- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-602-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03823-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Uola ir Ko“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 602 - 252- 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4930-812-2015 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, trečiajam asmeniui UAB „Uola ir Ko“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti R. Ž. ir atsakovo AB SEB bankas 2009-01-23 sudarytą susitarimą pakeisti 2007-11-15 kredito sutarties Nr. 0750718031690-27 sąlygas Nr. 1 negaliojančiu, kaip sandorį, sudarytą suklydimo įtakoje bei kaip sudarytą apsimestinį sandorį dalyje dėl sandorio subjekto; taikyti restituciją ir apsimestinio sandorio atveju pripažinti, jog 2009-01-23 pasirašytas susitarimas pakeisti 2007-11-15 kredito sutarties Nr. 0750718031690-27 sąlygas Nr. 1 yra sudarytas tarp UAB „Uola ir Ko“ ir AB SEB bankas; pripažinti negaliojančiu 2009-03-25 sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovo naudai įkeistas R. Ž. nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Išaiškino, kad ieškovas turi kreiptis į atsakovo buveinės vietos apylinkės teismą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba į atsakovo filialo buveinės vietos Kauno apylinkės teismą. Iš 2007-11-15 kredito sutarties Nr. 0750718031690-27 teismas nustatė, kad R. Ž. sutartį bei jos 2009-01-23 pakeitimą Nr. 1 sudarė su AB SEB banku (buvęs pavadinimas AB SEB Vilniaus bankas), atstovaujamu banko Panevėžio filialo. Iš 2012-12-04 susitarimo Nr. 2 dėl 2007-11-15 kredito sutarties Nr. 0750718031690-27 sąlygų pakeitimo nustatė, kad susitarimas sudarytas tarp R. Ž. ir AB SEB banko, atstovaujamo Vidurio regiono filialo Panevėžio finansinių paslaugų centro. Juridinių asmenų registro duomenimis, AB SEB banko Panevėžio filialas iš juridinių asmenų registro yra išregistruotas ir įkurtas AB SEB banko Vidurio regiono filialas, turintis atskirą įmonės kodą – 112052511, buveinės adresas Laisvės al. 82, Kauno m. Siekiant geriau organizuoti banko veiklą yra įkurti finansinių paslaugų centrai, priklausantys filialams ir neturintys atskiro įmonės kodo bei buveinės vietos, kurioje yra nuolatinis filialo valdymo organas, todėl šie centrai negali būti pripažįstami įmonės filialais. Be to, teismo vertinimu, faktinės ieškinio aplinkybės (2007-11-15 kredito sutartimi Nr. 0750718031690-27 bankas suteikė ieškovui kreditą namo su žemės sklypu pirkimui, dėl kurio ginčo nėra, ir sutarties 2009-01-23 pakeitimu Nr. 1 – papildomą kreditą namo su žemės sklypu pirkimui bei R. Ž. ir R. Ž. įmonės „Uola“ įsipareigojimų dengimui) neleidžia spręsti, kad ginčijamas sandoris yra vartojimo sandoris, todėl šiuo atveju ieškovas negali kreiptis į teismą pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą taisykles (CPK 30 str.), todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Ieškovas teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui grindė CPK 30 str. 3 d., 11 d., t. y. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pateiktas pagal AB SEB banko filialo Panevėžyje buveinę. Nors teismas nustatė, kad šiuo metu yra tik Panevėžio finansinių paslaugų centras, neturintis juridinio asmens statuso, tačiau laikytina, jog tas pats Panevėžio finansinių paslaugų centras atlieka tokias pačias, kaip ir buvęs filialas, funkcijas, todėl teismingumo klausimui faktinės reikšmės pastarojo statusas neturi. Be to, ieškovo reikalavimas yra pareikštas dėl vartojimo sutarties (kredito sutarties), sudarytos 2007-11-15 Nr. 0750718031690-27, bei jos 2009-01-23 pakeitimo Nr. 1. 2007-11-15 kredito sutartimi R. Ž. buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimui, t. y. vartojimo sutartis, skirta fizinio asmens namų ūkio poreikiams tenkinti. Vėliau sutartis buvo pakeista, o pakeitimo pagrindu papildomos kredito lėšos buvo suteiktos tam pačiam vartotojui fiziniam asmeniui R. Ž., paliekant visas kitas 2007-11-15 kredito sutarties sąlygas galiojančiomis. Kredito sutarties fizinio asmens finansavimas jo namų ūkio poreikiams – būstui įsigyti, jį remontuoti – rodo šios sutarties, kaip vartojimo sutarties, požymius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 str. nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kuri nustato, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.53 str.). Pagal CPK 41 str. 1 d. civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl, kai reiškiamas iš filialo veiklos kylantis ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar ieškinys reiškiamas pagal filialo ar juridinio asmens buveinės vietą, atsakovu byloje visada yra juridinis asmuo, šiuo atveju – AB SEB bankas. CPK 30 str. 3 d. nustatyta, kad ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę, t. y. pareikšdamas ieškinį dėl veiksmų, susijusių su filialo veikla ir atliktų juridinio asmens vardu, ieškovas turi teisę pasirinkti teismą: juridinio asmens buveinės arba filialo buveinės (CPK 30 str. 12 d.). Tuo tarpu, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, AB SEB banko Panevėžio filialas iš juridinių asmenų registro yra išregistruotas ir įkurtas AB SEB banko Vidurio regiono filialas, turintis atskirą įmonės kodą, kurio buveinė Kauno mieste. Siekiant geriau organizuoti banko veiklą yra įkurti finansinių paslaugų centrai. Priešingai nei teigia apeliantas, šie centrai negali būti pripažįstami įmonės filialais (neturi atskiro įmonės kodo, buveinės vietos, kurioje būtų nuolatinis filialo valdymo organas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas R. Ž. negali kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą remdamasis CPK 30 str. 3 d. norma.
Apelianto manymu, jo ieškinio reikalavimas yra pareikštas dėl vartojimo sutarties (kredito sutarties), sudarytos 2007-11-15 bei jos 2009-01-23 pakeitimo Nr. 1. Pagal CPK 30 str. 11 d., ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje yra išaiškinęs, kad sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi, jei ji atitinka šiuos požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Nr. A-1). Taigi, tam, jog ieškovas galėtų pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle, jo ginčas turi būti kildinamas iš vartojimo teisinių santykių, kurį suponuoja vartojimo sutarties sudarymas. Aplinkybę, ar ginčas susijęs su vartojimo teisiniais santykiais, įvertina pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinį. Tokią pareigą jam suponuoja CPK 137 str. norma, įpareigojanti patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, į kurį kreipiasi ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas tarp šalių negali būti kvalifikuojamas kaip kilęs dėl vartojimo sutarties. Esminę reikšmę turi suteiktos paskolos tikslinė paskirtis, kuri, kaip rodo bylos aplinkybės, buvo suteikta namo su žemės sklypu pirkimui bei R. Ž. ir R. Ž. įmonės „Uola“ įsipareigojimų dengimui.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 30 str. 3 d. ir 11 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.