Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 57–59, 170; II t., b. l. 51–53), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), 99 999 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Policijos departamento, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskr. VPK) ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 2008 m. lapkričio 14 d. negali prisiliesti prie savo artimųjų (tėvų, sesės, vaikų, žmonos), jų apkabinti, pabučiuoti, paspausti rankos, išgirsti jų natūralų balsą. Taip yra dėl to, kad teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 ir 108 punktuose nustatyta, jog pasimatymai vyksta be fizinio kontakto, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 27 punkte nustatyta, jog bendravimas vyksta telefonu. Manė, kad nurodytos teisės aktų nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 daliai, Europos kalinimo taisyklių 1, 4, 6 ir 24.3 punktams. Dėl to patyrė nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, fizinius skausmus. Jis ir jo artimieji buvo žeminami, niekinami, įžeidinėjami, patyrė nežmonišką, žiaurų elgesį ir kankinimą.

Taip pat nurodė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Šiaulių TI, Lukiškių TI-K, Kauno TI, Policijos departamento, Panevėžio apskr. VPK, prašo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nurodytos institucijos neįgyvendina BVK 94 straipsnyje nustatytos teisės į ilgalaikius pasimatymus Šiaulių TI, Lukiškių TI-K, Kauno TI ir Panevėžio apskr. VPK areštinėje. Dėl tokių veiksmų jis yra žeminamas, įžeidžiamas, niekinamas, skaudinamas, žeminamas jo ir jo artimųjų orumas, kankinamas ir su juo žiauriai elgiamasi. Daugiau nei 4 metus negali turėti ilgalaikių pasimatymų su tėvais, seserimi, vaikais, žmona ir tokiais atsakovo atstovų veiksmais pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, BVK 7 straipsnio 1 dalis, Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis.

Paaiškino, kad jį 2008 m. lapkričio 14 d. suėmė ir iki 2012 m. lapkričio 30 d. laikė Panevėžio apskr. VPK areštinėje (apie 1 metus ir 2 mėnesius), Šiaulių TI (laikė ilgiausiai), Lukiškių TI-K (apie 2 mėnesius), Kauno TI (apie 1 mėnesį). Į trumpalaikius pasimatymus ateidavo tėtis J. K., mama D. K., sūnus D. K., dukra R. K., sesuo J. K., tačiau į ilgalaikius pasimatymus jie negalėjo ateiti, nes nurodytose įstaigose neįrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai (I t., b. l. 58–59).

Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. Marijampolės pataisos namų darbuotojai per trumpalaikį pasimatymą neleido prisiliesti prie mamos ir vaiko, paspausti jiems rankų, apkabinti ir pabučiuoti. Tokiais veiksmais pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, BVK 7 straipsnio 1 dalį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 167.3 punktą ir pažemino jo orumą, nežmoniškai ir žiauriai su juo elgėsi, kankino ir žalojo ir dėl to jis patyrė žalą (I t., b. l. 170).