Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-11-26 · Administracinė byla Nr. I1-8150-394/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
I1-8150-394/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01757-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8150-394/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01757-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 1-15 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2019-02-14 iki 2020-04-10. Buvo šiurkščiai žeminamas jo prigimtinis orumas ir savigarba tuo atžvilgiu, kad gamtinius reikalus turėjo atlikinėti matant kitiems kartu su juo kamerose Nr. 49, 45, 105, 103 ir 87 buvusiems suimtiesiems bei tuo pačiu matant Šiaulių TI personalo darbuotojams, kadangi gyvenamosiose kamerose tualetai iš esmės atskirti nuo likusio gyvenamojo ploto tik apie 1,5 m aukščio medinėmis, elementarios higienos ir sanitarijos normų neatitinkančiomis, valymui ir drėgmei neatspariomis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis. Nesant atskiros tualeto patalpos ir atskiros oro šalinimo sistemos kamerose asmenims pasinaudojus tualetu visi tualetui būdingi kvapai lieka kameroje, todėl tiek jis, tiek kiti kartu su juo kameroje laikyti asmenys buvo priversti praktiškai visą laiką kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru. Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje apsipirkimo sąlygos yra tokios, kad Šiaulių TI laikomi asmenys, tame tarpe ir jis pats, yra priversti pirkti nematydami prekių, asmenims išdalinami prekių, esančių Šiaulių TI kainoraščiai, kuriuose nurodomi tik parduotuvėje esančių prekių pavadinimai, preliminarios, bet netikslios kainos, daugiau jokios informacijos apie pačias prekes nėra pateikiama, nėra dalinami jokie lankstinukai, kuriuose būtų vizualiai pavaizduotos Šiaulių TI parduotuvėje parduodamos prekės, nėra skelbiamos jokios akcijos. Norintiems apsipirkti parduotuvėje asmenims yra išdalinami nustatytos formos prašymai, kuriuos suimtasis turi užpildyti, juose nurodydamas pagal iš anksto pateiktą kainoraštį norimas įsigyti prekes ir jų kiekį, prašyme nurodytos prekės atnešamos į kameras, o piniginė suma išskaičiuojama iš asmenų sąskaitų. Ne visada kainoraštyje nurodytos prekių kainos atitinka realias parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Visos parduotuvėje parduodamos sveriamos prekės yra pasveriamos už akių, t. y. pirkėjui nematant. Prieš perkant prekes nėra sudaryta galimybė jas pamatyti vizualiai, perskaityti pirkėjui skirtą informaciją ant prekės pakuotės. Maistas Šiaulių TI yra tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu. Maisto kokybė yra prasta, sriubos patiekiamos vienas vanduo, košės praskiestos su vandeniu, kompotas be jokio saldumo, maistas su pasibaigusiu galiojimo laiku. Turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Kiemelių būklė neatitinka statybos techninio reglamento, kaskart eidamas pasivaikščioti bijojo dėl savo sveikatos, kad kokia nors plyta gali užkristi ant galvos ar gali išsisukti koją į duobę. Pasivaikščiojimo kiemeliai skęsta pelėsyje. Dažnai Šiaulių TI nėra šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, jis neturėjo galimybės nusiprausti po dušu ne vieną kartą. Šiaulių TI nėra įrengta vandens šildymo sistemų. Ventiliacija neveikia visai, drėgna, čiužiniai pūva, veisiasi parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Kamerose yra elektrinis apšvietimas, šviesa labai stipri, nuo jos skauda galvą ir akis, naktinio apšvietimo išjungti negalima, šviesa dega ištisą parą, dėl to neišsimiega, jaučiasi irzlus. Buvo laikomas nuolat perpildytose kamerose, leistina norma buvo viršyta daugelį kartų, dėl to patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, buvo sutrikęs miegas, kamerose nuolat tarp suimtųjų kyla buitiniai konfliktai dėl buitinių sąlygų. Šiaulių TI administracija nesuteikė jam po 8 valandas užimtumo, dažnai kamerose tenka sėdėti po 22.30 val., o kartais visą parą, jeigu lauke sąlygos pasivaikščioti nėra tinkamos, per karantiną nebuvo taikoma jokių užimtumų.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., 46 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., 2 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 46 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 25-37 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019-07-10 iki 2020-04-10 buvo laikomas kamerose Nr. 94, 105, 8, 102 ir 87, vienas arba su dar vienu – penkiais asmenimis ir jam teko nuo 3,75 iki 18,8 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sienelės aukštis kur kas didesnis, nei 1,5 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Sanitarinio mazgo įėjimas kamerose Nr. 8, 94, 102 ir 105 atitvertas durimis, kameroje Nr. 8 – užuolaidomis, kurios yra tvarkingos, iki pat žemės. 2019 m. kameroje Nr. 94 iki pareiškėjo laikymo joje buvo atliekami remonto darbai, pridedam nuotrauka, daryta po remonto. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas, jam būnant sanitariniame mazge neįmanomas. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Atsakovė nurodė, jog Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nėra numatytas, o jo padidinimas susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akt Nr. PA-256 matosi, kad kameroje Nr. 102 dalis sienų/lubų tinko yra nubyrėję, tačiau tai nėra skundo pagrindas. Kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kadangi kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, iki pareiškėjo apgyvendinimo remontas buvo atliktas kamerose Nr. 8, 105 ir 94. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, jis dezinfekuojamas, laiku keičiamas, netinkamas iš karto būna nurašomas, o patalpų valymas, dezinfekcija vykdoma tinkamai, pagal dezinfekcijos planus. Naktinio apšvietimo įrengimas būtinas siekiant užtikrinti režimą bei saugumą, todėl kalinami asmenys jo išjungti negali.

Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 nuo 2019-06-01 nerūkantiems asmenims nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią 1 valandos teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems asmenims. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatyti pažeidimai dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga) yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui. Be to, pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose jis galimai patyrė nepatogumus.

Atsakovė nurodo, kad Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims. Nuo m2020-02-28 siekiant užtikrinti kuo saugesnę aplinką užimtumas dėl paskelbto karantino nebuvo vykdomas.

Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal higienos normos reikalavimus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Šiaulių TI duše bėga karštas vanduo, kuris tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tai suteikia galimybę rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, pagal sudarytą maitinimo paslaugų sutartį pagamintą maistą termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas tiekianti įmonė VšĮ „Bruneros“, kuri įpareigota maistą gaminti vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais, kuriuos parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, jie atitinka Vyriausybės patvirtintas mitybos normas. Sutartyse įtvirtinta pareiga paslaugos tiekėjui teikti paslaugą kokybiškai, kaip įmanoma rūpestingai ir efektyviai. Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių TI yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, šie asmenys nedelsiant informuoja paslaugos teikėją. Maitinimo procesą tiria ir kontroliuoja ir už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos. Kaip matyti iš pridėtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų, esminių pažeidimų, susijusių su maitinimo organizavimu, maisto kokybe nenustatyta.

Atsakovė nurodė, kad aktualiu laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta prievolė įstaigai užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kadangi Taisyklių 15 priede numatyta, kad vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg, Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, organizuojamas du kartus per savaitę, pagal įstaigos patvirtintą grafiką bei 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems bei nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą. Šiaulių TI sudarė sutartį su UAB „L. B.“ dėl nuteistųjų apsipirkimo paslaugos teikimo, sutarties 2.2 punktas įpareigoja paslaugos teikėją parduoti prekes sutarties priede nustatytomis kainomis. Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų prekių kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje, apie gaunamus rezultatus informuojamas parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje didesnės daugiau kaip 10 procentų, Šiaulių TI veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Iki 2019 m. lapkričio mėn. kartą per mėnesį į visas kameras buvo išduodamas Šiaulių TI veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. išduodamas privalomų prekių kainoraštis su nustatytomis pastoviomis kainomis, taip pat jis ir papildomų prekių kainoraštis skelbiamas Šiaulių TI internetinėje svetainėje. Pagrindinių prekių asortimentas yra pastovus, todėl gerai žinomas ilgesnį laiką Šiaulių TI laikomiems asmenims. Tiek Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 88 punktas, tiek Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 36 punktas draudžia išvesti nuteistuosius bei suimtuosius, kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, iš kamerų apsipirkti parduotuvėje. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas K. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2020-04-10 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI už laikotarpį nuo 2019-02-14 iki 2019-07-09 atsisakė priimti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti už laikotarpį nuo 2019-07-10 iki 2020-04-10 dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI ir už laikotarpį nuo 2019-02-14 iki 2020-04-10 dėl netinkamos parduotuvės veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020-02-06) iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.). Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 taip pat numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.).

Iš byloje esančios 2020-09-08 pažymos Nr. 60-25099 (1 t., 40-46 b. l.) matyti, kad pareiškėjas K. V. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2019-07-10 iki 2020-04-20, viso 253 dienas, kamerose Nr. 94, 105, 8, 102 ir 87, vienas arba dar su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,75 iki 18,76 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109, nei 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (1 t., 40-46 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1 t., 48-49 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6 asmenys), nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 94 buvo laikomi 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,32 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose pareiškėjo laikymo kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (1 t., 50-53 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (1 t., 107-108 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, elektrinis apšvietimas labai stiprus, naktinio apšvietimo išjungti negalima, šviesa dega ištisą parą, neveikia ventiliacija, drėgna.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14 punktas numato, kad Tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1.), dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3.).

Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų didinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, be to, esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Atsakovė į bylą pateikė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 74-89 b. l.), iš kurių matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8 ir 102. 2018 m. vasario 4 d. vizualiai matomo pelėsio kameroje Nr. 8 nebuvo nustatyta, nurodyta, kad išvėdinti kamerą per langus galima, elektros ir kitų įrenginių būklė šioje kameroje atitiko higienos normos 12 punkto reikalavimus; dirbtinė apšvieta patikrinimo metu šioje kameroje nebuvo matuojama (1 t. 74-76 b. l.). 2020 m. vasario 4 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 102 nepašalintas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas – dalis sienų / lubų tinko sluoksnio yra nutrupėję (1 t., 84-85 b. l.).

Atsakovė nurodė, kad kitos pareiškėjo laikymo kameros jo laikymo laikotarpiu dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams nebuvo tikrinamos, nes nebuvo gauta jokių jose laikomų asmenų skundų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Atsakovė į bylą pateikė ir 2020 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr.61-2183 (1 t., 126 b. l.), kurioje nurodyta, kad K. V. laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2020-04-10 į Šiaulių TI direktorių su skundu kreipėsi vieną kartą dėl maitinimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), kad dėl higienos normas neatitinkančių sąlygų jis pats būtų kreipęsis į visuomenės sveikatos centrą, kitas valstybės institucijas ar organizacijas.

