Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. S. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus Sergiejaus Butos, ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl turtinės žalos atlyginimo ir administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-912-538/2017 iškėlė bankroto bylą V. S. individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas Sergiejus Buta. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios V. S. individualios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 9 823,28 Eur sumai. 2017 m. rugpjūčio 2 d. bankrutuojančios V. S. individualios įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – laikotarpiui nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro: atlyginimas bankroto administratoriui 1 520 Eur, administravimo išlaidoms 1 520 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi bankrutuojančią V. S. individualią įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nuo įmonės įregistravimo 1995 m. kovo 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas ir savininkas buvo V. S. (V. S.). Iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratorius priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo paskutinį įmonės vadovą perduoti administratoriui V. S. individualios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau įmonės dokumentų buvęs įmonės vadovas bankroto administratoriui neperdavė. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, V. S. (V. S.) ir įmonės savininko vardu nėra registruota transporto priemonių. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, V. S. individuali įmonė ir jos savininkas nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, įmonė darbuotojų neturi. Finansinių ataskaitų registrų centrui įmonė neteikė nuo įmonės įregistravimo. Įmonės vadovas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei, bankroto bylą buvo iškelta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus iniciatyva.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi didesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdieninę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 1-3 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas ir akcininkas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas nevykdė teisės aktais jam numatytų pareigų: neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodamas, jog įmonė veiklos nebevykdo, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais; iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Minėtas atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme. Ieškinio dėl žalos atlyginimo suma yra kreditorių reikalavimų padidėjimo suma – 681,02 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas, iš atsakovo priteistina 681,02 Eur žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Be to, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Patvirtinus bankroto administravimo išlaidų sąmatą, tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę iš bankrutuojančios įmonės gauti patvirtintas sumas, o bankrutuojanti įmonė turi pareigą šias sumas sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 750/2013). Minėta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. bankrutuojančios V. S. individualios įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – iš viso 3 040 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš ieškovės lėšų, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 3 040 Eur administravimo išlaidų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 68 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 681,02 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą du centus) žalos atlyginimo, 3 040 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt eurų) administravimo išlaidų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 3 721,02 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt vieno euro dviejų centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. vasario 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutavusiai V. S. individualiai įmonei.

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.