Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą K. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. liepos 14 d. K. Č. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 001104 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį dėl to, kad K. Č. 2011 m. liepos 7 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini), savo kabinete buvusiam darbuotojui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), išmokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas (dalį darbo užmokesčio) – 200 litų, kurie nebuvo apskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose, t.y. neįtraukti į oficialiai patvirtintų atlyginimų mokėjimo žiniaraštį. Taip pat K. Č. A. R. už darbą 2011 m. 4-6 mėnesius išmokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas po 350 litų, kurios nebuvo oficialiai įtrauktos į patvirtintus atlyginimų mokėjimo žiniaraščius. K. Č., išmokėdamas darbuotojui su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidė 2011-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio nuostatas bei 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo“ taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas.

VMI pareigūnas, surašęs protokolą, Z. J. teisme paaiškino, kad buvo gautas skundas, kuriame nurodyta, kada bus mokami atlyginimai ir jie nuvyko patikrinti. Direktorius įmonėje kartu atlieka ir finansininko funkcijas. Buvo sumokėta A. R. pusė atlyginimo. Darbuotojas buvo išdirbęs daugiau valandų. Direktorius jam paaiškino, kad daugiau pinigų neturi. Padavė darbuotojui 200 Lt kupiūrą. Skundą parašė pats A. R., jis pridėtas prie bylos. Skundą parašė, nes finansinė padėtis bloga, įdarbintas pusę etato, neišmokėdavo uždirbtų pinigų. A. R. negalėjo K. Č. skolinti pinigų. Parašęs skundą, A. R. varstė mokesčių inspekcijos duris ir klausė, kada atiduos pinigus. VMI direktorė visa tai žino, nes pas ją eidavo. A. R. nurodė vietą, laiką, kada bus mokami pinigai. Juodu ant balto parašyta. Pirma parašė skundą, po to paaiškinimą, pats sau nesąžiningas yra.

VMI pareigūnė G. V. teisme paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), atlyginimus moka vokeliuose. Nuvykus, salėje sėdėjo darbuotojas, kuris užsiima mechanizmų nuoma. Pro plyšį, greta esančiame kabinete sėdėjo direktorius. Viskas buvo gerai matyti. Atėjo A. R. pasiimti neišmokėtos algos. Apskaitos dokumentuose viskas matyti. Tai buvo ne skola. Patikrinus įmonę, buvo užfiksuota, kad yra neapskaitytos pajamos už mechanizmų nuomą. A. R. buvo užduoti klausimai, į kuriuos jis turėjo atsakyti. Į įvykio vietą, važiavo penkis kartus. Atleistas A. R. turėjo gauti 424 Lt., pasirašė už visą sumą, bet gavo pusę sumos. A. R. neturi už ką pavalgyti, negali būti, kad dar ir skolintų, tai blefas.

Liudytojas A. R. teisme paaiškino, kad kai jį atleido iš darbo, tada parašė, kad atlyginimus moka vokeliuose. Dirbo pagalbiniu darbininku 0,5 etato. Darbo laikas buvo toks, kad kada reikėjo, tada dirbo. Kartais nuo ryto, kartais po pietų. Būdavo dienų kai dirbdavo visą dieną, bet sekančią dieną turėjo išeiginę. Atlyginimas buvo 410 Lt ar 420 Lt. Pinigus duodavo į rankas, nes jis neturi kortelės. Pasirašydavo ir duodavo. Skundą VMI parašė iš pykčio, nes norėjo padaryti nemalonumų, todėl taip ir pasielgė. Buvo apsipykę. Liudytojas paaiškino, kad buvo paskolinęs pinigų, todėl atėjo jų pasiimti. Paskolino, nes K. Č. prašė, sakė, kad neturi grynųjų. Jis turėjo, todėl paskolino. Skolindamas pinigus, sutarties nebuvo pasirašęs. Paskolino pinigus prieš atleidimą. Dabar nelegaliai dirba statybose, pas dėdę. Dirba dabar, dirbdavo ir kai buvo įsidarbinęs, laisvu laiku. Liudytojas paaiškino, kad pridarė nesąmonių, mato, kad negerai padarė, norėjo, kad K. Č. turėtų nemalonumų, norėjo pakenkti. Norėjo pakenkti truputį, o išėjo taip, kad daug nesąmonių pridarė. Apsipyko, kad atleido. Darbas buvo geras. Dabar gyvena pas draugę, savo buto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. Č. suformuluotas dėl to, kad buvusiam bendrovės darbuotojui A. R. 2011 m. liepos 7 d., išmokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas (dalį darbo užmokesčio) – 200 litų, kurie nebuvo apskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose, t.y. neįtraukti į oficialiai patvirtintų atlyginimų mokėjimo žiniaraštį, o už darbą 2011 m. 4-6 mėnesiais A. R. išmokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas po 350 litų, kurios nebuvo oficialiai įtrauktos į patvirtintus atlyginimų mokėjimo žiniaraščius.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2721/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Nagrinėjamu atveju dėl inkriminuojamo pažeidimo K. Č. kaltinantys įrodymai iš esmės yra tik buvusio bendrovės darbuotojo A. R. duoti paaiškinimai Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei jo vardu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai parašytas skundas. Tuo tarpu buvęs bendrovės darbuotojas A. R. teisme neigė savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog jam buvo mokamas buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytas darbo užmokestis ir teigė, kad jam K. Č. grąžino skolą, o ne mokėjo darbo užmokestį. Pastebėtina, jog A. R. duodamas parodymus teisme, buvo pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, tuo tarpu K. Č. duoti paaiškinimai yra įstatymo leidžiama gynybos priemonė. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. Č. neigė padaręs ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (neigė mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus) tiek duodamas paaiškinimus Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek ir duodamas paaiškinimus teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodė pats A. R., jis dėl to, kad buvo atleistas iš darbo, sukonfliktavo su įmonės direktoriumi, ir, siekdamas jam pakenkti, parašė skundą valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl A. R. duotų paaiškinimų Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei jo vardu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai parašyto skundo teismas negali vertinti kaip nešališkus ir objektyvius.

Nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių K. Č. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog K. Č. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., teismas

nutarė:

K. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti nesant K. Č. veiksmuose jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.