Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-28 · Byla Nr. 2SA-142-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-28
Bylos Nr.
2SA-142-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VMI, J. T., R. T., A. T.
Advokatai
Valdas Bliujus
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-142-115/2009

Teisėja Dalia Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 124.2.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Petro Jaržemskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. A2-1482-494/2009 pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, J. T. , R. T. , A. T. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. M. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2882-577/2006 pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, J. T. , R. T. , A. T. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-01-07 nutartimi pareiškėjos I. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2882-577/2006 paliko nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus nei pareiškėjai, nei jos atstovui. Pareiškėja I. M. 2009-03-26 pakartotinai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2882-577/2006. Pareiškimas neatitiko LR CPK 111 str., 135 str., 369 str. reikalavimų, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-03-30 nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2009-04-15, t.y. pareiškėja turėjo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nurodyti ir suformuluoti konkrečius reikalavimus (LR CPK 371 str. 1 d.), pateikti įrodymus, kad mirusiojo H. T. 1997-12-17 d. testamentas nėra panaikintas ar anuliuotas. 2009-04-15 pareiškėjos atstovas adv. V. Bliujus pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau buvo pašalinti ne visi 2009-03-30 nutartyje nurodyti trūkumai, todėl 2009-04-17 nutartimi pareiškėjai dar kartą buvo nustatytas terminas iki 2009-04-30 pašalinti prašymo trūkumams, t.y. suformuluoti konkrečius reikalavimus (LR CPK 371 str. 1 d.), pateikti įrodymus, jog mirusiojo H. T. 1997-12-17 testamentas yra nenuginčytas ir galiojantis.

2009-04-30 teisme gautas pareiškėjos atstovo adv. V. Bliujaus patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo bei duomenys, jog testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus testamento.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos I. M. ir jos atstovo advokato Valdo Bliujaus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos I. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2882-577/2006 laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui LR CPK 115 str. 3 d. pagrindu, kadangi nustatytu terminu pagal teismo nurodymą visi prašymo trūkumai pilnai nepašalinti, t.y. nepateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinkantis LR CPK 111 str., 135 str., 369 str. reikalavimus, kuriame būtų tinkamai suformuluoti konkretūs reikalavimai (LR CPK 115 str. 3 d., 371 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėja I. M. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-06 nutartį. Pareiškėja nurodo, kad R. T. 2006 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po sutuoktinio H. T. (mirusio 1998 m. gegužės 11 d.) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. T. po savo vyro H. T. (mirusio 1998 m. gegužės 11 d.) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti priėmė palikimą. Tačiau iki velionio H. T. mirties, R. T. gyveno su S. M. . Bute, esančiame Našiūnų k., Sužionių sen., Vilniaus rajone, gyveno pareiškėja I. M. ir H. T. . H. T. paliko visą savo turtą I. M. . Pareiškėja visą laiką ir gyveno jai testamentu paliktame bute, tiek iki H. T. mirties, tiek po jos. 1997 m. gruodžio 17 d. sudarytas testamentas registro Nr. 157 yra galiojantis, kadangi jis atitinka tuo metu, kuomet jis buvo sudaromas, galiojusių įstatymų reikalavimus. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 19 str. 11 p. seniūnas rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus. H. T. 1997 m. gruodžio 17 d. sudarytas testamentas registro Nr. 157 ir užregistruotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos notarinių veiksmų registracijos žurnale. Todėl pareiškėja mano, kad ji yra teisėta ginčijamo turto testamentinė įpėdinė. R. T. ankščiau pretenzijų dėl ginčo buto nereiškė, ką patvirtina ir pareiškimas, kuriuo R. T. tik 2008 m. sausio 18 d. kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl pažeistų savo teisių gynimo. Taigi, R. T. 15 metų gyveno skyrium su H. T. , buto privatizavimas buvo tuo metu, kai R. T. realiai turėjo kitą šeimą, ir gyveno kitoje šeimoje. I. M. 10 metų iki velionio mirties ir 10 metų po velionio mirties gyvena ginčo bute, yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, tokiu būdu teismas nusprendė dėl asmenų neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėja mano, kad teismas pagal LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. privalo atnaujinti procesą. Neatnaujinus civilinės bylos bus pažeistos pareiškėjos I. M. teisės, materialiosios ir proceso teisės normos. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (LR CPK 365 str. 1 d.). Pareiškėja mano, kad jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinės bylos Nr. A2-1482-494/2009 (bylos Nr. 2-2882-577/2006 kurioje atnaujintinas procesas) naikintina, o I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) prašymas dėl proceso atnaujinimo perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui, iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos I. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius numato proceso atnaujinimo institutą, kurį reglamentuojančios normos turi būti taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Proceso atnaujinimas - tai ypatinga įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuria siekiama užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Pareiškėja I. M. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-06 nutartį, kuria teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atskirojo skundo pagrindą, ginčijant šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sudaro apeliantės argumentai dėl galimumo nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą ir LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka reglamentuota LR CPK 370 straipsnyje. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka bendruosius (LR CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (LR CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą arba atsisako priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (LR CPK 370 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos I. M. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, o pareiškėja net kelis kartus nepašalino pareiškimo trūkumų, kuriuos buvo nurodęs pirmos instancijos teismas. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nesuformulavo konkrečių reikalavimų, nes jos prašymas atnaujinti civilinį procesą ir pripažinti ją testamentine įpėdine bei faktine paveldėto turto valdytoja, nėra pakankamai aiškus, kadangi pareiškėja nenurodė, ką teismas turi daryti su sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2882-577/2006. Pažymėtina, kad teismui jau atnaujinus procesą, naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra galimas, todėl prašymas turi būti tinkami suformuluotas nuo pat pradžių, dar teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-108/2009) nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Kolegija pažymi, kad pareiškėja turi atsižvelgti į įstatymo keliamus reikalavimus prašymui dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai tinkamai suformulavus prašymo atnaujinti procesą reikalavimą, nurodžius visas svarbias aplinkybes bei įrodymus, ji gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2882-577/2006.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kadangi pareiškėjos I. M. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-06 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1482-494/2009 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Danutė KutrienėPetras Jaržemskis