Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjams advokatams Jonui Pliekaičiui ir Ričardui Makštelei, nukentėjusiesiems Ž. S., K. A., A. V. ir A. V., nepilnamečio kaltinamojo įstatyminei atstovei D. Z., Biržų rajono savivaldybės administravijos VTAS atstovei Giedrai Gedvilienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1986-09-09 Biržų r., Nemunėlio Radviliškio mst., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržų m., teistas 2007-12-04 pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėn.,

Kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir BK 159 str.

Ir D. V. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1995-01-30 d. Biržų m., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, Biržų (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas

kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamieji M. M. ir D. V. 2010-02-26 d. apie 23.30 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu išimdami lango stiklą, pro langą įsibrovė į E. M. priklausantį butą, nuomojamą K. A. ir Ž. S. bei iš buto slaptai pagrobė K. A. priklausantį turtą – mikrobangų krosnelę „Skarlet“ 60 Lt vertės, namų kino sistemą „Video“ 150 Lt vertės, elektrinį šildytuvą „Riwa“ 15 Lt vertės, tris telefonų įkroviklius bendros 18,50 Lt vertės, magnetolą „Kenwood“ 20 Lt vertės, Ž. S. priklausantį turtą – televizorių „Graund“ 300 Lt vertės, muzikinį centrą „Technik“ 400 Lt vertės, dvi garso kolonėles „Piser“ 200 Lt bendros vertės, elektrinę barzdaskutę „Riwa“ 25 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam K. A. 263,50 Lt turtinę žalą, o Ž. S. – 925 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Taip pat D. V. 2010-04-08 d. apie 12 val. Biržų miesto pilyje esančioje bibliotekoje atvirai iš nukentėjusiojo A. V. pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną Nokia E50 100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam šio dydžio turtinę žalą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

1. Vagystė iš buto Ežero g.

Kaltinamasis M. M. dėl šios vagystės prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su D. V. susitikę susitarė eiti apvogti buto, kurį žinojo D. V.. Kaltinime nurodytą vakarą apie 24 val. jie abu nuėjo į Ežero g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlupę medines balanėles išėmė lango stiklus. Pro langą įlipo į buto vidų iš ten pavogė visus kaltinime išvardintus daiktus, kuriuos parsinešė per kelis kartus pas jį į namus. D. Z. tą pačią naktį išsinešė pas save muzikinį centrą. Vogė, nes reikėjo pinigų. Kai išaiškėjo vagystė, jie visus pavogtus daiktus grąžino abiems savininkams ir jų atsiprašė.

Kaltinamasis D. Z. dėl šios vagystės prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš tiesų dvi dienos iki vagystės susitiko su M. M., kuris jo paklausė, ar jis nežino ko pavogti, todėl jis pasiūlė apvogti Ežero g.4 namo 4 butą, nes ten savininkų tuo metu nebuvo namie. Po dviejų dienų vakare apie 24 val. Abu su M. M. nuėjo prie to namo ir išėmę lango stiklus įlipo į buto vidų, iš kur pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus. Per du kartus šiuos daiktus nunešė pas M. M. į namus, o jis į savo namus parsinešė muzikinį centrą. Tačiau sekančią dieną paskambino M. M. ir pasakė, kad reikia grąžinti pavogtus daiktus, nes atvažiuos savininkai jų atsiimti, todėl jis jį nunešęs grąžino nukentėjusiajam.

Kaltinamųjų kaltė dėl šios vagystės įrodyta.

Nuk. Ž. S. parodymais, tikslaus laiko nebeprisimena, kai jam paskambino buto, kurį jis nuomavo kartu su K. A., savininkas E. M. ir pasakė, kad yra apvogtas butas. Atvykę pamatė, kad į butą patekta per langą, nes buvo išimti stiklai, o iš buto buvo pavogti jo daiktai: televizorius, muzikinis centras, dvi garso kolonėlės, barzdaskutė. Taip pat buvo pavogti ir K. A. priklausantys daiktai. Po kurio laiko paskambino E. M. ir pasakė, kad atsirado pavogti daiktai, todėl atvyko į Biržus ir kaltinamieji visus pavogtus daiktus jiems grąžino bei atsiprašė.

Nuk. K. A. parodymais, jie su Ž. S. Ežero g. (duomenys neskelbtini) name nuomavo butą Nr.4, kuriame tuo metu apie kokias tris savaites laiko negyveno. Jam paskambino Ž. S. ir pasakė, kad yra apvogtas jų butas. Nuvažiavę rado išimtus lango stiklus ir iš kambario buvo pavogti jam priklausantys daiktai: mikrobangų krosnelė, namų kino sistema, elektrinis šildytuvas, trys telefonų pakrovikliai, magnetola. Buvo pavogti ir Ž. S. priklausantys daiktai. Po kurio laiko paskambinęs buto savininkas E. M. pasakė, kad jis išsiaiškino, kur gali būti pavogti daiktai ir nurodė, kur atvažiuoti. Kai atvažiavo, abu kaltinamieji jiems grąžino visus pavogtus daiktus ir jų atsiprašė.

Liud. E. M. parodymais, jam pranešė, kad yra išimti jam priklausančio buto, kurį tuo metu buvo išnuomavęs nukentėjusiesiems, lango stiklai. Apie tai jis informavo nukentėjusiuosius ir pranešė policijai. Kai atvyko nukentėję ir policijos pareigūnai, visi užėjo į butą. Nukentėjusieji policijai nurodė, kokie jų daiktai pavogti. Po kurio laiko sužinojo, kur gali būti pavogti daiktai, todėl apie tai pranešė buto nuomininkams.

Šiuos parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.12-17, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini) ir rasti išimti vieno lango stiklai; daiktų pateikimo protokolas (b.l.27, 1 t.), iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo motina pateikė televizorių, muzikinį centrą, dvi garso kolonėles, elektrinę barzdaskutę, mikro bangų krosnelę, namų kino sistemą, magnetolą, 3 telefonų pakrovėjus, elektrinį pašildytuvą, barzdaskutės garantinį taloną, kurie buvo apžiūrėti (b.l.28-36, 1 t.), ir grąžinti nukentėjusiojo Ž. S. motinai (b.l.31, 1 t.). Kaltinamasis M. M. savo parodymus patvirtino vietoje (b.l.151-153, 1 t.).

Visų šių įrodymų visumos pakanka abiejų kaltinamųjų kaltei dėl šios vagystės pagrįsti. Jų veiksmai pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi jie pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą.

2. Atvira svetimo turto vagystė.

Kaltinamasis D. V. dėl šios vagystės prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną kartu su A. B. nuėjo į miesto bibliotekoje esantį vaikų aptarnavimo skyrių, kur norėjo pažaisti su kompiuteriu. Ten jau prie vieno iš kompiuterių buvo A. V.. Jis atsisėdo prie šalimais esančio kompiuterio, o A. B. – prie atokiau buvusio kompiuterio. Tuo metu vaikas turėjo rankose mobilų telefoną Nokia, todėl jis internete pasižiūrėjo tokio modelio telefono aprašymą ir jo užsigeidė. Apie tai priėjęs pasakė A. B.. Paprašė nukentėjusiojo jam parodyti telefoną, šis jam jį padavė. Po to jie visi trys išėjo į koridorių, kur jis suvaidino, kad telefoną numeta, o kai vaikas nubėgo jo ieškoti, jis kartu su A. B. pabėgo. Telefoną nešėsi su savimi, SIM kortelę išmetė. Tačiau po kurio laiko jam paskambino globėja ir liepė tuoj pat grąžinti telefoną, jį nunešant į policijos komisariatą, ką jis ir padarė.

Kaltinamojo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta.

Nuk. A. V. parodymais, tą dieną apie 12 val. jis buvo miesto bibliotekoje vaikų skyriuje prie kompiuterio, kai atėjo D. V. su draugu. Jie taip pat iš pradžių žaidė prie kompiuterių. Jis su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną NOKIA E50. Vienu metu jis jį, išsitraukęs iš kišenės, pasižiūrėjo valandų, o D. V. ėmė klausti jo apie telefono modelį, jis pasakė, koks modelis, šis prašė pasižiūrėti. Jis jam davė, tačiau paskui ėmė prašyti telefoną grąžinti, tačiau jo negrąžino, o išėjus į koridorių suvaidino, kad jį numeta. Kai jis nuėjo telefono ieškoti, kaltinamasis su draugu pabėgo.

Nuk. A. V. parodymais, vieną dieną pas jį į namus kartu su sūnumi atvyko policijos pareigūnas ir pasakė, kad iš sūnaus A. bibliotekoje buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas, dėl ko jis parašė pareiškimą. Dar tą pačią dieną paskambino iš policijos ir pranešė, jog telefonas atsirado. Žmona nuėjusi jį atgavo, tik nebuvo SIM kortelės.

