- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-47-318/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10124-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;
J. T. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 19 d., 15.15 val. Vilniuje, Saltoniškių g. – Pieninės g. vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,44 promilės girtumas), persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją buvo neatidus, nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. J. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 9, 14, 109, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
J. T. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą pakeisti ir jam paskirti minimalią piniginę baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. manymu, apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo surinktus įrodymus, netinkamai įvertino aplinkybes dėl paties eismo įvykio, jį charakterizuojančią medžiagą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 2 d. nuostatas. Be to apylinkės teismas nesivadovavo konstituciniais teisingumo ir protingumo principais, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. ir netinkamai pritaikė nuobaudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas. J. T. nuomone, apylinkės teismas taip pat nukrypo nuo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymo pastaruoju metu suformuotos teismų praktikos
J. T. pažymi, kad teisingumo ir proporcingumo principai įpareigoja teismą skirti tokią nuobaudą, jog jos sukeliami suvaržymai būtų proporcingi padaryto teisės pažeidimo sunkumui ir nebūtų griežtesni nei būtina bausmės tikslams pasiekti. Administracinės nuobaudos funkcijos yra nubaudimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos ATPK numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuria ne tik nubaudžiama, bet taip pat siekiama auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusi asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Abu administracinės nuobaudos tikslai yra vienodai svarbūs, todėl teismas turi pareigą parinkti tokią nuobaudą, kuria būtų užtikrinamas ne vieno iš minėtų tikslų pasiekimas, o jų balansas.
J. T. atkreipia dėmesį į tai, jog jis pripažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vis dėlto jis vairavo išgėręs tik todėl, kad neįvertino organizmo galimybių išskaidyti alkoholį. Jo elgesys nebuvo chuliganiškas. Jis nenorėjo parodyti nepagarbos kitiems asmenims ar jiems sukelti kokių nors neigiamų pasekmių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. automobilį vairavo, nes į namus reikėjo parvežti apsipirkusią žmoną. Jis žinojęs, jog suvartotas alkoholis vis dar gali padaryti įtaką jo vairavimui, tikrai nebūtų rizikavęs žmonos ir kitų eismo dalyvių saugumu.
J. T. nuomone, nors apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad jo padaryti pažeidimai yra vieni pavojingiausių, tačiau nenurodė, kokiu būdu pasireiškė padarytas administracinio teisės pažeidimo pavojingumas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas tik nežymiai. Jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tik dėl to, jog nepastebėjo jokių savo automobilio apgadinimų ir neteisingai suprato automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko gestus. J. T. jokiu būdu nesiekė išvengti atsakomybės. Tai patvirtina aplinkybė, jog jis savo kaltės neginčijo, su pareigūnais grįžęs į eismo įvykio vietą, netrukdė nustatyti įvykio aplinkybes, ruošiasi atlyginti padarytą žalą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. pažymi, jog jis yra susituokęs, visiškai išlaiko savo pilnametę dukrą. Rūpinasi savo tėvu ir uošviais. Sutuoktinės motinai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, todėl jai reikalinga speciali nuolatinė slauga. J. T. žmona dirba, todėl jis tėvą ir uošvius aprūpina maisto produktais ir buičiai reikalingais daiktais, veža į gydymo įstaigas, padeda atsiskaityti už gyvenamųjų vietų komunalines ir kitas paslaugas. Todėl jis, tik turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, gali užtikrinti neįgalių šeimos narių poreikių savalaikį patenkinimą.
Tai, kad jis yra atsargus ir atsakingas žmogus, patvirtina aplinkybė, jog J. T. turi leidimą ginklui, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Be to jis praeityje nėra baustas už jokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei 23 m. J. T. pažymi, jog jis savo elgesį vertina labai atsakingai, todėl pats, savo noru kreipėsi VšĮ Centro polikliniką ir buvo atestuotas pagal 4 val. privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taigi J. T. suprato savo teisės pažeidimų esmę ir yra pasiryžęs gyventi tinkamai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Be to nuobaudos proporcingumas taip pat reiškia, kad jos suvaržymai neturi daryti žalos atsakomybėn patraukto asmens artimiesiems. J. T. pažymi, jog šeimoje automobilį vairuoja tik jis. Todėl, paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus iš esmės apsunkintas neįgalių šeimos narių poreikių patenkinimas.
J. T. atkreipia dėmesį į tai, kad jam paskirta nuobauda yra pakankamai griežta ir prilygsta kriminalinei bausmei, skiriamai už nusikaltimus, kuriais sukeliami daug sunkesni padariniai. Be to, pažeidėjo nuomone, kai kuriais atvejais viešai paskelbtais nuosprendžiais paskirtos bausmės rezonansinėse bylose, buvo švelnesnės nei J. T. paskirta nuobauda.
Todėl, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. mano, jog apylinkės teismas turėjo jo atžvilgiu pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30' str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
J. T. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą ir padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Su inkriminuojamu pažeidimu sutinka ir administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
J. T. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 14 p. įtvirtina draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių 109 p. numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Taisyklių 231.1 p. įtvirtinta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.
Nepagrįstas J. T. apeliacinio skundo argumentas, jog jo padarytas pažeidimas nebuvo pavojingas, nes jis tik nežymiai apgadino automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. T. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Nors jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.44 promilių) (b. l. 9), tačiau jis daugiau nei tris kartus viršijo leistiną normą. Be to pažeidimas buvo padarytas aktyviu paros metu -besibaigiant darbo dienai, miesto centre, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Taigi J. T., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Nors J. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis per savo ilgą vairavimo stažą nebuvo baustas administracine tvarka, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisė vairuoti yra svarbi neįgaliems jo šeimos nariams, jo atžvilgiu turi būti taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. dėmesys, jog apylinkės teismas visas šias aplinkybes jau įvertino individualizuodamas J. T. paskirtą nuobaudą, t.y. paskirdamas baudas, atitinkančias sankcijų už padarytus pažeidimus numatytų nuobaudų minimumą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Apeliaciniame skunde pažeidėjo nurodyta aplinkybė, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, negalės pasirūpinti savo nuolatinės priežiūros reikalaujančiais senyvo amžiaus artimaisiais, nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą dar labiau švelninti apylinkės teismo paskirtą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą. Tai, kad J. T. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes ir sėsdamas už vairo neblaivus neatsižvelgė į savo artimųjų sveikatos būklę, t. y. neįvertino, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris negali pateisinti teisės vairuoti transporto priemones neskyrimo.
Atkreiptinas J. T. dėmesys, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str., specialiosios teisės atėmimo terminas, jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu J. T. švelnesnės, nei numatyta įstatymu, administracinės nuobaudos paskyrimas neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą dėl J. T. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.