Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-25, 2014-09-12, 2014-09-19, 2014-09-25, 2014-09-26 nuosprendžiais, M. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, M. L. į atliktą bausmę įskaitytos bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-25, 2014-09-12, 2014-09-19, 2014-09-25, 2014-09-26 nuosprendžius.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. kovo 17 d. nuo 15.00 val. iki 15.20 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vagystės, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus, kad tiriamą nusikalstamą veiką įvykdė jo draugas P. G., paaiškindamas, kad pastarasis pasiūlė eiti vogti kartu, tačiau jam atsisakius P. G. vienas iš gretimo kambario pavogė mobiliojo ryšio telefono aparatą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta priešingai, t. y., kad jis dėl vagystės P. G. apkalbėjo, kad tyrėjai turėtų darbo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 235 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, prašė tik sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. L. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nors prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. davęs melagingus parodymus, tačiau teigė, kad neprisimena, kodėl apklausos metu nurodė, jog telefoną pavogė P. G. (74 b. l.). Nors teisme M. L. taip pat pripažino savo kaltę padarius BK 235 straipsnyje numatytą nusikaltimą, tačiau aiškino, kad savo draugą P. G. apkalbėjo norėdamas, kad pastarais būtų nubaustas laisvės atėmimo bausme, taip pat teigė, kad tyrėjai turėtų daugiau darbo bei norėjo pats išvengti atsakomybės (102 b. l.). Iš M. L. apklausos protokolo kopijos (154 b. l.) matyti, kad byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiamas kaip įtariamasis dėl telefono vagystės, apeliantas kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nieko nevogė, kad P. G. apkalbėjo, nes buvo ant pastarojo supykęs dėl „jo pridavimo padegimo byloje“, kad melavo teisme pavogęs telefoną. Įvertinus šiuos apelianto aiškinimus, akivaizdu, kad jis skirtingai aiškino melagingų parodymų davimo aplinkybes bei priežastis, todėl nėra pagrindo tokius skirtingus M. L. aiškinimus vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailestį. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais surinktais duomenimis, nenustatė.

Taigi, M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaip ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta.

M. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis nevedęs, nedirba, nuo 2013-11-06 neberegistruotas darbo biržoje, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors nuteistasis yra jaunas – jam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vos 18 metų, teistas jis nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas jau teistas 3 kartus, bei per 2014 metus jis buvo nuteistas 5 kartus už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2014 m. sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais. Be to, naują nusikaltimą M. L. padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimą (2014-04-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas). Iš M. L. teistumų skaičiaus ir nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas, pobūdis rodo, kad nuteistajam paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu) bei bausmių vykdymo atidėjimais, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą, mažesnį nei BK 235 straipsnio sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu M. L. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Taip pat apylinkės teismas nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas paskirtą bausmę su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais. Taigi, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė 3 metams 3 mėnesiams iš viso už dvylika nusikalstamų veikų nėra per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Apeliantas prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vien dėl to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Pagal BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviems sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Iš bylos matyti, kad byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tai patvirtina byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas (101–103, 159–160 b. l.). Byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, o ne prokuroro pareiškimas užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, į teismą prokuroras kreipėsi ne per 14 dienų nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas, o tai nebūtų atlikta byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis). Taip pat byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Nors nuteistasis teigė prisipažįstąs kaltu, tačiau jo toks prisipažinimas nebuvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, vien apelianto teigimo, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nepakanka, kad jam paskirta bausmė būtų sumažinta vienu trečdaliu. Šios visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino nuteistajam paskirtos bausmės vienu trečdaliu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžio.