Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-98-744/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
AN2-98-744/2018
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00037-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-98-744/2018Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00037-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 21.11.8; 21.11.10; 21.13.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų A. B. ir V. Z. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalyje bei 290 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas administracinėmis nuobaudomis: pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį – 30 Eur dydžio baudą, pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. skirti galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimu 1 metams. A. B. paskirtos 800 Eur dydžio baudos mokėjimas išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui, penkis mėnesius sumokant po 133 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 135 Eur. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, iš A. B. konfiskuotas kombinuotas šautuvas „Greifelt“ 16x70, 8x57, 16x70, Nr. 34300 ir automobilis „Niva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris XTA21214041751851. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, iš A. B. priteista 3505,12 Eur laukinei gyvūnijai padaryta žala.

V. Z. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimu 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

A. B. nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 20 d., antroje dienos pusėje (tikslus laikas nenustatytas), R rajone, medžiotojų būrelio „Š.“ medžioklės plotų vienete, P. miške vykusios medžioklės varant metu, su jam priklausančiu kombinuotu medžiokliniu šautuvu „Greifelt“ 16x70, 8x57, 16x70 Nr. 34300, neteisėtai sumedžiojo tuo metu nemedžiojamą licencijuojamą gyvūną – suaugusią briedžio patelę (amžius 8,5 – 9,5 metų). Neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną paliko nušovimo vietoje ir sekančią dieną, tai yra 2018 m. sausio 21 d. kartu su kitu medžiotojų būrelio „Š.“ medžiotoju V. Z. išdorojo ir neteisėtai sumedžiotą gyvūną dalimis išgabeno iš medžioklės plotų vieneto automobiliu „VAZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Neteisėtai sumedžioto gyvūno skrodimo ir dorojimo atliekas medžiotojai paliko R. rajone esančiame P. miške, neteisėtai sumedžioto gyvūno nušovimo vietoje. Šiais veiksmais medžiotojų būrelio „Š.“ medžiotojas A. B. šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 15.2.1, 24.13, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus ir padarė 3505,12 Eur žalą laukinei gyvūnijai. V. Z. nubaustas už tai, kad būdamas medžiotoju, 2018 m. sausio 21 d., Radviliškio rajone, medžiotojų būrelio „Š.“ medžioklės plotų vienete, P. miške, po to, kai medžiotojas A. B. 2018 m. sausio 20 d., antroje dienos pusėje (tikslus laikas nenustatytas), R. rajone, medžiotojų būrelio „Š.“ medžioklės plotų vienete, P. miške vykusios medžioklės varant metu neteisėtai sumedžiojo tuo metu nemedžiojamą licencijuojamą gyvūną – suaugusią briedžio patelę (amžius 8,5 – 9,5 metų) ir neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną paliko nušovimo vietoje, kartu su kitu neteisėtai licencijuojamą gyvūną sumedžiojusiu medžiotojų būrelio „Š.“ medžiotoju A. B. neteisėtai sumedžiotą gyvūną išdorojo ir neteisėtai dalimis išgabeno iš medžioklės plotų vieneto automobiliu „VAZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Neteisėtai sumedžioto gyvūno skrodimo ir dorojimo atliekas medžiotojai paliko R. rajone esančiame P. miške, neteisėtai sumedžioto gyvūno nušovimo vietoje. Šiais veiksmais medžiotojų būrelio „Š.“ medžiotojas V. Z. šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų A. B. ir V. Z. atstovas advokatas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą V. Z. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teiseną V. Z. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje A. B. atžvilgiu ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą - neskirti piniginės baudos, neskirti ginklo ir automobilio konfiskacijos, nepriteisti laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo, atimti teisę medžioti 6 mėnesiams. Skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų vertinimu, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją (ANK 566 straipsnio 1 dalis), neteisėtai perkėlė jiems įrodinėjimo pareigą (ANK 567 straipsnio 3 dalis), suvaržė jų teisę pareikšti prašymus (ANK 577 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepagrįstai ir nemotyvuotai nesivadovavo visa eile byloje surinktų bei užfiksuotų įrodymų (ANK 569 straipsnio 4 dalis), o vieno liudytojo duotus parodymus interpretavo suteikdamas jiems kardinaliai priešingą reikšmę. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, neatskleidė bausmės individualizavimui reikšmingų kaltės formų, nepripažino lengvinančios aplinkybės V. Z., numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, neteisingai parinko bei taikė nuobaudas ir nepasisakė dėl gamtai padarytos žalos dydžio pagrįstumo. Pažymi, jog nei vienas iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų neginčijo, jog A. B. 2018 m. sausio 20 d. dieną sumedžiojo suaugusią briedžio patelę (amžius 8,5 - 9,5 metų), tai yra, jie sutiko su 2018 m. sausio 25 d. „Sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo akte“ užfiksuota išvada dėl gyvūno amžiaus. O ginčas byloje kilo tik dėl to, ar A. B. suprato, jog šauna į suaugusią briedžio patelę, ir ar A. B. su V. Z. 2018 m. sausio 21 d. dieną suprato, kad rastas bei jų dorojamas žvėris yra ne briedžio jauniklis, kurį A. B. galėjo teisėtai nušauti 2018 m. sausio 20 d., nes turėjo reikiamą licenciją, bet suaugusi briedžio patelė, kurios medžioklės terminas buvo pasibaigęs 2017 m. lapkričio 15 d. Atstovo teigimu, skundžiamojo nutarimo turinys leidžia spręsti apie tai, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija byloje aukščiau apibrėžto ginčo dalyko, tai yra kad briedžio patelės vizualiniai požymiai nesudarė pakankamo pagrindo suklysti medžiotojui nustatant jos amžių tiek šūvio 2018 m. sausio 20 d., tiek ir gyvūno dorojimo 2018 m. sausio 21 d., proceso metu, neįrodinėjo, o visi nubaustųjų į bylą šiuo klausimu pateikti bei jų iniciatyva į bylą pateikti įrodymai nebuvo vertinami, o pats teismas ginčo dalyko nenagrinėjo.Atstovas nurodo, kad byloje jokie įrodymai nepatvirtina to, jog briedžio patelę A. B. 2018 m. sausio 20 d. paliko gyvūno nušovimo vietoje, o ne rado ją kitą dieną atvykęs į būrelio medžioklės plotus kartu su V. Z., tai yra 2018 m. sausio 21 d. Tvirtina, kad briedžio sumedžiojimo fakto nuslėpimas A. B. galėjo būti naudingas tik tuomet, jeigu jis būtų turėjęs tikslą aplamai nuslėpti įvykį nuo būrelio narių ir vienas pasiimti skerdieną, tačiau bylos nagrinėjimo metu apklaustas 2018 m. sausio 20 d. medžioklei vadovavęs medžioklės vadovas V. P. nurodė, jog 2018 m. sausio 20 d. medžioklės pabaigoje jam skambino A. B. ir pasakė, kad šovė į briedžio jauniklį, bet apėjęs ir apžiūrėjęs, nerado kraujo, todėl suabejojo, ar pataikė. Be to, šis liudytojas teismui parodė ir tai, kad jam 2018 m. sausio 21 d. po pietų skambino A. B., kuris pasakė, kad rado 2018 m. sausio 20 d. medžioklės metų pašautą jauniklį, kad užpildė licenciją. Pažymi, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tai yra V. P. parodymai, MB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 9 d. pranešimas leidžia teigti, jog A. B. neturėjo tikslo 2018 m. sausio 20 d. nuslėpti briedžio patelės sumedžiojimo fakto ir, kad jis nebegyvą žvėrį rado tik 2018 m. sausio 20 d. Nurodo, kad nei A. B., nei V. Z. neginčijo specialistų nustatytos faktinės aplinkybės, jos sumedžiotai briedei buvo 8,5 - 9,5 metų, sutiko su specialistų 2018 m. sausio 25 d. sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo aktu, tačiau jie visada tvirtino, jog briedė buvo neįprastai maža, jauniklio dydžio, su šiek tiek stambesne galva, nei įprasta jaunikliams, kas, jų vertinimu, ir turėjo esminę įtaką nustatant žvėries amžių. Tai, advokato nuomone, turi būti pripažįstama pagrindu administracinio nusižengimo teiseną V. Z. atžvilgiu nutraukti, o A. B. administracines nuobaudas taikyti remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Pažymi, kad gamtosaugininkai nepaėmė saugoti kailio, jo neišmatavo, nepasvėrė, nematavo žvėries kojų kaulų ilgio, storio ir svorio, neišmatavo kanopų ir taip toliau. Atsižvelgdamas į tai, atstovas nurodo, kad institucijos atstovai nesiėmė absoliučiai jokių aktyvių veiksmų fiksuoti įrodymus, iš kurių, pasitelkus specialistų žinias, būtų galima spręsti apie sumedžioto žvėries dydį, o tuo pačiu ir apie administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų išsakytos versijos pagrįstumą, kuo pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalyje jiems nustatytą procesinio aktyvumo pareigą. Mano, kad teismas, netenkindamas administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų prašymo apžiūrėti briedės kailį, apribojo A. B. ir V. Z. teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo ir tuo pačiu atėmė vienintelę galimybę įrodyti, kad briedės dydis buvo kaip jauniklio. Nurodo, kad teismo proceso metu apklaustų institucijos atstovų duoti paaiškinimai nėra tie įrodymai, kurie leidžia neginčijamai spręsti apie briedžio dydį. Pažymi, kad pareigūnai briedžio kailio net nebuvo išvynioję, su niekuo jo nelygino, nematavo, o ir visi jie medžiotojai nėra reikiamos srities specialistai. Atstovo teigimu, institucijos atstovai gali išsakyti tik savo asmeninę nuomonę. Atstovo tvirtinimu, neįprastai mažas briedės dydi neleido A. B. 2018 m. sausio 20 d. šaunant ir 2018 m. sausio 20 d. kartu su V. Z. dorojant žvėrį suprasti, jog tai ne jauniklis, todėl briedės kailis buvo vienintelis įrodymas, kuris galėjo patvirtinti arba paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų išsakytą versiją. Nurodo, kad teismui 2018 m. kovo 21 d. vykusio posėdžio metu atsisakius tenkinti prašymą dėl briedžio kailio apžiūros ir išmatavimo, A. B. su V. Z. prarado galimybę įrodyti teismui savo versijos pagrįstumą. Tvirtina, kad jei teismui ar institucijai kilo abejonių dėl išmatuotojo kailio tapatumo, tai byloje yra institucijos surastos briedės kailio plaukų mėginiai, kurių DNR buvo galima sulyginti su matuoto kailio DNR. Taip pat nurodo, kad teismui suabejojus, ar perdirbimui buvo pristatyta visa skerdiena, teismas privalėjo nustatyti, kur likusi mėsa. Atkreipia dėmesį, kad skerdiena perdirbimo įmonei buvo perduota 2018 m. sausio 21 d., o tyrimas pradėtas tik 2018 m. sausio 24 d., kas rodo, jog perduodami skerdieną perdirbimui medžiotojai dar nežinojo apie jų neva padarytą teisės pažeidimą ir neturėjo tikslo klastoti faktus, pavyzdžiui dirbtinai mažinti sumedžiotos briedės dydį ir taip išsisukinėti. Atstovo teigimu, teismas rėmėsi tik dalimi veterinarijos gydytojo R. K. paaiškinimų, o Apžiūros akto tikrosios įrodomosios reikšmės nevertino. Pažymi, kad teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad apžiūrėta briedžio patelė nebuvo jauniklis, kad ji buvo nevaikinga ir, kad gimda buvo susitraukusi, tačiau jis negalėjo pasakyti, ar jo apžiūrėta briedė buvo jaunesnė nei 10 mėnesių, o gal vyresnė. Atstovas, vadovaudamasis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinko ministro įsakymu Nr.258 (toliau – ir Taisyklių) 2.3 punktu, skunde pateikia medžiojamųjų gyvūnų jauniklių apibrėžimą ir nurodo, kad sumedžiotas gyvūnas galėjo atrodyti kaip beveik 10 mėnesių sulaukęs briedis, kuris už 2 mėnesių jau bus laikomas suaugusiu briedžiu. Atstovas, tvirtindamas, kad jo atstovaujamųjų sumedžioto gyvūno galva buvo didelė, tačiau kūnas – mažas, pažymi, jog liudytoju apklaustas M. B. nurodė, kad taip nebūna ir jis tokių gyvūnų nėra matęs, o T. M. patvirtino, kad tokių atvejų būna ir jis praktikoje tokių atveju žino. Atstovo teigimu, atsižvelgus į tai, kad T. M. pateikė daug argumentų, teismas privalėjo vadovautis jo paaiškinimais. Mano, kad nebuvo paneigta versija, jog 2018 m. sausio 20 d. sumedžiota briedė negalėjo būti 10 mėnesių jauniklio dydžio. Nurodo, kad byloje surinkta įrodymų visuma leido manyti, kad 2018 m. sausio 20 d. A. B. sumedžiotos bei 2018 m. sausio 21 d. jo su V. Z. išdorotos briedės nebuvo galima vizualiai atskirti nuo jauniklio. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. B. dar galėjo suklaidinti ir tai, kad jo nušauta briedė nesivedė kartu jauniklių, todėl jis sąžiningai klydo, manydamas, jog šauna į jauniklį, o dėl to, kad briedės kūnas buvo neįprastai mažas, kas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, patvirtina ir tai, kad 2018 m. sausio 21 d. A. B. ir V. Z., dorodami žvėrį, taip pat sąžiningai klydo, nors briedžio galva ir buvo didoka. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas T. M. teisme parodė, jog galvos dydžio matavimai siejant juos su gyvūno amžiumi mokslinėje literatūroje nėra publikuojami, o suaugęs briedis nuo jauniklio yra skiriamas pagal kūno masę, nes galva sąlyginai neauga, ji tik stambėja. Teigia, kad spręsdami apie gyvūno amžių, medžiotojai turėjo vadovautis sumedžioto žvėries kūno masės, o ne galvos stambumo požymiu. Nurodo, kad apie tai, jog sumedžiota briedė yra jauniklė A. B. sprendė ir iš to, kad šūvio metu greta jos nebuvo jauniklio, o aplinkybę, kad sumedžiota briedė yra jauniklė patvirtino ir dorojimo metu gimdoje nerastas vaisius, nes brandi patelė tokiu metu jau būna apvaisinta. Atsižvelgdamas į tai, atstovas nurodo, jog tikslus briedės amžius buvo nenustatytas dėl nuo A. B. ir V. Z. valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių.Atstovas nurodo, kad jo administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys supratę, jog sumedžiojo neleidžiamą medžioti gyvūną, galėjo juridiškai įforminti įvykį ir taip išvengti labai griežtos teisinės atsakomybės, tačiau to nepadarė, nes sąžiningai manė, kad sumedžiota briedė yra ne sena serganti patelė, bet jau gerokai ūgtelėjęs 10 mėnesių jauniklis. Nurodo ir tai, kad jei medžiotojai būtų tikrai suvokę padarę teisės pažeidimą, jie būtų paslėpę briedės galvą, be kurios nustatyti tikslų ar net apytikslį gyvūno amžių būtų neįmanoma, bet to taip pat nedarė, nes laikė briedį jaunikliu. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už dorojimą ar gabenimą asmuo gali būti traukiamas tik tokiu atveju, jeigu jis žino apie tai, kad žvėris sumedžiotas neteisėtai. Tuo tarpu šioje byloje V. Z. tokios aplinkybės nebuvo žinomos nei faktiškai, tai yra jis manė, kad sumedžiotas briedžio jauniklis, ir tokia jo pozicija sutapo su A. B. nuomone, taip pat nei juridine prasme, kadangi pagal Taisyklių 23 punktą už teisingą medžioklės lapo užpildymą bei licencijuojamo gyvūno pažymėjimą atsakingas medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, kuo ir buvo A. B., kuris sumedžiotą žvėrį pažymėjo medžioklės lape ir licencija kaip briedžio jauniklį. Dėl 3505,12 Eur laukinei gyvūnijai padarytos žalos priteisimo iš A. B. atstovas nurodo, kad nušauta briedžio patelė buvo nevaikinga, ji nesivedžiojo jauniklių, kas leidžia manyti, jog briedė tikriausiai buvo nevaisinga ir dėl to neatliko patelių individams priskiriamos reprodukcinės funkcijos. Atsižvelgus į tai, kad briedžio patelė buvo ir labai nedidelė, atstovas nurodo, kad teismas turėjo nustatyti protingą galimai padarytos žalos dydį, kuris jokiu būdu negalėjo būti lygus sveiko žvėries įkainiui.Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo visas reikalingas sąlygas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti A. B. piniginės baudos, ginklo ir automobilio konfiskacijos bei nepriteisti laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo, o teisės medžioti atėmimas 6 mėnesiams būtų buvusi pakankama poveikio priemonė, o V. Z., neįvykdžius administracinio nusižengimo, bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucijos) įgaliotas atstovas A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą.Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. 2018 m. sausio 20 d. neteisėtai sumedžiojo tuo metu nemedžiojamą, licencijuojamą gyvūną - suaugusią briedžio patelę (amžius 8,5 - 9,5 metų), kurią paliko nušovimo vietoje, o 2018 m. sausio 21 d. kartu su kitu medžiotojų būrelio „Š.“ medžiotoju V. Z. išdorojo ir neteisėtai sumedžiotą gyvūną dalimis išgabeno iš medžioklės plotų vieneto automobiliu, neteisėtai sumedžioto gyvūno skrodimo ir dorojimo atliekas medžiotojai paliko R. rajone esančiame P. miške, neteisėtai sumedžioto gyvūno nušovimo vietoje. Pažymi, kad šiais veiksmais medžiotojas A. B. padarė šiurkštų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, tuo padarydamas 3505,12 Eur žalą laukiniai gyvūnijai. Nurodo, kad neteisėtai sumedžiojus sveiką, suaugusią briedžio patelę, medžiotojai A. B. (medžiotojo stažas 22 metai) ir V. Z. (medžiotojo stažas 23 metai), turėdami medžiotojo selekcininko klasifikacijas, puikiai suvokė, jog sumedžiotas neleistinas medžioti gyvūnas, kuris tuo metu buvo nemedžiojamas ir tą draudė daryti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimai. Todėl, siekdami nuslėpti patį faktą apie padarytą šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, atliko visus byloje nustatytus veiksmus: sumedžiotą gyvūną paliko nušovimo vietoje, apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną neinformavo medžioklės vadovo bei medžioklės metu dalyvavusių medžiotojų, neteistai sumedžiotą sveiką briedžio patelę, pažeisdami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, išdorojo miške, visas skrodimo ir dorojimo atliekas paliko dorojimo vietoje, siekdami įteisinti neteisėtai sumedžiotą sveiką briedžio patelę panaudojo licenciją briedžio patinui sumedžioti ir medžioklės lape padarė įrašą apie leistiną sumedžioti gyvūną. Pasak Institucijos atstovo, nepagrįstai skamba tiek medžiotojo A. B., sumedžiojusio sveiką, suaugusią briedžio patelę (amžius 8,5 - 9,5 metų), tiek medžiotojo V. Z., padėjusio nuslėpti ir išdoroti minėtą gyvūną, teiginiai, kad briedė buvo neįprastai maža, kad ji galėjo būti ligota, nes vaikščiojo viena, kūnas buvo mažas, bet galva didelė. Su šiais teiginiais atsiliepime nesutinkama ir nurodoma, kad radus briedžio dorojimo vietoje likusias dorojimo ir skrodimo atliekas nekilo abejonių, jog tai buvo suaugusi, sveika briedžio patelė, nes įvykio vietoje buvo rasta didžiulė briedžio patelės galva, didelės ir nesužalotos kojos, sveikas kailis ir visi sveiki vidaus organai, ką patvirtina veterinaro R. K. išduota pažyma, sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo aktas. Atkreipia dėmesį, kad gyvūno amžius nustatytas sertifikuotų CIC matuotojų LMŽD medžioklės trofėjų ekspertų pagal visiems gerai žinomą metodiką - dantų išsivystymą.Institucijos atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai, atsižvelgdami į visas bylos medžiagoje esančias aplinkybes, priėmė tinkamą ir motyvuotą nutarimą bei paskyrė tinkamas nuobaudas, kurios atitinka padaryto ir užfiksuoto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovas nurodo apylinkės teismo padarytus procesinius pažeidimus, apelianto nuomonę, rodančius pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumą, nesutinka su A. B. paskirta administracine nuobauda, prašo ją sušvelninti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei pripažinti V. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Dėl įrodymų vertinimo ir A. B. bei V. Z. kaltės

Apylinkės teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad A. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Medžioklės taisyklės), 15.2.1, 24.13, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus, tai yra neteisėtai sumedžiojo tuo metu nemedžiojamą licencijuojamą gyvūną – suaugusią briedžio patelę (amžius 8,5 – 9,5 metų), kurį paliko nušovimo vietoje ir sekančią dieną kartu su kitu medžiotoju išdorojo ir neteisėtai sumedžiotą gyvūną dalimis išgabeno iš medžioklės plotų vieneto, neteisėtai sumedžioto gyvūno skrodimo ir dorojimo atliekas paliko neteisėtai sumedžioto gyvūno nušovimo vietoje miške. Tuo tarpu V. Z. pirmosios instancijos teismas pripažino pažeidusiu Medžioklės taisyklių 58.2.3, 74.1 punktus dėl to, kad jis kartu su neteisėtai licencijuojamą gyvūną sumedžiojusiu medžiotoju A. B., neteisėtai sumedžiotą gyvūną išdorojo ir neteisėtai dalimis išgabeno iš medžioklės plotų vieneto ir neteisėtai sumedžioto gyvūno skrodimo ir dorojimo atliekas paliko neteisėtai sumedžioto gyvūno nušovimo vietoje miške. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalį, o V. Z. – pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl A. B. ir V. Z. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusižengimus, vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. K. 2018 m. sausio 31 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl neteisėtai sumedžiotos suaugusios briedžio patelės“ (t. 1, b. l. 11), 2018 m. sausio 24 d. patikrinimo aktu Nr. 6, kuriame nurodyta, kad R. rajone, P. miške buvo rasti briedžio galva, kojos, vidaus organai, kailis, buvo paimta briedžio patelės galva, plaukai (t. 1, b. l. 13-14), 2018 m. sausio 24 d. patikrinimo aktu Nr. 7, kuriame nurodyta, kad patikrinus R. rajono „Š.“ būrelio medžiotojų lupyklos ir atliekų duobes, buvo rasti šernų likučiai (t. 1, b. l. 18), 2018 m. sausio 24 d. daiktų ir dokumentų paėmimo aktu, kuriame užfiksuota, kad buvo paimti A. B. priklausančio automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, raktai (t. 1, b. l. 20-23), 2018 m. sausio 25 d. briedžio patelės organų apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad P. miške apžiūrėjus briedžio patelės vidaus organus, nustatyta, kad briedžio patelė buvo nevaikinga (t.1, b. l. 25), 2018 m. sausio 25 d. sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo aktu (t.1, b. l. 26), žalos apskaičiavimo aktu (t. 1, b. l. 27), medžiotojų būrelio ,,Š.“ 2017 m. gruodžio 23 d. medžioklės lapu Nr. 113 (t.1, b. l. 33), transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2018 m. sausio 26 d. sutarties kopija (t. 1, b. l. 58), iš dalies pačių A. B. ir V. Z. parodymais, jų paaiškinimais (t. 1, b. l. 30, 91), teisme apklaustų liudytojų M. K., R. Š., M. T., V. P., R. K., T. M., M. B. parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Be to, apylinkės teismas iš esmės atsakė į esminius apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl A. B. ir V. Z. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, kurie yra analogiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Šiuo atveju apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.Apeliantas skunde neginčija administraciniuose nusižengimų protokoluose, surašytuose A. B. ir V. Z., nurodytų faktinių aplinkybių dėl to, kad A. B. sumedžiojo tuo metu nemedžiojamą licencijuojamą gyvūną, jį paliko miške, o sekančią dieną jis kartu su V. Z. jį išdorojo radimo vietoje ir A. B. priklausančiu savo automobiliu išgabeno sumedžiotą gyvūną dalimis, dorojimo atliekas palikę gyvūno sumedžiojimo ir išdorojimo vietoje, ką patvirtino byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo teisingai ištirtų įrodymų visetas. Tačiau apeliaciniame skunde atstovas nurodo, kad jo atstovaujamieji nesuprato, jog sumedžiotas, o paskui gabentas ir dorotas gyvūnas, buvo suaugusi briedžio patelė, tvirtindamas, kad tai buvo gyvūnas, kuris, galimai dėl savo fizinės išvaizdos, atrodė kaip briedžio jauniklis, kurio medžioklė įvykio metu pagal Medžioklės taisykles nebuvo draudžiama sumedžioti. Aukštesnės instancijos teismas šiuos apelianto skundo argumentus laiko nepagrįstais.Iš liudytojo M. K. tarnybinio pranešimo bei teismo posėdžio metu duotų jo parodymų, taip pat liudytojų R. Š. ir M. T. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 24 d. reido metu jie pastebėjo vėžias, važiuotas į nuošalesnę vietą, nuvažiavę į pamiškę, rado sustojimo vietą, paėjus takeliu pamatė kraujo žymės, dar paėjus rado sumedžiotą ir išdorotą briedžio patelę - vietoje buvo galva, kailis, vidaus organai, kanopos. Susisiekė su medžioklės vadovu V. P., kuris pasakė, kad šeštadienį buvo medžioklė, tačiau apie sumedžiotą briedį nieko nežino, taip pat V. P. nurodė, kad dabar medžioklės lapo neturi, vėliau lapą pateikė, tačiau lape sumedžioto briedžio nebuvo, paklausus, kas galėjo sumedžioti briedį, V. P. nurodė, kad toje pusėje medžiojo A. B. ir V. Z.. Tyrimo metu apklausiant medžiotoją A. B. paaiškėjo, kad gyvūną sumedžiojęs jis 2018 m. sausio 20 d., o sekančią dieną jis su V. Z. gyvūno sumedžiojimo vietoje jį išdorojo, dalimis išgabeno iš medžioklės plotų vieneto jam priklausančiu automobiliu ir neteisėtai sumedžioto gyvūno skrodimo ir dorojimo atliekas paliko sumedžioto gyvūno nušovimo vietoje. Liudytojo M. K. ir kartu su juo buvusių inspektorių tvirtinimu, atvykus gyvūno dalių radimo vietą, nekilo abejonių, kad tai suaugusi patelė, o ekspertize buvo nustatyta, kad tai suaugusi briedžio patelė, 8,5 – 9,5 amžiaus (t. 1, b. l. 11, 131-140). 2018 m. kovo 5 d. vykusio apylinkės teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. nurodė, kad prisipažįsta, jog nušovė žvėrį, kurio negalėjo nušauti, kad netinkamai išdorojo žvėrį ir netinkamai sutvarkė skerdieną, kad gamtai padarė didelę žalą. Tame pačiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. pripažino, kad pažeidė gyvūno dorojimo taisykles ir tai, kad kartu su A. B. gabeno skerdieną (t. 1, b. l. 130-131). Ir nors viso bylos tyrimo metu A. B. ir V. Z., o apeliaciniame skunde ir jų atstovas, tvirtino, kad dėl neįprastai mažo gyvūno kūno, jie negalėjo suprasti, kad nušautas ir dorojamas ne briedžio jauniklis, o suaugusi briedžio patelė, tačiau skundą apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. ir V. Z. neabejotinai suprato, kad įvykio metu gyvūnas buvo sumedžiotas ir išdorotas neteisėtai, tai yra kad tai ne briedžio jauniklis, o suaugusi briedžio patelė, kurią medžioti tuo laiku buvo draudžiama. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmai tik patvirtina neteisėtos medžioklės faktą, o būtent – nors apklausiamas liudytoju 2018 m. sausio 20 d. medžioklės metu jos vadovu buvęs V. P. teismui ir nurodė, kad 2018 m. sausio 20 d. medžioklės pabaigoje A. B. jam paskambino ir pasakė, kad šovė į briedžio jauniklį, bet apėjęs ir apžiūrėjęs nerado kraujo, todėl suabejojo ar pataikė, o sekančią dieną paskambino ir pasakė, kad rado jauniklį (t. 1, b. l. 140), tačiau iš jo 2018 m. sausio 24 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad iškart po gyvosios gamtos apsaugos kontrolės inspektorių reido, kuomet buvo klausinėjamas apie 2018 m. sausio 20 d. vykusią medžioklę, kuriai jis vadovavo, jis nurodė tik tai, kad 2018 m. sausio 20 d. medžioklės metu, kiek jam žinoma, buvo nušauti 6 šernai, kad A. B. ir V. Z. vairavo automobilius „UAZ“ ir „Niva“, nurodė, kur jie stovėjo per varymus (t. 1, b. l. 19). Be to, kaip nustatyta, gyvūnas buvo dorojamas tik praėjus dienai po medžioklės, dorojant ir gabenant žvėrį nebuvo laikytasi Medžioklės taisyklių – jis buvo išdorotas ne dorojimui skirtoje vietoje, o jo nušovimo vietoje, atliekos taip pat buvo paliktos jo dorojimo vietoje. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šie duomenys leidžia konstatuoti, jog paminėtais veiksmais buvo bandoma paslėpti neteisėtai sumedžioto ir išdoroto gyvūno faktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tą aplinkybę, kad A. B. ir V. Z. yra medžiotojai selekcininkai, kuriems keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam medžiotojui, todėl jie privalėjo ypač gerai išmanyti Medžioklės taisykles. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. medžiotoju yra nuo (duomenys neskelbtini) (turi 22 metų medžiotojo stažą), nuo (duomenys neskelbtini) yra medžiotojas selekcininkas (t. 1, b. l. 42, 37-39), V. Z. medžiotoju yra nuo (duomenys neskelbtini) beveik 23 metų medžiotojo stažą), nuo (duomenys neskelbtini) yra medžiotojas selekcininkas (t. 1, b. l. 45). Be to, A. B. periodiškai laikė saugaus elgesio medžioklėje ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo egzaminus. Paskutinį kartą toks patikrinimas atliktas 2015 m. rugsėjo 22 d. (t. 1, b. l. 39). Akivaizdu, kad šių medžiotojų patirtis ir kvalifikacija patvirtina, kad jie geba skirti gyvūnų jaunikius nuo suaugusių, todėl ir aukštesnės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, kad A. B. suprato, jog šauna, o vėliau jis ir V. Z., kad doroja neteisėtai sumedžiotą žvėrį. Ir nors teisminio nagrinėjimo metu abu administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys tvirtino, kad neteisėtai nušautas ir išdorotas žvėris buvo neįprastos išvaizdos – didelė galva ir neįprastai mažas kūnas, tačiau jie savo rašytuose paaiškinimuose apie tai net neužsiminė. A. B. 2018 m. sausio 24 d. paaiškinime nurodė, kad rastą nušautą ,,brieduką“ parsivežė į lupyklą, dorojo dviese, organus paliko miške, kur rado gyvūną, mėsą pridavė, dokumentų neturi (t. 1, b. l. 83, 91). Tuo tarpu, V. Z. 2018 m. sausio 25 d. paaiškinime nurodė, kad rasto žvėries jie dviese išvilkti iš miško fiziškai negalėjo, todėl buvo priversti jį išdoroti vietoje, neparsivežant jo į lupyklą, vidaus organus, galvą ir kailį paliko miške, o skerdieną, sukapoję maždaug į dešimt gabalų, juos sukrovė į A. B. priklausantį automobilį ir išvežė priduoti į mėsos cechą (t. 1, b. l. 91). Sulyginus šiuos paaiškinimus, akivaizdu, kad A. B. paaiškinime melavo dėl žvėries išdorojimo vietos, be to, nors abu medžiotojai tvirtino, kad nušautas gyvūnas pagal nustatytą amžių (8,5 - 9,5 metų briedžio patelė) buvo neįprastai mažo ūgio, ką, jų teigimu patvirtina ir tai, kad perdirbimui buvo perduota visa briedienos skerdienos, tai yra 95 kg (skunde atstovas tvirtina, kad buvo perdirbta visa nušauto gyvūno skerdiena), tačiau tuo pačiu paaiškinime V. Z. nurodė, kad gyvūno iš miško išvilkti jie (A. B. ir V. Z.) dviese nepajėgė fiziškai. Įvertindamas šiuos paaiškinimus, teismas sprendžia, kad jie nelogiški, nes jei, kaip tvirtina apeliantai, buvo tik 95 kg skerdienos, tai visas gyvūnas nebūtų buvęs tokio didumo, kad du vyrai jo nebūtų pajėgę išvilkti iš miško. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbūs liudytojo M. K. parodymai, kad jiems atvykus į vietą nekilo jokių abejonių, kad buvo išdorota briedžio patelė, tai jie atpažino iš galvos, ji buvo proporcingai didelė - suaugusio gyvūno galva, kailis, kanopos taip pat buvo dideli, vidaus organai sveiki (t. 1, b. l. 132-133). Įvykio vietoje buvęs liudytojas R. Š. taip pat patvirtino, jog įvykio vietoje buvo surasti suaugusio gyvūno organai – galva, kailis, viduriai, kojos (t. 1, b. l. 135, 138). Apie tai, kad buvo rasti suaugusio briedžio organai nurodė ir liudytoju apklaustas reide dalyvavęs M. T., kuris taip pat teismui nurodė, kad galva buvo suaugusio briedžio patelės, kojos didelės, kojų kaulai stambūs, matėsi, kad žvėris vyresnis nei 1-2 metų (t. 1, b. l. 139 ). Liudytoju apklaustas briedžio patelės vidaus organų apžiūrėjimo aktą surašęs veterinarijos gydytojas R. K. teismui nurodė, kad jam buvo akivaizdu, kad organai yra suaugusios briedžio patelės, ne tik galva, bet ir vidaus organai buvo didesni – kaip normalaus suaugusio gyvūno, tai taip pat matėsi ir pagal odą bei kojas (t. 1, b. l. 158-159). Pažymėtina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnams, mačiusiems likusius nušauto žvėries organus, atliekant tyrimą nekilo abejonių, kad sumedžiotas gyvūnas yra ne jauniklis, o suaugusi briedžio patelė (tokio gyvūno tuo metu medžioti nebuvo galima). Be to, pareigūnai kreipėsi į ekspertą dėl tikslaus gyvūno amžiaus nustatymo ir ekspertas pagal sumedžioto gyvūno galvos gabaritus ir detalią apatinio žandikaulio apžiūrą nustatė, kad sumedžiotas žvėris yra ne briedžio jauniklis, o suaugusi 8,5-9,5 metų amžiaus briedžio patelė (t. 1, b. l. 26). Iš surinktų įrodymų matyti, kad nei liudytojams, nei ekspertui nekilo jokių abejonių dėl nušauto gyvūno lyties ir amžiaus, jo fizinio išsivystymo ar kokių nors kitų nukrypimo nuo normalaus žvėries vystymosi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų versija, jog neteisėtai nušautas, išdorotas bei išgabentas gyvūnas dėl savo neįprasto fizinio sudėjimo (didelės galvos ir neįprastai mažo kūno) juos suklaidino, tai yra jie sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, atmestina kaip nepagrįsta. Administracinį nusižengimą padariusių asmenų versijos, teismo nuomone, nepatvirtina ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos K. T. I. muziejaus raštas „Dėl briedžio patelės biologinės būklės nustatymo“, kadangi šios įstaigos specialistai savo išvadą teikė tik pagal jiems pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 153), o ne vizualiai apžiūrėję išdoroto gyvūno likusius organus ir kūno dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus dėl sumedžioto gyvūno amžiaus ir būklės, todėl advokato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl papildomo gyvūno kailio ir DNR tyrimo atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų argumentų – dėl galimo pažeidėjų, jei jie būtų supratę, kad daro pažeidimą, elgesio, liudytojo - sertifikuoto medžioklės trofėjų matuotojo T. M. paaiškinimų patikimumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šie argumentai nei paneigia, nei patvirtina administracinė atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės - prielaidos apie galimą pažeidėjų elgesį ir T. M., kuris nebuvo įvykio vietoje ir nematė netesėtai sumedžioto gyvūno likusių organų ir kūno dalių, teismui išdėstytos žinios apie briedžių vystymąsi ir augimą nelaikytini įrodymais, reikšmingais A. B. ir V. Z. kaltės nustatymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, ANK 563, 567, 569, 617 straipsnių nuostatų nepažeidė ir dėl A. B. bei V. Z. kaltės priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Dėl paskirtų nuobaudų individualizavimo

Apeliaciniu skundu taip pat keliamas paskirtų administracinių nuobaudų individualizavimo klausimas, nurodoma, jog A. B. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, prašoma ją sušvelninti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, o dėl V. Z. nurodoma, kad jam teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Už ANK 290 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų, o už ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarytą nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. ANK 290 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.Skundžiamu nutarimu A. B. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, skirta subendrinta nuobauda - 800 Eur dydžio bauda (kurios mokėjimas išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui), su specialios teisės (teisės medžioti) atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi A. B. skirtas jam priklausančio ginklo ir automobilio konfiskavimas. V. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, skirta 800 Eur dydžio bauda su specialios teisės (teisės medžioti) atėmimu 1 metams.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones A. B. už padarytus nusižengimus, atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį - padaryti nusižengimai, susiję su aplinkos apsauga, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad administracinius nusižengimus padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. šiuo metu nebedirba (jis yra pensinio amžiaus), byloje nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. B. skyrė minimalias ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalių sankcijose numatytas nuobaudas. Taip pat teismas, vadovaudamasis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, skyrė ir teisės medžioti atėmimą minimaliam terminui, tai yra vieniems metams (ANK 290 straipsnio 9 dalis), o, vadovaudamasis to paties straipsnio 10 dalimi, skyrė kombinuoto šautuvo „Greifelt“ 16x70, 8x57, 16x70, Nr. 34300, kuriuo buvo sumedžiota briedžio patelė, ir automobilio „Niva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su A. B. paskirtomis nuobaudos. Tačiau apylinkės teismas, skirdamas administracines nuobaudas A. B., neatsižvelgė į tai, kad jis jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus (A. B. gimė (duomenys neskelbtini)) ir nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atsakomybe lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte), todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keistinas, pripažįstant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau ši, naujai nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, nei paskyrė apylinkės teismas, kadangi, kaip jau buvo minėta, A. B. apylinkės teismas paskyrė minimalias įstatyme numatytas nuobaudas ir minimaliam terminui atėmė teisę medžioti, todėl dar labiau švelninti šių nuobaudų nėra pagrindo.Apeliaciniu skundu prašoma A. B. paskirti švelnesnę nuobaudą – neskirti piniginės baudos, neskirti ginklo ir automobilio konfiskavimo, o teisę medžioti atimti tik 6 mėnesiams, tai skirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, nei numatytą įstatymo. Pažymėtina, kad galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai (pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai), galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat pateiktą advokato papildomą prašymą ir duomenis apie A. B. sveikatos būklę, visgi sprendžia, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nėra. Ir nors apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. B. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo metu jis nebuvo visiškai nuoširdus, teikė parodymus, kurie ne visiškai atitiko faktines aplinkybes, tuo stengdamasis švelninti savo atsakomybę, be to, kaip minėta anksčiau, bylos tyrimo metu nenustatyta, kad jis, neteisėtai nušaudamas briedžio patelę, sąžiningai klydo. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skirti A. B. švelnesnę baudą, ar mažesnį teisės medžioti atėmimo terminą, ar netaikyti privalomo įrankio ir priemonės konfiskavimo, nėra pagrindo, todėl šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundžiamu nutarimu V. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur dydžio bauda su specialios teisės (teisės medžioti) atėmimu 1 metams. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę V. Z., atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas nusižengimas, susijęs su aplinkos apsauga, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas, dirba. Įvertinęs tai, apylinkės teismas V. Z. paskyrė minimalią ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą, o taip pat atėmė specialią teisę (teisę medžioti) minimaliam 1 metų terminui (ANK 290 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Z. paskirta ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda bei specialios teisės atėmimas minimaliam terminui, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Ir nors V. Z. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė V. Z. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, su tokiu argumentu apygardos teismas nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimas buvo išaiškintas aplinkos apsaugos pareigūnų, o ne pažeidėjo dėka. V. Z. viso proceso metu savo kaltę neigė, įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai, savo paaiškinime ir teismui visą laiką tvirtino, jog dorojo briedžio jauniklį, nors tyrimo metu nenustatyta, kad jis klydo sąžiningai. Atsižvelgus į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė V. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl apylinkės teismo skirtos nuobaudos pažeidėjams laikomos teisėtomis ir pagrįstomis.

Dėl žalos

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su sprendimu iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. priteisti 3505,12 Eur laukinei gyvūnijai padaryta žalą. Šis apeliacinio skundo prašymas grindžiamas tuo, kad nušauta briedžio patelė nebuvo sveika - buvo nevaikinga, nesivedžiojo jauniklių, tai yra ji neatliko reprodukcinės funkcijos.ANK įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs turtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu nukentėjusiajam, atlyginimo galimybę, tiek administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui savo noru ją atlyginant nukentėjusiajam, tiek savo noru neatlyginant ar net kai nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo. ANK 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracini nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. 2018 m. vasario 1 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodyta, jog A. B. veiksmais buvo padaryta žala laukinei gamtai - 3505,12 Eur (t. 1, b. l. 59), taip pat byloje yra žalos, padarytos laukinei gyvūnijai, dėl 2018 m. sausio 20 d. neteisėtai sumedžiotos suaugusios briedžio patelės, apskaičiavimas (t. 1, b. l. 27). Susipažinus su bylos nagrinėjimo teisme protokolais matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas prašymo atlyginti žalą neteikė, o ir pats žalos dydžio ir atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėjamas (t. 1, b. l., 125-142, 156-162, 179-190). Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog vien nurodymas administracinio nusižengimo protokole, jog turtinė žala yra padaryta, negali būti prilyginamas tinkamam, išsamiam ir aktyviam įrodymų tyrimui bei veikos aplinkybių (šiuo atveju susijusių su padaryta žala) nustatymui. Be to, kaip minėta anksčiau, ANK 664 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Ir nors, surašant 2018 m. vasario 1 d. administracinio nusižengimo protokolą, A. B. buvo informuotas apie padarytos žalos dydį, tačiau duomenų apie tai, kad jis buvo informuotas apie galimybę ją atlyginti savo noru, byloje nėra. Iš po protokolu esančio A. B. prierašo matyti tik tai, kad jis nurodė, jog dėl kaltės savo paaiškinimus teiks pasitaręs su advokatu (t. 1, b. l. 59), o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog sutinka, kad gyvūnijai padarė žalą (t. 1, b. l. 129). Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. buvo apribota teisė nuspręsti dėl padarytos turtinės žalos savanoriško atlyginimo bei susitarti dėl jos dydžio ir atlyginimo būdo, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl iš A. B. priteistos žalos atlyginimo naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 664 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų A. B. ir V. Z. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą pakeisti:

pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis administracinius nusižengimus padarė sulaukęs 65 metų amžiaus;

nutarimo dalį, kuria iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. priteista 3505,12 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai penki eurai ir 12 centų) laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo, panaikinti ir klausimą dėl gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas