Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-04-27 · Civilinė byla Nr. e2VP-3032-1052/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-27
Bylos Nr.
e2VP-3032-1052/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21323-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-3032-1052/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21323-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 27 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., R. Č., R. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelvora“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė, išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. Č. (toliau – ir skolininkė) priklauso jos sutuoktinio suinteresuoto asmens R. Č. išmokų dalis viršijanti vieną minimalią mėnesinę algą.

Pareiškėja nurodo, kad antstolės A. A. (toliau – ir antstolė) kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomoji byla), kurioje išieškotoja yra UAB „Gelvora“, skolininkė – R. Č.. Pareiškėja gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, kadangi skolininkei 2019 m. lapkričio 20 d. išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma, tačiau skolininkė nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Suinteresuoti asmenys R. Č., R. Č. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prareikštą prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Iš šalių rašytinių paaiškinimų, kartu pateiktų rašytinių įrodymų ir kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra UAB „Gelvora“, skolininkė – R. Č.. Skolininkė R. Č. nuo 1984 m. rugsėjo 29 d. yra susituokusi su R. Č.. Vedybų ir ar povedybinė sutartis tarp R. Č. ir R. Č. nėra sudaryta, pareiškimo nagrinėjimo dieną suinteresuotas asmuo R. Č. nedirba, gauna nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 3-ojo poskyrio, išmokos suma per mėnesį yra 516,71 Eur.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis skolininkės vardu registruota transporto priemonė Audi A6, tačiau transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, jos buvimo vieta nenustatyta, galioja ankstesni kitų antstolių taikomi apribojimai. Skolininkės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ­ butas, jis yra areštuotas, tačiau jam galioja ankstesni kitų antstolių areštai.

Nepavykus skolos išieškoti iš skolininkės, vykdymo eigoje buvo gauta informacija, jog skolininkė yra sudariusi santuoką su R. Č.. Skolininkės ir jo sutuoktinės sudarytų vedybines ar povedybinių sutarčių nėra, duomenų apie santuokos nutraukimą taip pat nėra, turto padalijimo faktų nebuvo nustatyta. Antstolis vykdydamas vykdomąją bylą nustatė, jog skolininkės sutuoktinis R. Č. nedirba, nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 3-ojo poskyrio. 2019 m. gruodžio 17 d. priimtas patvarkymas, kuriuo pasiūlyta skolininkei per 30 dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Skolininkei neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatytina, kad skolininkei R. Č. priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens (skolininkės sutuoktinio) R. Č. kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų, pripažįstant, kad iš šių pajamų dalies, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą, galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų išmokų viršijančių vieną minimalią mėnesinę algą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė