Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

2022-02-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-635-671/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
e2YT-635-671/2022
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00040-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Audronė Alčauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. R.
Suinteresuotas asmuo
L. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-635-671/2022Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00040-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2; 3.4.5.15.1
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos R. R. senelė iš motinos pusės S. M., mirusi (duomenys neskelbtini), kaip pergyvenusi sutuoktinė priėmė, pradėdama faktiškai valdyti kaip savo, taigi paveldėjo, sutuoktinio V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą; pareiškėja R. R. priėmė, pradėdama faktiškai valdyti kaip savo, taigi paveldėjo, senelės iš motinos pusės S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai yra J. M. (G., Š.) ir S. G.. Pareiškėjos motina J. M. (G., Š.) (duomenys neskelbtini)antrą kartą ištekėjo už E. Š., su kuriuo susilaukė dukters L. R.. Pareiškėjos nuo vaikystės jos motina neaugino, ją tuometiniu šeimos sprendimu augino jos seneliai, t. y. motinos tėvai S. ir V. M., kurie visi gyveno bute su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjos seneliai S. ir V. M. nuspendė po mirties palikti šį butą ir kitą jiems priklausantį turtą ne vienintelei dukrai J. M. (G., Š.), o anūkei (pareiškėjai) R. R., kas buvo žinoma ir pareiškėjos motinai. 2020 m. paaiškėjo, jog pareiškėjos mirę seneliai S. ir V. M. nei kiekvienas atskirai, nei kartu, minėtos savo valios po mirties palikti jiems priklausantį turtą pareiškėjai niekaip teisiškai neįformino, o pareiškėjos motina J. M. (G., Š.), vykdydama minėtą tėvų valią, mirė taip ir nepriėmusi savo tėvų palikimo. Niekas iš įpėdinių po pareiškėjos senelių S. ir V. M. ir pareiškėjos mamos J. M. (G., Š.) mirčių dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, nustatančiu, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, pažymėtina, kad tiek pareiškėjos senelė S. M., tiek pati pareiškėja būtent tokius teisinius veiksmus ir atliko. Po senelio V. M. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo sutuoktinė S. M. ir pareiškėja. Ilgainiui nurodytame bute po santuokos sudarymo apsigyveno ir pareiškėjos sutuoktinis V. R., čia gyvenant (duomenys neskelbtini) gimė ir jų sūnus M. R.. Šiame bute pareiškėja su šeima liko gyventi ir po senelės S. M. mirties, taip pat ir po ištuokos, kol 2020 rudenį persikraustė į Telšius. Pastaruoju metu po pareiškėjos ištuokos nurodytame bute gyvena pareiškėjos sūnus M. R.. Mirus senelei S. M. pareiškėja toliau visą laiką jos turtu rūpinosi, prižiūrėjo, saugojo bei naudojo jį kaip savo, senelės S. M. prašymu jos vardu mokėjo buto komunalinius ir kitus mokesčius. Pareiškėjos pastangomis po senelių S. ir V. M. mirties jų turtas niekada nebuvo apleistas ar bešeimininkis. Pareiškėjos sesuo L. R. neprieštarauja, kad po senelių S. ir V. M. mirties likusį turtą paveldėtų pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų S. ir V. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. ir V. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad institucija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. M. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad tarnyba neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl įvertinus faktines ir teisines aplinkybes, pareiškimo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo L. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, patvirtino patikslintame pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos R. R. ir jos sesers L. R. mama J. Š. (buvusi M., G.) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelis, J. Š. (buvusi M., G.) tėvas, V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o senelė, J. Š. (buvusi M., G.) motina, S. M. – (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. M. nuosavybės teise priklausė butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), o S. M. 0,8991 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurie V. M. ir S. M. buvo įgyti jų santuokos metu. Telšių rajono 2-asis notarų biuras 2020 m. liepos 23 d. išdavė liudijimus, kuriuose nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio V. M. ir (duomenys neskelbtini) mirusios S. M. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra užvestos. Pagal pateiktą Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciją nuo 1996 m. spalio 30 d. iki 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjos R. R. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po V. M. mirties jam priklausiusį turtą toliau ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti jo žmona S. M., o po jos mirties – pareiškėja R. R.. Netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, patikslintas pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. M. po sutuoktinio V. M. mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o po jos mirties likusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė pareiškėja R. R. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, o po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė