- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- II-33-213/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01115-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. skundą dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014-08-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-17006735-14 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-06-11 Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinis P. L. surašė R. A. teisės pažeidimo protokolą Nr. 28AN-13682855-14 už tai, kad 2014-05-11 apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. A. šuo garsiai lojo ir trikdė žmonių ramybę ir poilsį, kurio pagrindu 2014 m. rugpjūčio 19d. buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatant, kad 2014-05-11 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), bute R. A. šuo garsiai lojo ir trikdė žmonių ramybę ir poilsį. Šiais savo veiksmais R. A. pažeidė Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013-12-19 sprendimu Nr. 03V-1127 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių II sk., 6.8. p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio l dalį. R. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 litų dydžio bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014-08-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-17006735-14 ir administracinę bylą nutraukti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 19d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (toliau - Elektrėnų PK) priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-17006735-14 (toliau - Nutarimas), kuriuo R. A., buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 110 str. 1 d. pažeidimą. Nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjus visų bylai svarbių aplinkybių ir objektyviai nenustačius ATPK 110 str. 1 d. nustatytų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Nutarime aprašant pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes nurodyta, kad „2014-05-11 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), bute R. A. šuo garsiai lojo ir trikdė žmonių ramybei ir poilsiui. Šiais veiksmais R. A. pažeidė Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio mėn. 19 d. sprendimu 03V-1127 patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių II sk., 6.8 p. padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 110 str. 1 d." Atkreipia dėmesį, kad nei pareigūnas, surašęs 2014-06-11 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 28AN-13682855-14 (toliau - Protokolas), nei pareigūnė, priėmusi skundžiamą Nutarimą visapusiškai ir objektyviai nevertino visų esminių bylos aplinkybių, pateiktų administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, taip pat netinkamai taikė teisės normas, dėl kurių priėmė iš esmės nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad apie pradėtą galimo administracinio teisės pažeidimo tyrimą jis sužinojo tik tuomet, kai Elektrėnų PK pareigūnas P. L. atvyko pas jį 2014-05-30 paimti paaiškinimo dėl neva 2014-05-11 buvusio garsaus šuns lojimo. Jam buvo nurodyta, jog kaimynas pasiskundė šuns lojimu, todėl paprašė pateikti paaiškinimą apie 2014-05-11 įvykius, kuriuos ir pateikė savo paaiškinime. Paaiškino, jog tiriant galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą dar du kartus buvo kviečiamas atvykti į Vievio policijos komisariatą, kurio metu policijos pareigūnams pateikė jų prašomus dokumentus (kaimynų sutikimus laikyti šunį, šuns pasą), paaiškino įvykio aplinkybes. Pažymėjo, kad nuo pačios administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios jis buvo vykdomas tendencingai, siekiant ne išsiaiškinti visas administraciniam teisės pažeidimui konstatuoti svarbias aplinkybes, o bet kokia kaina pritaikyti jam administracinę atsakomybę. Nurodė, jog iki atvykimo pas jį, policijos pareigūnas 2014-05-30 