Liud. R. L. parodymais, tą dieną grįžusi iš darbo sužinojo, kad iš sūnaus A. bibliotekoje buvo atimtas telefonas Nokia, kurį policijos pareigūnai grąžino.

Liud. A. B. parodymais, tą dieną kartu su D. V. nuėjo į biblioteką pažaisti kompiuteriais. Jis sėdėjo atokiau, o D. sėdėjo šalia ten prie kompiuterio buvusio berniuko su kuriuo kalbėjosi. Vienu metu prie jo priėjęs D. V. pasakė, kad tas vaikas turi telefoną ir klausė, ar apsimoka jį paimti. Jis atsakė, kad gali daryti, kaip nori. Kad kartu vogs, nesitarė. Matė, kaip tas berniukas davė D. telefoną, kurį šis apžiūrėjo, klausėsi muzikos, o po to abu išėjo prie durų. Jis taip pat buvo priėjęs koridoriuje prie vaiko, jo klausė šio bei to, o po to abu su D. išbėgo, nes jiems dar reikėjo į mokyklą. Einant į mokyklą D. rodė telefoną Nokia.

Liud. D. M. parodymais, tą dieną dirbo bibliotekoje vaikų aptarnavimo skyriuje, kai jame prie kompiuterių buvo trys vaikai: A. B., D. V. ir A. V.. Matė ant stalo padėtą mobilaus ryšio telefoną ir liepė jį pasidėti, kad nestovėtų. Po kurio laiko vaikai išėjo, tačiau greitai grįžęs A. V. pasakė, kad jam D. atėmė telefoną. Ji dar bandė sakyti, kad gal jis jam grąžins telefoną, tačiau nukentėjęs vaikas pasakė, kad telefono jam nebegrąžins, todėl ji apie įvykį informavo policijos pareigūnus.

Liud. I. P. parodymais, tą dieną buvo gautas pranešimas apie tai, kad miesto bibliotekoje iš vieno vaiko buvo atimtas telefonas ir buvo pranešta, kad tą galėjo padaryti D. V., todėl ji paskambino jo globėjams, kad padėtų išsiaiškinti. Tą pačią dieną pas ją į kabinetą atėjęs D. V. atnešė telefoną Nokia.

Liud. D. Š. parodymais, jam būnant darbe užėjo D., kurį jie su žmona tuo metu globojo ir su savimi turėjo svetimą mobilaus ryšio telefoną. Kadangi tuo pačiu metu jam paskambinusi žmona pasakė, kad D. galimai iš vaiko atėmė telefoną, jis jam liepė skubiai nunešti pavogtą telefoną į policijos komisariatą, ką šis ir padarė. Nors su D. ne vieną kartą apie tai kalbėjosi, tačiau jis vis darė savo

Nepilnamečio įstatyminės atstovės D. Z. paaiškinimu, su sūnumi apie jo netinkamą elegesį kalbėjosi nuolat, tačiau jis jos neklausė ir darė vieną vagystę po kitos, dėl ko šiuo metu yra apgyvendintas vaikų socializacijos centre.

Šių asmenų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: perdavimo-priėmimo aktas (b.l.5, 2 t.), iš kurio matyti, kad policijos pareigūnė I. P. priėmė iš D. V. telefoną Nokia, kuris buvo apžiūrėtas (b.l.17-18, 2 t.) ir grąžintas nukentėjusiajam (b.l.19, 2 t.). Nukentėjęs A. V. savo parodymus patvirtino vietoje (b.l.28-29a).

Visų šių įrodymų visumos pakanka D. V. kaltei dėl šios vagystės pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuoti tinkamai, nes jis atvirai, matant nukentėjusiajam, pagrobė svetimą turtą.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad svetimas turtas buvo pagrobtas matant A. B., kadangi šis liudytojas nurodė matęs vaiko telefoną pas D. V., tačiau prieš išbėgant iš pilyje esančios bibliotekos nematęs, kad telefoną šis tebeturi.

3. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką.

Taip pat M. M. buvo pareikštas įtarimas ir jis buvo atiduotas teismui pagal LR BK 159 str. dėl to, kad jis, 2010-02-26 d. apie 23.30 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini), darydamas nusikalstamą veiką – K. A. ir Ž. S. daiktų vagystę įsibraunant į E. M. priklausantį butą, į šį nusikaltimą – svetimą turto vagystę įsibraunant į patalpą, t.y. į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką – D. V., gim. 1995-01-30, žinodamas, kad jis neturi 18 m. amžiaus.

Tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis M. M. dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, jog iš tiesų žinojo, kad D. V. yra nepilnametis, tačiau jis jo į vagystę neįtraukė, nes jo vagystės įvykdyti neįtikinėjo, negrasino, nesiūlė, o pats D. nurodė butą, kurį galima apvogti, sakė, kad jame tuo metu niekas negyvena ir apie vagystę niekas nieko nesužinos.

Teismo posėdyje D. V. parodė, kad iš tiesų dvi dienos iki vagystės susitikus M. M. šis jo paklausė, ar jis nežino kur ir ką galima pavogti, o jis jam tuomet ir nurodė butą (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad jame gyvenantys nukentėjusieji tuo metu apie dvi savaites laiko bute nebesilankė ir jie susitarė, kad eis vogti penktadienį vakare. Parodė, kad sutartą vakarą jis nuėjo pas M. M., tačiau eiti vogti tada jau nebenorėjo, tačiau nenorėjo pasirodyti, kad yra bailus, todėl ir ėjo kartu vogti.

Tačiau be šių D. V. parodymų, duotų teismo posėdyje, jokių kitų patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad iš tiesų M. M. būtų šį kaltinamąjį įtraukęs į įvykdytą vagystę, byloje surinkta nėra. D. V. savo parodymuose nebuvo nuoseklus. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs visai kitas vagystės įvykdymo aplinkybes, kurių nepatvirtino jokie kiti byloje esantys įrodymai, o dėl jo įtraukimo į nusikalstamą veiką apie tai, kad jis sutartą vakarą nebenorėjęs eiti vogti, tik tai padaręs dėl to, kad nepasirodytų bailus, parodė tik teisme. Tuo tarpu kaltinamasis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neparodė, kad jam būtų reikėję įtikinėti, siūlyti, prašyti ar kitaip paveikti D. V., kad šis eitų kartu su juo vogti. Gi priešingai, jis parodė, jog būtent D. V. pasiūlė apvogti nurodytą butą. Objektyviai vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką pasireiškia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, kad vaikas sutiktų dalyvauti darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu iš teismo posėdyje nustatytų aplinkybių matyti, kad abu kaltinamieji susitikę pasikalbėjo apie vagystę ir paties D. V. nurodymu nutarė po kelių dienų apvogti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku D. V. atėjo pas M. M. į namus ir jie kartu nuėjo bei apvogė sutartą butą. Šios byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis M. M. kokiais nors aktyviais veiksmais būtų pasiekęs, kad D. V. dalyvautų vagystėje iš buto.

Todėl, byloje nesurinkus patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis M. M. būtų įtraukęs D. V. į vagystę, jis pagal LR BK 159 str. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra apysunkiai nusikaltimai (LR BK 11 str. 4 d.).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abu kaltinamieji savo noru pašalino padarytas turtines žalas nukentėjusiesiems, t.y. jiems sugrąžino visus pagrobtus daiktus. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad vagystę įsibraunant į butą įvykdė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis M. M. praeityje 1 k. teistas už pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje.

Kaltinamasis D. V. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi. Mokyklos išduotoje charakteristikoje apibūdinamas kaip bėgantis iš pamokų, pamokų metu nedirbantis, grubus, agresyvus tiek su mokiniais, tiek ir su mokytojais, tyčiojasi iš mokinių. Nurodoma, jog jis lanko sporto būrelį, gerai žaidžia stalo tenisą. Jis yra įrašytas į Biržų rajono policijos komisariato policiją dominančių vaikų sąrašus nuo 2005-07-26 kaip darantis administracinius teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas nesant amžiaus. Kaltinamojo šeima nuo 1999 m. yra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šiuo metu jis yra apgyvendintas Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centre.

Skiriant abiems kaltinamiesiems bausmes, taip pat atsižvelgiama ir į kiekvieno jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų apimtį, kaltės formą ir rūšį, į abiejų kaltinamųjų jauną amžių, į kiekvieno iš jų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad abu kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiųjų Ž. S. ir K. A., į tai, kad kaltinamasis D. V. yra nepilnametis, į jo socialinę aplinką, taip pat ir į tai, kad jis šiuo metu yra apgyvendintas vaikų socializacijos centre.

Kadangi abu kaltinamieji teisiami pirmą kartą už tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, jiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. nubausti areštu 50 parų.

Bausmę jam paskirti atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį įvykdžius, panaikinti.

M. M. pagal LR BK 159 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

D. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d.(vagystė iš buto) bei pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė) ir nubausti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš buto) laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose bei mokytis;

pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose bei mokytis;

LR BK 63 str. 1,4 pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose bei mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.