio. Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji vedami pasivaikščioti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarką bei Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. I-205 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ (toliau – ir Dienotvarkė). Lukiškių TI-K neturi galimybės išvesti konkretų suimtąjį ar nuteistąjį jam patogiu ar pageidaujamu metu, kadangi organizuojamas pasivaikščiojimas gryname ore yra vykdomas nuosekliai ir išvedimo laikas priklauso nuo asmenų, išreiškusių norą pasivaikščioti gryname ore skaičiaus.

Vadovaujantis bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kad teigia, o ne tas, kas neigia. Pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų, kai Lukiškių TI-K administracija neišnagrinėjo arba netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, pareiškimą ar skundą. Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 4 d. apie 8.45 val. pareiškėjui buvo pasiūlyta pasivaikščioti gryname ore, tačiau jis šios teisės atsisakė. Apie 10.20 val. pareiškėjui pakartotinai pasiūlyta pasivaikščioti, tačiau jis šios teisės taip pat atsisakė. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimybe pasivaikščiot du kartus po 45 min. per dieną bei pasirinkti pasivaikščiojimo laiką, buvo tinkamai ir išsamiai išaiškintos pareiškėjui Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. raštu.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Lukiškių 2018 m. balandžio 26 d. rašte „Dėl skundo patikslinimų R. K. byloje“ (b. l. 109–110), pažymėjo, kad laikosi savo pozicijos, išdėstytos aukščiau nurodytame atsiliepime. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas patikslintuose skunduose, skųsdamas Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštą, iš esmės nepateikia bylai aktualių naujų aplinkybių ir faktų. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K rašte pateikiamas aplinkybių vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog ginčijamas Lukiškių TI-K raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundus bei jo patikslinimus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. birželio 12 d. buvo rekomenduota, esant galimybei, vesti pareiškėją pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 45 min. (b. l. 72).

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius) dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su pareiškėjo išvedimu pasivaikščioti, materialiniu aprūpinimu bei galimai netinkamu jo prašymų nagrinėjimu (b. l. 30–31). Minėtą skundą Seimo kontrolierius persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K (b. l. 33–35), kuris 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 96-104 pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu (b. l. 3–5). Pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. Seimo kontrolieriui pateikė skundą dėl Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 115–116). Minėtą skundą Seimo kontrolierius persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 13–15), kuris 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2S-586 pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu (b. l. 27–29).

Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. 96-104 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2S-586 teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje taip pat spręstinas ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo. Iš teismui teiktų skunduose nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, jog pareiškėjas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad jis visuomet būdavo vedamas pasivaikščioti tuo pačiu metu, o nuo 2018 m. sausio 1 dieną – tik vieną kartą per dieną.

Dėl Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštų teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmiausia pažymėtina, jog Lukiškių TI-K yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ (LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2794/2011). Lukiškių TI-K veiklai taikytinos VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.

Taisyklių 4 punktas nustato, kad asmens prašymo nagrinėjimas yra institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą (4.1 punktas); atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus (4.2 punktas). Pagal VAĮ 2 straipsnio 14 dalį prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (14 straipsnio 2 dalis). VAĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja administracinės procedūros įgyvendinimo tvarką. Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K priima skirtingo pobūdžio galutinius sprendimus (atsakymą arba administracinės procedūros sprendimą), priklausomai nuo asmens Lukiškių TI-K pateikiamo kreipimosi pobūdžio (skundo arba prašymo). Gavus skundą ar prašymą Lukiškių TI-K atlieka administracinę procedūrą.

Iš byloje esančio pareiškėjo 2017 m. gruodžio 5 d. kreipimosi į Seimo kontrolierių (b. l. 30–31), kuris buvo persiųstas nagrinėti Lukiškių TI-K, turinio matyti, kad pareiškėjas, be kita ko, skundėsi, jog Lukiškių TI-K visuomet yra išvedamas pasivaikščioti tuo pačiu laiku. Taigi, pareiškėjo kreipimasis laikytinas skundu VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme, kurio pagrindu pradedama administracinė procedūra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nesutinka su Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštais, kadangi juose nukrypstama nuo skundo esmės, t. y. Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, dėl ko jie laikomi neatitinkančiais VAĮ nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštai yra administracinio ginčo dalyku, todėl su tuo susiję Lukiškių TI-K argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose trukmės akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne ilgiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Dėl pasivaikščiojimo vedimo tvarkos pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 straipsnio 2 dalis). BVK 113 straipsnyje nustatyta, jog pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė. Pagal BVK 117 straipsnį, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.

Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji vedami pasivaikščioti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarką, bei Dienotvarke (b. l. 41–43). Šios aplinkybės, be kita ko, nurodytos ir skundžiamuose Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento raštuose. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių dėl šių aplinkybių. Iš byloje esančios Dienotvarkės (b. l. 161–163) matyti, kad darbo dienomis nuo 8.20 val. iki 12 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val. asmenims, be kita ko, vykdomas pasivaikščiojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis buvo vedamas pasivaikščioti. Pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl to, jog visuomet būdavo vedamas pasivaikščioti tuo pačiu metu, nors, pareiškėjo nuomone, turėtų būti sudarytas slenkantis pasivaikščiojimų grafikas. Šiuo atveju pažymėtina, jog teisės aktai įtvirtina, jog pasivaikščiojimai turi vykti dienos metu, tačiau kitų sąlygų (pvz., jog pasivaikščiojimai skirtingą savaitės dieną turėtų būti organizuojami skirtingomis valandomis) nenustato. Teisės aktai taip pat neįtvirtina galimybės išvesti konkretų suimtąjį ar nuteistąjį jam patogiu ir pageidaujamu metu. Taigi, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, kuomet pareiškėjas būdavo vedamas pasivaikščioti 8.45 val., nenustatyti.

Iš Lukiškių TI-K rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kad Lukiškių TI-K vadovaujasi Dienotvarke, ir kad teisės aktai įtvirtina galimybės išvesti konkretų suimtąjį ar nuteistąjį jam patogiu ir pageidaujamu metu. Tuo tarpu Kalėjimų departamento rašte buvo paaiškinta nurodytas teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis pasivaikščiojimų tvarką ir kad visų asmenų, norinčių pasivaikščioti gryname ore jų pageidaujamu metu, nėra galimybės išvesti. Taigi, pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta pasivaikščiojimo išvedimo tvarka. Pareiškėjui parengti atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas – yra pagrįsti objektyviais duomenimis, motyvuoti, jame nurodyta jų apskundimo tvarka, pasirašyti įgalioto asmens. Taigi, pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, jog Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas raštuose nukrypsta nuo skundo esmės, kadangi neatsako, kodėl jis buvo vedamas 8.45 val. Pareiškėjas skunde taip pat nepagrįstai nurodė, jog Lukiškių TI-K atsakyme į jo skundą pateikia klaidingą informaciją, kad visi suimtieji (nuteistieji) pasivaikščioti vedami tuo pačiu metu, kadangi Lukiškių TI-K atsakyme į pareiškėjo skundą tokie Lukiškių TI-K argumentai nenurodyti. Šiuo atveju pareiškėjo nesutikimas su Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštų turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia šių raštų teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamų Lukiškių TI-K ir Kalėjimo departamento raštų.

Papildomai pažymėtina, jog po pareiškėjo kreipimosi į Kalėjimų departamentą, Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 20 d. patvirtino Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore grafiką (b. l. 88), kuriame nurodomi skirtingi suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore išvedimo laikai. Tai reiškia, jog buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, dėl ko nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo pagerintos kalinimo sąlygos, nors Lukiškių TI-K nebuvo įpareigota koreguoti suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščioti įvairiu paros metu išvedimo pasivaikščioti grafiko.

Dėl išvedimo pasivaikščioti du kartus per dieną

Pareiškėjas skunde teigė, jog serga (duomenys neskelbtini) ir jam yra išsivystęs (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 1 d. gydytoja rekomendavo, jog į pasivaikščiojimo kiemelį pareiškėjas turi būti vedamas du kartus. Minėtu laikotarpiu pasivaikščioti buvo vedamas du kartus po 45 min, tačiau šiuo metu į pasivaikščiojimo kiemelį yra vedamas tik vieną kartą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. birželio 12 d. Medicininio pažymėjimo Nr. 56-409 (b. l. 72) matyti, kad gydytoja rekomendavo, jog, esant galimybei, pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 31 d. būtų vedamas pasivaikščioti dvejus kartus. Nurodytas įrašas yra rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio. Iš aukščiau nurodytų SVĮ ir BVK nuostatų matyti, kad juose nėra įtvirtintas kelių kartų asmenų pasivaikščiojimas gryname ore, kurio bendra trukmė neviršytų SVĮ ir BVK nustatytos trukmės. Pareiškėjas neneigia, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. yra vedamas pasivaikščioti, todėl neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai nenustatyti.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Lukiškių TI-K gydytoja jam nepagrįstai nenustatė, jog jis turi eiti pasivaikščioti du kartus po 45 min., kadangi serga (duomenys neskelbtini), nelaiko šlapimo, t. y. jam nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, pažymėtina, jog neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, ši pareiškėjo skundo dalis turi būti palikta nenagrinėta (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas, taip pat žr. LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-403-575/2015).

Pareiškėjui išaiškintina, kad nesutikdamas su nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu sprendimu galės Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Kadangi pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas (dalyje, kurioje nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis) priteisti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasVioleta Petkevičienė