lankėsi dar keliuose butuose, esančiuose Liepų g. 12 daugiabučiame name, tačiau iš prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtų dokumentų matyti, jog paaiškinimas raštu buvo pateiktas tik G. M., t. y. asmens, kuris ir parašė skundą dėl garsaus šuns lojimo ir neva ramybės trukdymo (kitų asmenų, liudijančių ne jo naudai, paaiškinimai buvo paimti vėliau, tik 2014-06-02). Atkreipė dėmesį į tai, kad, siekiant tinkamai įvertinti situaciją, buvo bendraujama su kaimyne E. S. (gyvenančia greta jo buto), kuri nurodė, jog pas ją taip pat 2014-05-30 buvo apsilankęs pareigūnas ir apklausęs dėl 2014-05-11 įvykių, dėl kurių ji nurodė, jog neįprasto šuns lojimo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, viso vykdomo tyrimo metu su pareigūnu P. L. buvo diskutuojama, jog yra tiek jo parodymus, jog šuo garsiai nelojo, patvirtinančių, tiek ir tai paneigiančių liudininkų parodymų. Tačiau paprašius minėto policijos pareigūno pateikti jam tyrimo metu surinktus įrodymus, buvo nurodyta, jog jis neturi teisės su jais susipažinti. Toks policijos pareigūnų elgesys jam pasirodė keistas ir tik po surašyto Protokolo ir pateikto prašymo raštu susipažinti su byloje esančiais įrodymais suprato kodėl. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo užfiksuoto nei vieno jo paaiškinimus patvirtinančio liudininko paaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, jau administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pateikė kaimynės E. S. paaiškinimą, kurio bylą nagrinėjanti pareigūnė nevertino ir neatsižvelgė į jame nurodytas aplinkybes. Jau išnagrinėjus bylą sužinojo ir tai, kad Elektrėnų PK pareigūnas P. L. buvo lankęsis ir pas dar vieną jo kaimynę - S. G., kuri taipogi nurodė, jog neįprasto šuns lojimo 2014-05-11 nebuvo. Nurodo, jog Protokolas surašytas remiantis tik liudininkų parodymais, visiškai nevertinant paaiškinimuose nurodytų aplinkybių pagrįstumo, taip pat neįvertinus paaiškinimus teikusių asmenų subjektyvaus suinteresuotumo administracinio teisės pažeidimo tyrimo eiga ir iš to sekančios paaiškinimų įrodomosios vertės. Vienas iš pridėtų prie bylos paaiškinimų yra V. M., t. y. asmens, parašiusio skundą, sutuoktinės, kuri buvo suinteresuota jos vyro skundo patenkinimu ir atsakomybės jam pritaikymu. Kitas byloje esantis paaiškinimas yra R. R., t. y. asmens, gyvenančio dviem aukštais aukščiau nei jis (kai tuo tarpu S. G. ir E. S. gyvena tame pačiame aukšte ir jų paaiškinimai, kaip liudijantys jo naudai, net nebuvo užfiksuoti ir pridėti prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos). Pažymėjo, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), net keturiuose butuose (po vieną kiekviename aukšte) yra laikomi šunys - 2, 6, 7 ir 11 butuose. Tačiau nagrinėjamoje byloje net nebuvo vertinta, kad šuns lojimas galėjo sklisti iš kito (ne jo) buto. O tai yra pakankamai svarbi aplinkybė nagrinėjamoje situacijoje, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, net dvi kaimynės nurodė, kad jo šuns lojimas nebuvo girdimas 2014-05-11. R. A. abejoja ir dėl pačių byloje esančių paaiškinimų įrodomosios vertės, kadangi visuose paaiškinimuose nurodomas skirtingas šuns lojimo laikas (G. M. paaiškinime - 18.00-23.00 val.; V. M. - 23.00 val.; G. A. - 23.00 val.; R. R. - 21.00-23.00 val.), kas taip pat turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi skirtingu metu galėjo loti skirtingi šunys, be to, patys pareigūnai tą dieną, kai skundžiamasi neva buvusiu jo šuns garsiu lojimu, t. y. 2014-05-11 nebuvo atvykę ir to neužfiksavo. Nebuvo užfiksuotas ir šuns lojimo garsumo ar triukšmo lygis, kurį kėlė šuo, neva pažeidęs pareiškėjo G. M. ramybę. Be to, ir pačiuose paaiškinimuose skirtingai nurodomos aplinkybės - vienuose nurodoma, kad šuo tik garsiai lojo, kituose, kad trukdė ramybę, ir pan. Tačiau pažeidimą tyręs Elektrėnų PK pareigūnas nesistengė išsiaiškinti šių aplinkybių ir tik formaliai Protokole aprašė neva buvusį pažeidimą. Svarbi tyrimui aplinkybė turėtų būti ir ta, jog pareiškėjas į Elektrėnų PK kreipėsi ne tapačią dieną, kai šuo neva garsiai lojo (2014-05-11), bet praėjus dienai, kai Elektrėnų PK pareigūnai negalėjo objektyviai įvertinti skundo pagrįstumo, t. y. ar šuo lojo apskritai ir jei taip, kuriame bute esantis šuo lojo. Todėl ir prašė jos skundą patenkinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
2014-09-22 atsiliepimu (b.l. 10-13) į R. A. skundą, prašė R. A. skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą ir įgalioto pareigūno priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodomą kaltinimo apimtį, R. A. yra kaltinamas tuo, jog neužtikrino, kad jo bute laikomas šuo netrikdytų kitų asmenų ramybės, viešosios rimties ir tuo pažeidė kitų asmenų teises ir interesus. Nurodė, kad pareigūnas prieš priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje įvertino visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, faktinius duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti R. A. inkriminuojamos veikos buvimą ar bebuvimą. Kadangi buvo keliamas klausimas dėl R. A. prižiūrimo ir laikomo šuns lojimo keliamo triukšmo ir tuo pasireiškiančios rimties trikdymo, įgaliotas pareigūnas, prieš priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatė kokiomis įrodinėjimo priemonėmis šios aplinkybės, reikšmingos bylai išspręsti, gali būti grindžiamos, vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika dėl viešosios rimties trikdymo įrodinėjimo, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas remiantis liudytojų parodymais bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų liudytojų, t.y. G. M., V. M., G. A., R. R., parodymus, kurie yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vieni kitus papildantys, taip pat administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad minėti asmenys yra suinteresuoti minėtos administracinės bylos baigtimi, pareigūnas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš surinktos administracinės bylos aiškiai matyti, kad R. A., kaip šuns savininkas, privalėjo užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir rimties ir tokiais savo veiksmais R. A. nesilaikė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03V-1127 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse" 6.8 p. nuostatų reikalavimų.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad R. A. pažįsta, jis yra kaimynų sūnus. Jie gyvena viename name. Parodė, kad jis nežino, ko jis nori iš jo. Jis parašė pareiškimą ant jo tėvų, o ne ant jo, nes šuns šeimininkai yra jo tėvai. Jis policijoje buvo apklaustas ir policija pas jį buvo du kartus. Už šuns lojimą atsakingi šeimininkai. Jis parašė pareiškimą, nes nuo 18 val. iki 23 val. šuo nedavė ramybės, jis lojo ir staugė, nes nieko namuose nebuvo. Šeštadienį irgi tas pats buvo, kai jis išvažiavo iš namų, šuo vėl lojo. Iš vakaro kai šuo lojo, jis kitą dieną sutiko J. A. su šunimi, pasakė, kad, jei dar kartą bus triukšmas, jis parašys pareiškiamą, o ji jį puolė įvairiais žodžiais, ir jis tada nuvažiavo ir parašė pareiškimą. Šuns šeimininkai yra A. R. atvažiuoja į tą butą ir vėl išvažiuoja. Jie sako, kad šuo gali loti, kad be pavadėlio gali vedžioti ir be antsnukio. Jie turi du šunis. Šuo lojo apatiniame bute, kuris yra po jo butu. Kai nieko nelieka namuose šuo pradeda loti ir staugti. Nurodė, kad nesekė R. A. 2014m. gegužės 11d., su kitais kaimynais apie tai nekalbėjo, taip pat nežino, kelintą valandą R. A. buvo namuose. Jis girdėjo kai atėjo jo tėvai ir šuo nustojo loti ir staugti. Jis tą pačią dieną nesikreipė į policiją. Jis kreipėsi į policiją dėl šuns lojimo ir dėl to, kad jį jo mama „pasiuntė.“
Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. M. parodė, kad R. pažįsta. Jis yra jų kaimynų vaikas. Problemos kyla dėl šunų lojimo. Jie turi du šunis ir dvi kates. Tie šunys nieko blogo nedaro, tik, kad jie nestaugtų naktimis. Dar dieną galima pakentėti, bet kai reikia keltis į darbą, o šuo loja iki 23 val., jie nepikti, bet kai šuniuką palieka vieną, jis tada pradeda loti. Ten gyvena J. A. ir R. A.. O ar sūnus būna ten, ji nežino, jis tai atvažiuoja, tai išvažiuoja. Jie pareiškimą rašė ne ant R., o ant kaimynų. Ji negali apkaltinti R., ne jis ten mažai būna. Su šuniu vaikščioja J. ir R. Čia nieko nebūtų, jeigu su J. galima būtų susikalbėti. Jie vieną karta paskambino, kad jie sugrįžtų, nes šuo loja. O ryte susitikus kaimynai pradeda rėkti dėl to, kad prašo nutildyti šunis. Ten, kur kiti šunys gyvena, ji jų negirdi. Parodė, jog apačioje yra du šuniukai, du butai, kurie laiko šunis, o apačioje yra butas, kuriame yra šuo, bet ji jų negirdi.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. A. parodė, kad R. yra jo brolio sūnus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Name yra 6 šunys ir visi loja, staugia. Kai nieko nebūna namuose tai pasitaiko, kad šunys loja, staugia, bet jie jiems netrukdo, jie ramiau reaguoja į viską. Brolis nepiktus šunis laiko, bet juk kiekvienas šuo loja. Gal tuo metu nieko nebuvo namuose, kad šunys lojo. Jis žino, kad tie šunys gyvena 6 bute, o kas jų šeimininkai, nežino. Ar jie jo brolio, ar brolienės, jis nežino. Pirmame aukšte yra du šunys. Policininkas užėjo pas jį ir viską surašė. Policininkas paklausė, ar loja šunys, atrodo, kad buto nenurodė. Jis nepasakė, kad šeštame bute lojo. Jam pareigūnas net nedavė perskaityti, ką jis parašė. Jam davė pasirašyti ir jis pasirašė.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. S. parodė, kad R. pažįsta, jis kaimynas. Vieną vakarą atėjo policijos pareigūnas ir paklausė, ar ji girdėjo pas kaimynus lojant šunis, bet ji nieko negirdėjo, todėl neturėjo ką sakyti. Ji gyvena 5 bute. Ji negirdėjo, kad šuo lojo, jis loja kai paskambina į jų butą, bet tai yra normalu. Ji negali sakyti, kad girdėjo, jeigu iš tiesų negirdėjo. Ji iš šešto buto niekada negirdėjo šuns lojimų.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. G. parodė, kad R. pažįsta, jis kaimynas. Ji pati gyvena 4 bute. Buvo atėjęs iš policijos pareigūnas, apklausė dėl šunų lojimo. Ji datos neatsimena ir pretenzijų jokių neturėjo. Ji pasakė, kad šunys jiems netrukdo, jie neloja. Jie suloja tik tada, kai grįžta kažkas iš namiškių, bet naktims jokių lojimų nebuvo. Jai nieko nesigirdi, šunys nepikti. Kiekviename aukšte yra šunų. Kažkokių problemų dėl lojimų nėra. Ji naktį negirdi, kad kažkas lotų. Ji tik girdi kai išveda šunis. Ji su policijos pareigūnu tik pasikalbėjo, bet jis nieko nerašė. Jis pasakė, kad buvo nusiskundimai iš kaimynų.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. R. parodė, kad R. pažįsta, jis yra kaimynų sūnus. Ji gyvena 12 bute. Amžinai po darbo lojimas. Jeigu jie išeina, tai šunys pastoviai loja, kaukia. Loja tik 6 bute šunys. Gretimame bute taip pat laiko šunį, bet ji jo negirdi. Tie šunys nepikti, kai juos palieka vienus, tai jie staugia, o kai jie būna namuose, tai šunis nestaugia. Vieną vakarą ji iki vidurnakčio nemiegojo, nes jie tada buvo išvykę. O jai girdisi šunų lojimas. Ji neturi bendrų vidinių sienų. Kas darosi gretimoje pusėje ji negirdi. Jos butas 4 aukšte. Ji žino, kad tame bute registruoti R. ir J. A.. Kiek ji žino, R. nepriregistruotas, jis šiuo metu ten gyvena. Jis retai ten būna. Jos aukšte yra šuo ir trečiam aukšte yra šuo. Šalia jos šuo neloja. Ji prieš du metus buvo pas R. atėjusi dėl šuns. R. tėvai nėra dirbantys. K. R. tėvai būna namuose, tai šunys neloja. Ji nežino, ar tuo metu buvo R. tėvai namuose, bet šunys lojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.
Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str.) Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. A. inkriminuojamo pažeidimo padarymas grindžiamas tik prieštaringais suinteresuotų bylos baigtimi asmenų G. M., V. M., R. R. bei G. A. parodymais, kurie nesutampa su E. S. bei S. G., nesuinteresuoto asmens bylos baigtimi, parodymais.
Įvertinus visų liudytojų parodymus, byloje esančius duomenis, teismas kritiškai vertina tiek teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. M. parodymus, tiek jos paaiškinimus, duotus policijos pareigūnui, kaip duotus asmens, suinteresuoto, jog G. M. parodymai būtų patvirtinti, kadangi V. M. yra jo šeimos narys – sutuoktinė.
Tuo tarpu liudytojai E. S., S. G., kurios su R. A. nėra susijusios nei pavaldžiais darbo santykiais, nei asmeniniais santykiais, savo parodymais, patvirtina R. A. nurodytas aplinkybes. Tokias pačias aplinkybes taip pat nurodė ir liudytojas G. A., nors paaiškinime, kurį rašė policijos pareigūnas, o liudytojas tik pasirašė, yra nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), apie 23 val. garsiai lojo šunys (teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jis neskaitė policijos pareigūno surašyto paaiškinimo, o jį tik pasirašė). Teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja nagrinėdamas R. A. skundą. Taip pat teismas kritiškai vertina ir R. R. parodymus ir jais nesivadovauja, nes pastaroji gyvena daugiabučio namo ketvirtame aukšte, o R. A. ir jo tėvai gyvena antrame namo aukšte, todėl tikėti jos parodymais teismas neturi jokio pagrindo.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, liudytojų E. S. ir S. G. parodymų policijos pareigūnas neužfiksavo, nors kaip parodė pastarosios teismo posėdžio metu, policijos pareigūnas lankėsi ir pas jas namuose, tačiau jų paaiškinimų nefiksavo, netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad namas yra daugiabutis, jame yra 12 butų, name laikomi šeši šunys, todėl įvertinus tai, yra nesuprantama, kodėl policijos pareigūnas apsilankė pas namo gyventojus atrankos būdu, nebendravo su kitais namo gyventojais, kurie taip pat savo butuose laiko šunis. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad policijos pareigūnas surašė paaiškinimus tik tų namo gyventojų, kurie patvirtino, jog name 6 bute gyvenančių asmenų šunys loja, o gyventojų, kurie paneigė šią aplinkybę, paaiškinimų nefiksavo.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai teismo vertinimu, neįrodė, jog R. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d. Šią aplinkybę paneigia taip pat ir G. M. bei V. M. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad kalti dėl šunų lojimo yra R. A. tėvai, o ne jis pats, tačiau policijos pareigūnai netyrė ir šių aplinkybių.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, teismas sprendžia, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad 2014-05-11 apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. A. šuo garsiai lojo ir trikdė žmonių ramybei ir poilsiui.
Kitų įrodymų, kurie patvirtintų teisės pažeidimo padarymo faktą ir pašalintų kilusias abejones, byloje nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).
Įvertinus byloje surinktus anksčiau išdėstytus įrodymus ir nesant byloje nenuginčijamų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. kaltę patvirtinančių įrodymų, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. veiksmuose ATPK 110 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas
nutarė:
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19d. nutarimą Nr. 28N-17006735-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. A., a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu už pažeidimo numatyto LR ATPK 110 str. 1 d., padarymą nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.