Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. B. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipės į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 148,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3,13 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje, nurodė, kad 2016-02-20 vandeniu užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užpylimo metu buvo sulietos koridoriaus (patalpa 34-1) lubos ir sienos. Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 151,55 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Atsakingas už žalos atsiradimą asmuo – atsakovė V. B.. Ieškovės apdrautas butas buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ragino atsakovę atlyginti turtinę žalą, tačiau žala yra neatlyginta iki šiol. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 3,17 Eur nusidėvėjimą, sudaro 148,38 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti 3,13 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-09-27 (CPK 130 straipsnis). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Teisme gautas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovės advokato padėjėjos I. V. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvauajnt. Byla nagrinėjama ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V. nedalyvauajnt.

Teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, B. B., prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, taip pat prašoma priimti sprendimą teismo nuožiūra. Byla nagrinėjame trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, B. B., nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo amens B. B. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudžiant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-12-29, 00:00 val., iki 2016-12-28, 24:00 val. Sutartyje nurodoma, kad vienas iš draudžiamųjų įvykių yra „vanduo“ (taip įvardinta sutartyje). Ieškovė įvykį – buto užliejimą vandeniu – pripažino draudiminiu ir B. B. išmokėjo 151,55 Eur draudimo išmoką. Tokią žalos sumą ieškovė nustatė sudarydamas lokalinę sąmatą. Nustačiusi žalos dydį, ieškovė ją kompensavo žalą patyrusiam asmeniui – B. B.. 2016-02-29 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos išieškojimo, kuria prašė per 15 dienų atlyginti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą – 151,55 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp ieškovės ir trečiojo amens B. B. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudžiant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-12-29, 00:00 val., iki 2016-12-28, 24:00 val. Iš 2016-02-24 turto sugadinimo sunaikinimo akto nustatyta, jog 2016-02-20 iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas trečiojo asmens butas. Taigi tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė deliktiniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai dėl padarytos žalos. Ieškovė atlygino trečiojo asmens patirtus nuostolius išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovei išmokėjus trečiajam asmeniui draudimo išmoką ir tokiu būdu perėmus reikalavimo teisę, ji įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustatė trečiojo asmens ir atsakovės tarpusavio santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neišreiškė savo nuomonės dėl minėto įvykio, nenurodė savo pozicijos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, laiko, kad ieškovė 2016-02-24 turto sugadinimo sunaikinimo aktu su priedu, kuriame užfiksuota, kad 2016-02-20 vanduo liejasi iš buto penktame aukšte, Nr. (duomenys neskelbtini), į ketvirtajame aukšte esantį butą, Nr. (duomenys neskelbtini), o suliejimo metu buvo sulietos buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriaus lubos ir sienos, įrodė, kad trečiojo asmens buto užliejimo židinys buvo esantis viršuje atsakovės butas. Atsakovė to nepaneigė. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad būtent atsakovė yra atsakinga už įvykio metu padarytą žalą.

Pagal 2016-02-24 lokalinę sąmatą, 2016-02-24 pranešimą apie žalos atlyginimą, 2016-02-25 mokėjimo nurodymą nustatyta, kad ieškovės trečiajam asmeniui išmokėta žalos suma sudaro 151,55 Eur. Ieškovė iš atsakovė prašo priteisti 148,38 Eur žalos atlyginimo, atėmus 3,17 Eur nusidėvėjimo sumą. Atsakovė prieštaravimų ir priešingų įrodymų apie žalos dydžio apskaičiavimo teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 148,38 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3,13 Eur palūkanų. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 2016-02-29 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašė per 15 dienų atlyginti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 3,13 Eur palūkanų suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 70,08 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra iš atsakovės nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), 148,38 (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 38) Eur turtinės žalos atlyginimo, 3,13 Eur (tris eurus 13 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 151,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

LR CPK 140 str. 4 d. nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.