Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-1075/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-12
Bylos Nr.
2-1075/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“
Atsakovas
akcinės bendrovės „Autuva“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo akcinės bendrovės „Autuva“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Kelias“ prašė patvirtinti 31 439,46 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo AB „Autuva“ bankroto byloje. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarė su atsakovu pirkimo–pardavimo sutartį, kuria už 24 000 Lt įsigijo iš atsakovo statinius. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino atsakovo ieškinį ir pripažino nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad taikoma restitucija, įpareigojant pareiškėją grąžinti atsakovui įsigytus statinius, o iš atsakovo priteisiant pareiškėjui 24 000 Lt. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, jis įgijo reikalavimo teisę į 24 000 Lt dydžio kainą, į 2 815 Lt dydžio atsakovui atlygintas atstovavimo išlaidas, taip pat į 208 Lt dydžio išlaidas už pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Kartu pareiškėjas nurodė, kad suteikė atsakovui paslaugų ir pardavė prekių už 4 265,60 Lt, tačiau atsakovas neatsiskaitė; dėl to atsakovui paskaičiuoti ir 150,86 Lt dydžio delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Teismas patvirtino 24 000 Lt dydžio pareiškėjo finansinį reikalavimą, o kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisė reikalauti iš atsakovo 24 000 Lt pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl turi būti patvirtinta be papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str.). Teismo nuomone, kiti pareiškėjo finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti ar pareikšti praleidus įstatymo nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas BAB „Autuva“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – visiškai netenkinti pareiškėjo prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Apelianto teigimu, jis neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs jam pagal pirkimo– pardavimo sutartį 24 000 Lt dydžio kainą. Tokio mokėjimo pavedimo pareiškėjas nepateikė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturi įrodyti aptariamos aplinkybės, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas būtų atsiskaitęs su atsakovu.

Pareiškėjas UAB „Kelias“ prašo atmesti atskirąjį skundą, taip pat skirti apelianto bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad už įsigytus statinius atsiskaitė atlikdamas apelianto skolos įskaitymą. Apeliantas su tokiu atsiskaitymo būdu sutiko, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad pareiškėjo pareiga atsiskaityti yra visiškai įvykdyta. Pareiškėjo nuomone, apelianto bankroto administratorius, pateikdamas atskirąjį skundą, taip pat atlikdamas kitus procesinius veiksmus, piktnaudžiauja teise. Tokias netinkamais veiksmais pareiškėjas buvo eliminuotas iš dalyvavimo bankroto byloje, o pats bankroto procesas yra vilkinamas. Dėl nurodyto administratoriui turi būti skiriama maksimali 20 000 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 279 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Byloje dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyvavo apeliantas ir pareiškėjas (b. l. 24-27). Nors apeliantas skunde teigia, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų realiai sumokėjęs įsigytų statinių kainą, pastebėtina, kad jau iš nurodytoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo (b. l. 27) matyti, kad pareiškėjas su apeliantu atsiskaitė atlikdamas įskaitymą. Pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti išspręstas restitucijos klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 str. 1 d.). Būtent tai padarė apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį. Aptariamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje (b. l. 24-26) nurodyta, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių restitucijos taikymas būtų negalimas. Šios nutarties apeliantas neskundė, ji yra įsiteisėjusi.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netvirtinti 24 000 Lt dydžio pareiškėjo finansinio reikalavimo dalies, pripažintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Remiantis išdėstytu, skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas prašo skirti apelianto bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau kolegija nenustatė pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, kad administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis. Pastebėtina, kad pareiškėjas paprašė tvirtinti finansinį reikalavimą prabėgus beveik 6 mėn. nuo aptartos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl jo argumentai dėl administratoriaus piktybiško vilkinimo išspręsti jo reikalavimo patvirtinimo klausimą, yra nepagrįsti. Remiantis tuo, prašymas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Marytė MitkuvienėVigintas Višinskis