Be to, iš byloje esančių Šiaulių TI turto valdymo skyriaus pažymų apie 2018 - 2019 metais atliktus remonto darbus (1 t., 54-64, 65-73 b. l.) matosi, kad per šį laikotarpį buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8, 105 ir 94. Kameroje Nr. 8 2018 m. vasario mėn. suremontuotos sienos ir lubos, įrengtas naujas apšvietimas, perdažyti baldai, o 2019 m. lapkričio mėn. – atliktas kosmetinis kameros remontas – paklijuotos grindų plytelės. 2018 m. kovo mėn. kamerose Nr. 105 ir 94 perklijuotos grindų ir sienų plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos perteklinės lovos. Kamera Nr. 94 buvo remontuojama ir 2019 m. kovo mėn., remonto metu perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, sumontuoti nauji šviestuvai, sumontuotas sėdimas WC, perdažytos grotos ir baldai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų patalpų vėdinimą ir apšvietimą, naktinio apšvietimo įrengimas būtinas siekiant užtikrinti tinkamą režimą bei saugumą, užkardyti galimus drausmės pažeidimus ir savęs žalojimų atvejus. Pareiškėjas nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje buvo tamsu ar netinkamas dirbtinis apšvietimas, netinkama ventiliacija, skundžiasi abstrakčiai, neginčija atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių dėl gyvenamųjų kamerų vėdinimo per langus, dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų nesiskundė nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, gamtinius reikalus turėjo atlikinėti matant kitiems kartu su juo kamerose buvusiems suimtiesiems bei tuo pačiu matant Šiaulių TI personalo darbuotojams, nes tualetai atskirti tik apie 1,5 m aukščio pertvaromis arba užuolaidomis. Nesant atskiros oro šalinimo sistemos visi tualetui būdingi kvapai lieka kameroje, todėl tiek jis, tiek kiti kartu su juo kameroje laikyti asmenys buvo priversti praktiškai visą laiką kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 48-49 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės, tik kameroje Nr. 94 pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,80 iki 2,32 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (1 t., 107-108 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 94, 105, 8 ir 102 atitverti durimis, kameroje Nr. 87 pakabintos užuolaidos. Pareiškėjas nurodo, kad privatumas jam nebuvo užtikrintas, nes tualetai atskirti tik 1,5 m aukščio pertvaromis arba užuolaidomis, tačiau į bylą pateikti duomenys paneigia šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nes sanitariniai mazgai kamerose atitverti kur kas aukštesnėmis pertvaromis, o įėjimai atskirti durimis arba užuolaida (kameroje Nr. 87). Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p.). Pabrėžtina, kad pagal vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio (bent apie 2 m aukščio siekiančia) pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), be to, pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais Šiaulių TI kamerose buvo pažeistas. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė ir to, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus (pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros), atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.), todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl to, kad dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų nuo kamerų bendros erdvės iš jų sklido blogas kvapas.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kiemelių būklė neatitinka statybos techninio reglamento, kaskart eidamas pasivaikščioti bijojo dėl savo sveikatos, kad kokia nors plyta gali užkristi ant galvos ar gali išsisukti koją į duobę, pasivaikščiojimo kiemeliai skęsta pelėsyje.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2020-01-21) 92 punkte buvo nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos 2020-01-21 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25, taip pat numato, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji) (104 p.), pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji (suimtieji) privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (107 p.).

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Į byla pateiktas ir Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 1/01-149, kuriuo nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka; nerūkantiems asmenims nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė (1 t., 120 b. l.).

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. vasario 4 d. atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose ištrupėjusi grindinio ir nutrupėjusi sienų danga, iškritusios plytos, pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 17 ir 18 ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios, ir konstatuotas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (1 t., 77-80, 84-85 b. l.).

Pareiškėjui vietiniu teisės aktu buvo suteikta galimybė vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, visuomenės sveikatos centras, nustatęs higienos normos pažeidimus pasivaikščiojimo kiemeliuose, vesti asmenis pasivaikščioti į šiuos kiemelius neuždraudė, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus, pelėsio pasivaikščiojimo kiemeliuose patikrinimų metu nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė galėjo kelti pavojų pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių nekonkretūs, jis nenurodo, kokiame pasivaikščiojimo kiemelyje dėl jo būklės patyrė tam tikrus nepatogumus, kada tai buvo, ar dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dažnai nėra šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, Šiaulių TI nėra įrengta vandens šildymo sistemų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI duše bėga karštas vanduo, o kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai. Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, karšto vandens tiekimas į kameras ir vandens šildymo sistemų įrengimas nereglamentuotas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI administracija nesuteikė jam po 8 valandas užimtumo, kamerose tekdavo išbūti beveik visą parą, per karantiną nebuvo taikoma jokio užimtumo.

Atsakovė į bylą pateikė 2020-09-09 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą (1 t., 126 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems); K. V. buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 122-125 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 130-199, 2 t. 1-37 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę buvo vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir iš tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. 2020 m. vasario 28 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-69, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“, iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo Šiaulių TI buvo sustabdytas asmenų lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir palydos, judėjimas, trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai (1 t., 110-111 b. l.). Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad maistas Šiaulių TI tiekiamas šaltas, maisto kokybė prasta, sriubos patiekiamos vienas vanduo, košės praskiestos su vandeniu, kompotas be jokio saldumo, maistas su pasibaigusiu galiojimo laiku.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal Fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto energetinės vertė norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, pagal 2019-07-24 sutartį pagamintą maistą termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas tiekianti įmonė VšĮ „Bruneros“, kuri įpareigota maistą gaminti pagal Asmenų maitinimo organizavimo taisykles ir patvirtintus valgiaraščius. Į bylą pateikti Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrinimų aktai (1 t., 90-106 b. l.), kuriuose užfiksuota, kad Šiaulių TI tiekiami maisto produktai (patiekalai) yra jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos ir sudėties, patiekalų terminio apdorojimo, pateikimo temperatūra ir maisto produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė užtikrinama, taip pat užtikrinamas žaliavų, maisto produktų atsekamumas, žaliavų, maisto produktų ir patiekalų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę, nėra; patikrinimų aktuose padarytos išvados, kad nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai. Taigi pareiškėjo teiginys dėl netinkamos maisto kokybės ir pasibaigusių vartojimo terminų niekuo nepagrįstas, dėl maisto kokybės jis Šiaulių TI administracijai skundėsi tik vieną kartą (1 t., 127 b. l.), duomenų, kad būtų skundęsis kitoms institucijoms, nėra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl maitinimo Šiaulių TI pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje netinkamos apsipirkimo sąlygos: prekes perka jų nematydami, užpildę nustatytos formos prašymus, netikslios prekių kainos, neskelbiamos jokios akcijos, nedalinami lankstinukai, prekės sveriamos pirkėjui nematant, nesudaryta galimybė perskaityti pirkėjui skirtą informaciją ant prekės pakuotės ir kt.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020-01-22), 86 - 88 punktuose buvo įtvirtinta, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius, Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje draudžiama. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galioja nuo 2020-01-22), 35-36 punktai numato, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).

Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką iki 2020 m. gegužės 13 d. nustatė Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, kurių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu šių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaši, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumą, nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad dėl nuteistųjų apsipirkimo paslaugos teikimo Šiaulių TI yra sudaryta sutartis su UAB „L. B.“, sutarties 2.2 punktas įpareigoja paslaugos teikėją parduoti prekes sutarties priede nustatytomis kainomis. Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų prekių kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje, apie gaunamus rezultatus informuojamas parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje didesnės daugiau kaip 10 procentų, Šiaulių TI veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Iki 2019 m. lapkričio mėn. kartą per mėnesį į visas kameras buvo išduodamas Šiaulių TI veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. išduodamas privalomų prekių kainoraštis su nustatytomis pastoviomis kainomis, taip pat jis ir papildomų prekių kainoraštis skelbiamas Šiaulių TI internetinėje svetainėje. Pagrindinių prekių asortimentas yra pastovus, todėl gerai žinomas ilgesnį laiką Šiaulių TI laikomiems asmenims.

Įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą ir atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Šiaulių TI darbuotojai, neišvesdami pareiškėjo apsipirkti iš gyvenamosios kameros į parduotuvę, nepažeidė teisės aktais nustatytos apsipirkimo Šiaulių TI esančioje parduotuvėje tvarkos, teisės aktuose nėra numatyta, kad Šiaulių TI kamerose laikomas asmuo, norintis apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, galėtų pamatyti prekes vizualiai, perskaityti ant pakuotės esančią informaciją, gauti lankstinukus, kad parduotuvėje turi būti taikomos akcijos prekėms. Pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, skunde nurodytų aplinkybių nesieja su savimi pačiu, nenurodo, kad jo įsigytų prekių kainos neatitiko kainoraščiuose nurodytų prekių kainų, kad buvo netikslus prekės svoris ir pan., kada tai buvo, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, todėl jo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė