Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž. skundą dėl 2015 m. gruodžio 8 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo netenkintas jo prašymas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino nuteistojo A. Ž. prašymo atnaujinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nuosprendžio apskundimo terminą motyvuodamas tuo, kad aplinkybių objektyviai sutrukdžiusių laiku pateikti apeliacinį skundą, nustatyta nebuvo, o terminas skundui praleistas dėl nuo nuteistojo valios priklausančių aplinkybių.

Skundas netenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad nuteistasis skundo padavimo terminą šiuo atveju praleido ne dėl svarbių priežasčių.

BPK 313 str. 3 d. numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BPK 314 str. 1 d. turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą, o pastarojo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia šio Kodekso 102 str. nustatyta tvarka. BPK 314 str. 3 d. numatyta, kad teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Šis teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ar palikti nutartį nepakeistą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, BPK nustatyti terminai yra racionalūs ir negali būti laisvai interpretuojami. Sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo teismas turi įvertinti priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbumą. Svarbiomis laikomos tokios priežastys, kurios ne dėl skundą paduoti pageidaujančio asmens valios sukliudė jam BPK nustatytais terminais paduoti skundą.

Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nuteistasis A. Ž. praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi Utenos rajono apylinkės teismas nuteistojo skundą (išsiųstą 2015-11-13 iš (duomenys neskelbtini) namų) gavo 2015-11-20, nors apeliacinio skundo terminas baigėsi 2015-11-09, o atnaujinti praleisto termino apeliantas neprašė, todėl šis apeliacinis skundas 2015-11-24 nutartimi buvo grąžintas nuteistajam. Matyti ir tai, kad 2015-12-04 nuteistasis pakartotinai skundu kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą kartu prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas, o apeliacinis skundas grąžintas. Apeliantas skunde termino paduoti apeliaciniam skundui praleidimą bei svarų pagrindą šiam terminui atnaujinti nurodė, kad jam nebuvo išaiškinta, kad į 20 d. apskundimo terminą įeina ir poilsio dienos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo A. Ž. nurodytos, jo manymu, svarbios apeliaciniam skundui paduoti termino praleidimo priežastys yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai neįtikinamos, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad nuteistasis ne tik dalyvavo skelbiant nuosprendį, tačiau ir nuosprendį paskelbęs teisėjas nuteistajam išaiškino jo apskundimo tvarką ir terminus. Be viso ko, nuosprendžio paskelbimo dieną jam buvo įteiktas nuosprendžio nuorašas, kuriame taip pat labai suprantamai ir aiškiai išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Pagaliau, nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas A. J., kuris jį atstovavo ne tik teismo posėdžių metu, tačiau ir visos baudžiamosios bylos metu. Gynėjas privalėjo padėti nuteistajam apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, tačiau nuteistasis šio advokato teisine pagalba nepasinaudojo. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, akivaizdu, kad nuteistasis neturi jokio pagrindo teigti, kad nuosprendį paskelbęs teisėjas ar jo gynėjas neišaiškino jam nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminų, kadangi tai paneigia aukščiau paminėti bylos duomenys.

Negalima nepaminėti ir to, kad nuteistasis daugybę kartų teistas už įvairius nusikaltimus, realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl jis neabejotinai ir be papildomų išaiškinimų yra puikiausiai susipažinęs su teismo nuosprendžio apskundimo procedūra.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistasis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido be svarbios tam priežasties ir jį atnaujinti nuteistojo nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, visiškai pagrįsta ir įtikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 str. 3 d., 442 str. 1 d. 1 p.

NUTARĖ:

Atmesti A. Ž. skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.