Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-05 · Civilinė byla Nr. 2-5964-214/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
2-5964-214/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02519-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
R. P., B. P.
Suinteresuotas asmuo
G. K., R. M.
Advokatai
Asta Vėbraitė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5964-214/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02519-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui R. P., jo atstovei advokatei Astai Vėbraitei, suinteresuotam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu prašydami palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. P. mirties įvykusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. priėmė palikimą po po savo motinos A. P. mirties įvykusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. nurodė, kad pareiškėjas B. P. yra mirusios (duomenys neskelbtini) A. P. sutuoktinis, o jis, t.y. R. P. yra jos sūnus. Suinteresuotas asmuo R. M. yra jos dukra, kuri su jais nebendrauja. Po A. P. mirties liko mirusiosios ir jos sutuoktinio B. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto paveldėjimo į notarų biurą pareiškėjai nesikreipė, nors turtą po A. P. mirties pareiškėjai faktiškai valdė, jį tvarkė ir juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius .Suinteresuotas asmuo R. M. per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. A. P. testamento nebuvo palikusi. Prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas B. P. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja advokatė Asta Vėbraitė(sutartis b.l.41), kuri pareiškėjo prašymą palaikė, prašė tenkinti.

Suinteresuotas asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, taip pat grįžo įteiktas teismo šaukimas ne pačiam adresatui. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų pareiškimui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

B. P. ir A. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašas Nr.115, b.l.11). A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liud. B.l.12). Pareiškėjo R. P. tėvai B. P. ir A. P. (gim.l. b.l.13). A. P. nuo 1968-06-27 iki mirties savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) , šis butas nekilnojamojo turto registre įregistruotas B. P. nuosavybės teise nuo 1991-07-18, t.y. santuokos su A. P. metu (pažyma b.l.14, 15).A. P. nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre nuo 2008-04-26 įregistruotas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.16-17).Kauno m. 22-ojo notaro biuro 2014-01-23 bei 2014-02-04 raštuose nurodyta, kad po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) yra užvesta paveldėjimo byla, palikimą pagal įstatymą priėmė mirusios duktė R. M. (b.l.20,21).Butų savininkų bendrijos „Židinėlis‘ pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvena B. P. (b.l.48).Byloje pateikti pareiškėjų R. P. ir B. P. mokesčių mokėjimo už butą (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad mokesčius už butą mokėjo ir moka šie asmenys (b.l.22-33, 49-54).

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjai priėmė A. P. palikimą iš karto po jos mirties, pradėdami jos turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad buvo mokami mokesčiai už butą, pareiškėjas B. P. bute gyvena. Šios aplinkybes teismo vertinimu patvirtina palikimo priėmimo faktą, ir teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėjai priėmė palikimą po A. P. mirties(CPK 176, 178, 185 str.str.). Suinteresuoto asmens R. M. kreipimasis nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo neužkerta kelio kitiems įpėdiniams priimti palikimo kitu įstatymo nustatytu būdu, t.y. kaip šiuo atveju kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos(CPK96 str.6d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas B. P. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja S.Bružienė.